Verslo pozicija

2021.02.19 11:40

Greta Ilekytė. Kodėl mus gąsdina imigracijos baubu?

Greta Ilekytė, „Swedbank“ ekonomistė2021.02.19 11:40

Praėjusiais metais į Lietuvą imigravo daugiau nei 43 tūkstančiai žmonių, iš kurių pusė buvo į tėvynę gyventi sugrįžę anksčiau iš jos emigravę Lietuvos piliečiai. Kita vertus, kitą atvykusiųjų pusę sudarė užsieniečiai, čia atvažiavę dirbti – daugiausia ukrainiečiai, baltarusiai, rusai. Statistika rodo, kad Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius per praėjusius metus paaugo 18 procentų.

Bene tris dešimtmečius kentėję nuo emigracijos ir mažėjančio gyventojų skaičiaus, pagaliau galime pasidžiaugti nors ir mažomis, bet teigiamomis demografinėmis tendencijomis.

Visgi, niekur nedingo perspėjimai apie neigiamas imigracijos pasekmes ir kalbos apie reikalingas vietinius darbuotojus apsaugančias imigrantų kvotas, griežtesnius ribojimus ir kitokias priemones, norint išvengti imigracijos keliamų grėsmių. Tad visų pirma reikia atsakyti į klausimą, ar tikrai turime ko bijoti.

Mes ir jie

„Jie gali būti žudikai. Jie gali būti kartelių vadovai. Tai gali būti tikrai žiaurūs žmonės“ – vienoje iš paskutinių savo, kaip prezidento, kalbų apie imigrantus kalbėjo buvęs Jungtinių Amerikų Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. Tuo pat metu jis itin gyrė statomą sieną tarp JAV ir Meksikos, kuri turėtų sustabdyti nekontroliuojamus imigrantų srautus.

Apskritai, D. Trumpo vykdoma imigracijos politika buvo viena griežčiausių per visą šimtmetį – ją lydėjo deportacijos, nelegalių imigrantų persekiojimas ir naujos imigracijos reguliacijos. Tiesa, buvęs prezidentas nutylėjo, kad jo paties istorija JAV taip pat prasidėjo nuo imigranto – senelio iš Vokietijos. O net dvi iš trijų D. Trumpo žmonų taip pat buvo imigrantės.

Migracija yra pakankamai svarbi tema daugelyje pasaulio valstybių, nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Europos Sąjungos. Per didelis imigrantų srautas buvo vienas iš pagrindinių argumentų, paskatinusių „Brexit“ procesą, jau nekalbant apie itin aštrius valdančiųjų partijų pareiškimus migracijos klausimu Vengrijoje ir Italijoje.

Atrodo, kad imigraciją galime laikyti vienu iš svarbiausių politinių klausimų turtingiausiose pasaulio valstybėse, kuris dažnai persipina ir su rasistiniais politikų pareiškimais. Kodėl migracijos klausimu yra kuriamas baimės jausmas, ar tam daryti yra svarių argumentų?

Mitas apie imigrantų atimamus darbus

Vienas iš dažniausiai minimų argumentų prieš atvykėlius iš kitų šalių yra tai, kad jie atima vietinių žmonių darbus, prisideda prie algų kritimo arba bent jau stabdo algų augimą.

Tai labai gajus mitas, besitaikantis į vietos gyventojų saugumo jausmą. Tokius pareiškimus neretai galime išgirsti tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse ir ne tik iš politikų, bet net ir kai kurių ekonomistų ar profesinių sąjungų atstovų.

Tokio naratyvo argumentai yra aiškūs – tradicinis ekonomikos modelis nurodo, kad esant didesnei paklausai, šiuo atveju darbuotojų, jų konkurencija išauga. Dėl to turime daugiau asmenų, besivaržančių dėl tų pačių darbo vietų − vietiniams gyventojams susirasti darbą tampa sudėtingiau, o darbdaviai tokia situacija naudojasi mažindami atlyginimus.

Tačiau kad ir kaip ši teorija iš pažiūros skambėtų natūraliai, vis dėlto ji neveikia, kai kalbame apie imigraciją.

Visų pirma, imigrantai ne tik didina darbuotojų skaičių šalyje, bet taip pat kelia ir darbuotojų poreikį. Būtų naivu tikėtis, kad į Lietuvą atvykę gyventojai tik dirba. Šie žmonės, kaip ir vietiniai, taip pat moka mokesčius ir leidžia uždirbtus pinigus – eina į parduotuvę apsipirkti, į kavinę pavalgyti ar į kirpyklą apsikirpti. Taigi, išaugęs žmonių skaičius ir jų poreikiai lygiagrečiai kuria daugiau darbo vietų ir kelia vartojimą.

Antra, imigrantai dažniausiai netampa vietinių darbuotojų konkurentais, o atvirkščiai − jie užpildo tas darbo vietas, kurių vietiniai paprastai nenori, ir tos darbo vietos apskritai liktų laisvos.

Prisiminkime pirmojo karantino pavyzdį, kai buvo organizuojami tiesioginiai skrydžiai su rumunų darbininkais į Jungtinę Karalystę, kadangi šioje šalyje iš vietinių gyventojų neatsirado norinčių dirbti žemės ūkio sektoriuje.

Panašias tendencijas matome ir Lietuvoje, kai statybų ar transporto sektoriai nuolatos susiduria su darbuotojų trūkumu, nes Lietuvoje atsiranda vis mažiau asmenų, kurie norėtų dirbti tokį darbą. Toks procesas vietiniams gyventojams turi daug daugiau naudos nei žalos – įmonės gali plėsti, optimizuoti savo veiklą ir išvengti kainų augimo.

Nematomi imigracijos pliusai

Priešingai nei sklandantis mitas, kad imigrantai tik „siurbia“ socialines išmokas ir atima vietinių žmonių darbus, vis daugiau tyrimų atskleidžia, kad jie taip pat skatina mokslo naujoves, remia senstančią visuomenę ir kuria naujus verslus.

Taip pat yra nustatyta, kad imigrantai vidutiniškai mokesčių sumoka daugiau nei gauna socialinių išmokų.

Tiesa, tam, kad imigrantai galėtų prisidėti prie šalies ekonomikos augimo, nepakanka vien tik gerinti institucinę aplinką, kuri padėtų iš užsienio atvykusiems asmenims greičiau įsidarbinti. Taip pat turime pradėti nuo savęs – mažiau klausyti populistinių politikų pareiškimų, dažniau tikrinti informaciją, mokytis atskirti melagienas nuo tikros informacijos bei nebijoti užkalbinti „kitokių“ nei mes – kitokios rasės, tautybės, religijos žmonių, atvykusių gyventi į mūsų šalį.

Nors užsieniečių skaičius Lietuvoje per metus išaugo penktadaliu, jis vis dar sudaro vos 3 proc. nuo visų Lietuvos piliečių skaičiaus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt