Verslo pozicija

2020.12.03 11:17

Rimantas Bendorius. Tvariosios investicijos – kylanti finansų sritis. Kaip ji palies Lietuvą?

Rimantas Bendorius, Teisės firmos „Sorainen“ teisininkas2020.12.03 11:17

Europos žaliojo kurso, Paryžiaus klimato susitarimo ir kitų tarptautinių kovos su klimato kaita iniciatyvų kontekste apie tvariąsias investicijas kalbama kone kasdien.

Jos tampa ne tik viena svarbiausių priemonių siekiant aplinkosaugos tikslų, kuriančių aukštą pridėtinę vertę visuomenei, bet ir viena patraukliausių investavimo krypčių investuotojams. Nenuostabu, kad ekonomikos ateitį ir valstybių gerovę šiandien daugelis ekspertų sieja būtent su tvariosiomis investicijomis. Ar Lietuva pasirengusi jas pritraukti ir kokios pagrindinės to kliūtys?

Daugiau aiškumo, kas yra tvaru

Esminė sąlyga kuriant į tvarumą orientuotą finansinę aplinką ir skatinant tvariąsias investicijas yra aiškūs kriterijai joms apibrėžti. Iki šiol tai buvo nemenka problema, nes apie tvarius finansus ilgą laiką buvo diskutuojama neturint aiškių standartų ir remiantis vien tik Europos Komisijos pateiktu, tačiau nemažai erdvės interpretacijai paliekančiu apibrėžimu.

Visgi šiemet šioje srityje įvyko reikšmingas postūmis – buvo patvirtintas Europos Parlamento priimtas Taksonomijos reglamentas, apibrėžiantis, kokia ekonominė veikla gali būti laikoma tvaria. Iš viso reglamentas numato keturias tvarios ekonominės veiklos sąlygas.

Iki šiol tai buvo nemenka problema, nes apie tvarius finansus ilgą laiką buvo diskutuojama neturint aiškių standartų ir remiantis vien tik Europos Komisijos pateiktu, tačiau nemažai erdvės interpretacijai paliekančiu apibrėžimu.

Paprastai tariant, tokia veikla pirmiausia turi būti realiai prisidedama prie aplinkosaugos tikslų, pavyzdžiui, perėjimo prie žiedinės ekonomikos ar taršos prevencijos ir kontrolės, jai turi būti taikomos socialinės apsaugos ir tvarios valdysenos priemonės, pavyzdžiui, užtikrinama lyčių lygybė. Be to, turi būti sudaryta galimybė patikrinti visa tai praktiškai pagal Europos Komisijos patvirtintus kriterijus. Atitinkamai, jei investicijos nukreiptos į veiklą, kuri atitinka minėtas sąlygas, tada jos gali būti laikomos tvariomis.

Nors kol kas reglamentas taikomas tik daliai finansų rinkų dalyvių, pavyzdžiui, fondų valdytojams ir draudimo bendrovėms, taip pat didelėms įmonėms, tiksliai apibrėžti tvariąsias investicijas yra labai svarbus žingsnis, suteiksiantis daugiau aiškumo ir konkretumo tvarių tikslų siekiančiam verslui ir investuotojams. Reglamento standartus galiausiai turėtų perimti ir kiti sektoriai, o tai dar labiau paskatins tvariųjų investicijų augimą.

Tvarumas tampa būtinu veiklos pagrindu

Verslas jau dabar turėtų būti suinteresuotas organizuoti veiklą atsižvelgdamas į tvarumo kriterijus. Labai tikėtina, kad į minėtus principus privers atsigręžti jei ne rinkos spaudimas, tai reguliacinė aplinka, kuri neabejotinai bus vis palankesnė pagal aplinkosaugos, socialinio atsakingumo ir gerosios valdysenos principus veikiantiems verslams.

Žvelgiant į globalias kapitalo rinkas, jau dabar ryškėja į tvarumą orientuotų kompanijų pranašumas ir didesnis atsparumas krizėms. Nors pavyzdys gana kraštutinis, tačiau galima atkreipti dėmesį į tendencijas energetikos sektoriuje – pastaraisiais metais tokios tarptautinės atsinaujinančių išteklių energetikos ir žaliųjų technologijų įmonės kaip „Iberdrola“ ar „Vestas Wind Systems“ rodė stiprius augimo rodiklius, o prasidėjus COVID-19 pandemijai kai kurių tokių įmonių akcijų vertė išaugo kone dvigubai. Iškastinio kuro energetikos įmonės, pavyzdžiui, „Shell“, tokiais rezultatais pasigirti tikrai negali. Visgi iškalbinga aplinkybė yra ta, kad ta pati „Shell“ ir daugelis kitų tradicinių kompanijų taip pat siekia persiorientuoti ir savo veiklą padaryti tvaresnę. Tai tik įrodo, kad įmonėms siekiant ilgalaikės sėkmės tvarumas tampa privalomas.

Ne viskas, kas žaliai nudažyta, iš tiesų žalia

Be abejo, labai svarbu atskirti realų tvarumą nuo tariamo. Ekomanipuliavimas (angl. greenwashing) yra reali problema ir išties pasitaiko atvejų, kai, siekiant nesąžiningai įgyti konkurencinį pranašumą ar pasipelnyti, bandoma paprasčiausiai prisidengti tariamu dėmesiu aplinkosaugai ir tvariai plėtrai.

Iki šiol daugeliu atvejų investuotojams tvarias investicijas padėdavo pasirinkti tik įvairių reitingavimo ir sertifikavimo agentūrų įmonėms suteikiami įvertinimai, tačiau dėl bendrų tarptautinių standartų trūkumo buvo sudėtinga suprasti sertifikatų teikėjų taikomų kriterijų skirtumus, o tai riboja investuotojų galimybes tinkamai įvertinti sertifikatų ir ženklinimo reikšmę. Tikimasi, kad minėtasis Taksonomijos reglamentas leis suvienodinti skirtingų reitingavimo agentūrų taikomus metodus.

Ekomanipuliavimas (angl. greenwashing) yra reali problema ir išties pasitaiko atvejų, kai, siekiant nesąžiningai įgyti konkurencinį pranašumą ar pasipelnyti, bandoma paprasčiausiai prisidengti tariamu dėmesiu aplinkosaugai ir tvariai plėtrai.

Kita būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad tvarios investicijos iš tiesų būtų tvarios, – pritrauktų lėšų panaudojimo priežiūra. Šioje srityje taip pat dar laukia daug iššūkių, bet pirmasis žingsnis jau žengtas priimant Tvarių finansų atskleidimo reglamentą. Jis įmones įpareigoja sudarant sutartis ir skelbiant periodines ataskaitas įtraukti tam tikrą su tvarumu ir išlaidomis šioje srityje susijusią informaciją.

Tvariųjų finansų srityje Lietuva atsilieka

Lietuvos finansų rinka yra labai koncentruota ir gerokai atsilieka nuo finansų srityje lyderiaujančių valstybių, todėl nieko keista, kad ir tvariųjų finansų sritis mūsų šalyje yra dar tik pradinio vystymosi stadijos. Tai nėra tik vietinė problema – šiuo aspektu Lietuva neišsiskiria iš viso Baltijos regiono.

Šiandien vietiniams tvariems verslams ir projektams nėra paprasta rasti tvaraus finansavimo šaltinių tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Lietuvoje tam pritaikytų finansinių instrumentų iš esmės nėra arba jie nepakankamai lankstūs. Vietiniai verslai daugeliu atvejų vis dar linkę remtis tradiciniu, t. y. bankiniu finansavimu, o ne pritraukti investicijų per akcijų ir obligacijų emisijas ar iš kitų alternatyvių šaltinių. Kalbant apie tarptautinę rinką, Lietuvoje plėtojami projektai yra santykinai mažos vertės, todėl jie yra mažiau patrauklūs tarptautiniams investuotojams.

Tad siekiant plėtoti vidinę tvarių finansų rinką Lietuvai pirmiausia reikia atsigręžti į tvarių verslų identifikaciją, šių klausimų reikšmę ateities ekonomikai ir ieškoti skatinamųjų priemonių sparčiau finansuoti tvarias sritis – tiek viešais, tiek privačiais šaltiniais. Šie sprendimai turėtų tapti tvariųjų finansų ir investicijų pagrindu. Be to, Lietuvai būtina ir didesnė integracija į ES kapitalo rinką, o tam būtina ieškoti priemonių, kurios leistų tarptautiniams investuotojams pasiūlyti didelius – bent kelių šimtų milijonų eurų vertės – projektus.

Bandymų pritraukti tvariąsias investicijas daugėja

Vis dėlto pastaruoju metu Lietuvoje matome ir teigiamų pavyzdžių, kai vietos įmonėms pavyksta investuotojams pasiūlyti tvarių ir patrauklių investicinių projektų. Pirmiausiai akys, žinoma, krypsta į „Ignitis“ grupę, kuri didelį dėmesį skiria atsinaujinančiosios energetikos plėtrai ir energetikos dekarbonizacijai. Per šiemet įvykusį pradinį akcijų siūlymą grupei pavyko prisitraukti 450 mln. eurų investicijų, o bendrovės akcijos buvo įtrauktos į prekybą Baltijos šalių „Nasdaq“ bei Londono akcijų biržose.

Taip pat verta paminėti AUGA grupės, vystančios tvarios ekologinės ūkininkystės bei ekologiško maisto gamybos verslą, aktyvumą kapitalo rinkose. Grupės akcijomis prekiaujama Baltijos šalių „Nasdaq“ biržose. Be to, ši verslo grupė yra išplatinusi žaliųjų obligacijų už 20 mln. eurų ir tokių investicijų apimtis planuoja didinti toliau. Kalbant apie viešąjį sektorių, jame taip pat būta bandymų investuotojams siūlyti žaliųjų investicijų produktus – nuo 2018 metų Vyriausybė trimis emisijomis išplatino žaliųjų obligacijų už 68 mln. eurų, skirtų Daugiabučių namų modernizavimo fondui.

Postūmį galėtų suteikti žaliųjų finansų institutas

Siekiant aktyvesnio vietos verslų persiorientavimo į žaliąsias industrijas ir tvariųjų finansų plėtros, reikšmingą postūmį galėtų suteikti sistemiškas ministerijų reguliuojamų sričių ir standartų peržiūrėjimas, didesnė tvarių ir į aplinkosaugą orientuotų kriterijų integracija į esamą teisinę bazę. Naujoji Vyriausybė pradeda darbą itin greitai kintančioje aplinkoje, kurioje aplinkosaugos klausimai turi vis didesnę įtaką. Išties įdomu, ar naujoji Vyriausybė sugebės pažiūrėti į šį klausimą rimtai ir pasiūlys priemones, galinčias iš esmės pakreipti Lietuvos ūkį tvarumo link.

Kalbant apie tvariųjų tikslų įgyvendinimą, tam reikšmingą indėlį galėtų suteikti ir specializuota žaliosioms investicijoms skatinti skirta įstaiga. Tokios institucijos sėkmingai veikia kitose Europos šalyse ir padeda kurti palankią terpę akceleruoti tvariąsias investicijas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje „Green Finance Institute“, Prancūzijoje „Finance for Tomorrow“ ar Švedijoje „Stockholm Sustainable Finance Centre“.

Panašus žaliųjų investicijų institutas Lietuvoje galėtų užtikrinti tvarumo reikalavimų standartizaciją ir aktualios informacijos sklaidą, organizuoti ir palaikyti diskusiją tarp viešojo sektoriaus įstaigų, privataus verslo ir mokslo atstovų. Ši įstaiga galbūt padėtų išspręsti ir minėtą mažų projektų problemą, skatindama verslą bendradarbiauti ir sujungti savus projektus.

Lietuva neslepia ambicijų tapti regiono finansų centru, o tai mums pasiekti pavyks tik tuo atveju, jei sugebėsime sukurti palankią aplinką tiek tvariam verslui, tiek į jį investuojantiems finansų rinkos dalyviams.

FinTech sėkmės istorija rodo, kad esame pajėgūs rasti būdų pritraukti inovacijų į Lietuvą, todėl akivaizdu, kad galimybių verslui ir visai šaliai pasukti tvarumo keliu tikrai yra, bet tam svarbios bendros verslo ir valstybės pastangos. O jas dėti verta, nes ateitis priklauso gebantiems būti tvariais ir prisidedantiems prie aplinkos išsaugojimo.