Verslo pozicija

2020.11.18 13:23

Eimantas Kadys. Kaip išvengti ginčų šeimoje dėl paveldimo turto?

Eimantas Kadys, VU TF Mokslo ir inovacijų skyrius2020.11.18 13:23

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių ginčų tarp šeimos narių – palikimo dalybos. Nors teisės aktai ir numato, kam ir kokiomis dalimis atiteks palikėjui priklausęs turtas ir su juo susiję įsipareigojimai, tačiau visa tai dažniausiai neišsprendžia galimų konfliktų tarp artimųjų giminaičių. Todėl norint iš anksto užtikrinti darną šeimoje ir išvengti galimų ginčų dėl paveldimo turto, yra rekomenduotina sudaryti testamentą.

Testamentas yra suprantamas kaip vienašališkas, asmeninio pobūdžio sandoris, leidžiantis pačiam palikėjui sureguliuoti po jo mirties palikimu tapsiančių vertybių paskirstymą savo įpėdiniams. Palikėjas savo turtą testamentu gali padalinti įvairiai – įstatymas suteikia galimybę pačiam palikėjui nuspręsti, kas ir kokiomis dalimis paveldės jam priklausantį turtą, ar įpėdiniams pagal įstatymą bus paliktas visas palikėjui priklausantis turtas, ar tik jo dalis ir kt.

Įstatymas taip pat suteikia teisę palikėjui savo artimuosius giminaičius (vaikus, tėvus, brolius, seseris ir kt.) palikti be palikimo ir jį testamentu užrašyti su giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims, visuomenei naudingiems tikslams ar labdarai. T

ačiau šioje vietoje būtina atkreipti dėmesį, kad įstatymas užtikrina palikėjo vaikams (įvaikiams), sutuoktiniui ir tėvams (įtėviams) teisę į privalomąją palikimo dalį nepaisant testamento turinio, jeigu jiems palikėjo mirties diena yra reikalingas išlaikymas. Tokiu atveju jie paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu jiems nėra paskirta daugiau.

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė palikti savo turtą palikėjo mirties momentu dar nepradėtiems, negimusiems vaikams, valstybei, savivaldybei ar kitiems juridiniams asmenims.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) išskiria dvi testamentų rūšis – oficialų ir asmeninį.

Oficialus testamentas yra sudaromas nuvykus pas bet kurį notarą ar Lietuvos Respublikos konsulinį pareigūną atitinkamoje užsienio valstybėje. Toks testamentas yra sudaromas raštu – jame yra nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas, patvarkymai dėl turto padalinimo įpėdiniams po testatoriaus mirties. Oficialus testamentas yra sudaromas dviem egzemplioriais: vienas atiduodamas testatoriui, kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje.

Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali.

Lietuvos notariato įstatymo 14 str. 1 d. vienareikšmiškai nustato notaro pareigą saugoti testamento paslaptį. Notarai šį dokumentą saugo ir jo turinį atskleidžia tik įpėdiniams po testamento sudarytojo mirties, pateikus mirties liudijimą. Tokia tvarka patvirtinto testamento sudarymo faktas tampa neginčytinas ir jam visada yra taikoma pirmenybė atsiradus priešpriešų su testatoriaus ar kito asmens turimu testamento egzemplioriumi (CK 5.28 str. 5 d.).

Svarbu žinoti tai, jog informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį yra konfidenciali.

Įstatyme taip pat yra numatyta galimybė sudaryti testamentą ir nevykstant pas notarą. Toks testamentas yra vadinamas asmeniniu. Jį galima sudaryti bet kurioje vietoje, t. y. namuose, ligoninėje, globos įstaigoje ir kt. Asmeninis testamentas yra laisvos formos raštas, kuris gali būti surašytas ant paprasto balto popieriaus lapo ir jis neprivalo būti pateiktas notarui tvirtinti. Tačiau tam, kad asmeninis testamentas būtų laikomas galiojančiu, jis turi atitikti šiuos įstatyme nustatytus reikalavimus:

1) testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka;

2) testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir laikas;

3) testamente turi būti išreikšta testatoriaus valia;

4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus.

Visi šie aukščiau nurodyti reikalavimai yra kumuliatyvūs, t.y., jeigu sudarant testamentą bent vieno iš minėtų reikalavimų nebus laikomasi, asmeninis testamentas bus laikomas negaliojančiu.

Pagal pirmąją sąlyga testatorius asmeninį testamentą privalo surašyti pats, savo ranka. Įstatyme nėra numatyta išimčių, kada asmeninį testamentą už testatorių galėtų surašyti kitas asmuo, jei testatorius pats negali to padaryti. Asmeninis testamentas taip pat negali būti surašytas spausdinimo ar kompiuterine technika.

Pagal antrąją sąlygą testamento sudarymo data ir laikas yra reikšmingi nustatant testatoriaus sveikatos būklę testamento sudarymo metu, t. y. ši sąlyga leidžia įvertinti, ar testatorius, testamento sudarymo metu, buvo veiksnus ir galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę.

Data ir laikas taip pat yra reikšmingi tais atvejais, kuomet paaiškėja, kad testatorius buvo sudaręs kelis testamentus. Tokiu atveju galioja tas testamentas, kuris buvo surašytas pirmiau. Testamento sudarymo vietos nurodymas yra reikšmingas nustatant testamento turiniui ir formai taikytina teisę. Atkreiptinas dėmesys, kad testamento datos ir vietos nenurodydamas daro testamentą negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu testamento datos ar vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

Pagal trečiąją sąlygą testatorius privalo testamente išreikšti savo valią dėl įpėdiniams atiteksiančio jo turto, t. y. testamente būtina nurodyti – kam, koks ir kokiomis dalimis atiteks testatoriui priklausantis turtas po jo mirties.

Ketvirtoji sąlyga yra susijusi su testamento autentiškumo patvirtinimu, t. y. testatorius privalo pasirašyti testamente. Įstatymas nenustato vietos, kurioje turėtų būti padėtas testatoriaus parašas. Todėl testamentą galima pasirašyti bet kurioje jo vietoje. Jeigu testamentas nėra pasirašomas – jis bus laikomas negaliojančiu (CK 5.30 str. 3 d.).

Sudarius asmeninį testamentą testatorius gali perduoti jį saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. Tokiu atveju testatoriaus sudarytas asmeninis testamentas įgyja oficialaus testamento savybę ir jo sudarymo faktas nebegali būti ginčijamas.

Jeigu asmeninis testamentas po jo sudarymo nėra perduodamas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, tokiu atveju per vienerius metus po testatorius mirties būtina pateikti asmeninį testamentą teismui patvirtinti. Šiuo atveju teisines pasekmes sukelia tik teismo patvirtintas testamentas.

Atkreiptinas dėmesys, kad tiek oficialus, tiek asmeninis testamentas įgyja teisinę reikšmę tik po testatoriaus mirties. Todėl iki to laiko sudarytas testamentas yra tik juodraštis, nesuteikiantis jokių teisių ir pareigų testamente nurodytiems įpėdiniams.

Kurią iš aukščiau aptartų testamentų formų reikėtų pasirinkti - kiekvienas gali nuspręsti individualiai. Tačiau, siekiant, kad testamente paskutinė testatoriaus valia būtų tinkamai išreikšta bei vėliau ir įgyvendinta, yra rekomenduojama sudaryti oficialų testamentą kreipiantis į notarą.

Pagal šiuo metu galiojančius notarų įkainius testamento sudarymas kainuoja nuo 5 iki 33 EUR.

Populiariausi