Verslo pozicija

2020.10.16 09:43

Aurelija Stelmokienė. Būti ar nebūti bosu(-e): ar laimė ir karjera yra suderinami?

doc. dr. Aurelija Stelmokienė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedra, EST nacionalinė koordinatorė Lietuvoje2020.10.16 09:43

Lietuvoje atlikta Europos socialinio tyrimo apklausa atskleidė, jog šalyje vadovaujantys darbuotojai yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu nei nevadovaujantys. Šie asmeninės gerovės skirtumai tarp hierarchiškai skirtingas pareigas užimančių darbuotojų grupių pastebimi ir visoje Europoje. Vis dėlto, boso pozicija reikalauja ir nemažai psichinės bei fizinės sveikatos.

Žiniasklaidoje vadovaujamas darbas dažnai pristatomas kaip svajonių karjera, siekiamybė, raktas į laimę ir pan. Ši stereotipinė nuostata atsispindi ir praktikoje. Vyresniųjų klasių moksleiviai, galvodami apie ateitį, save įsivaizduoja mažų mažiausiai kaip vidurinės grandies vadovus. Darbuotojai organizacijoje taip pat ieško galimybių pasiekti vadovo poziciją, nes juk „blogas kareivis, kuris nenori tapti generolu“. Ir tai ne tik dėl finansinio atlygio. Prestižas, galia, įtaka ir gausūs socialiniai ryšiai, siejami su vadovaujamu darbu, turėtų taip pat patenkinti pagrindinius psichologinius asmens poreikius: kompetencijos, autonomijos ir susietumo.

Žmonės siekia patirti iššūkių, pajusti sprendimų priėmimo ir veikimo laisvę bei užmegzti santykius su kitais. Kai šie poreikiai išpildyti, asmuo jaučiasi laimingas ir yra patenkintas savo gyvenimu. Vadovavimas – tai įtakos panaudojimas sujungiant individualias grupės narių pastangas, kad būtų pasiekti bendri organizacijos tikslai. Perskaičius šį apibrėžimą galima manyti, jog vadovaujamas darbas suteikia galimybes patenkinti įvardytus psichologinius poreikius ir todėl užtikrina asmeninę vadovo gerovę.

Vis dėlto, kokia tikroji boso(-ės) realybė? Ar iš tiesų vadovaujamas darbas susijęs su didesne asmenine gerove?

Vis dėlto, kokia tikroji boso(-ės) realybė? Ar iš tiesų vadovaujamas darbas susijęs su didesne asmenine gerove?

Remiantis Europos socialinio tyrimo (EST) 9-osios bangos (2018/2019m.) duomenimis, Lietuvoje vadovaujantys įmonių darbuotojai (237 respondentai) yra laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu palyginus su nevadovaujančiais darbuotojais (865 respondentai) (1 paveikslas). Vis dėlto, nors skirtumai ir statistiškai reikšmingi, labai didelio atotrūkio tarp šių respondentų grupių asmeninės gerovės vertinimo nėra, nors jos gana panašios savo sociodemografinėmis charakteristikomis, pavyzdžiui, vyrų/ moterų procentas, amžiaus vidurkis, darbo valandų per savaitę skaičius.

Tos pačios rezultatų tendencijos atsikartoja ir analizuojant visų EST 9-oje bangoje dalyvavusių 27 šalių, tarp kurių yra Vokietija, Bulgarija, Švedija, Ispanija ir kitos, duomenis (2 paveikslas). Iš viso apklausoje dalyvavo 23 308 darbuotojai, kurie nedirba vadovaujančio darbo, ir 7130 - užimančių vadovaujančias pareigas. Tik šiuo atveju atotrūkis tarp respondentų grupių vertinant laimingumą ir pasitenkinimą gyvenimu dar mažesnis.

Įdomu tai, jog tiek vadovaujantys, tiek nevadovaujantys darbuotojai Lietuvoje ir Europoje emocinį asmeninės gerovės komponentą, laimingumą, vertino aukščiau palyginus su kognityviniu asmeninės gerovės komponentu, pasitenkinimu gyvenimu (3 paveikslas). Nors laimingumas ir pasitenkinimas gyvenimu tarpusavyje gana stipriai susiję, vis dėlto, tikėtina, jog laimės jausmui patirti keliama mažiau reikalavimų.

Taigi, remiantis EST apklausos rezultatais, vadovaujamas darbas prisideda prie to, jog žmogus jaučiasi laimingesnis ir yra labiau patenkintas gyvenimu.

Nepaisant to, nederėtų pamiršti ir kaštų, kuriuos už tai tenka sumokėti. 2014-2019 m „Gallup“ tyrimo, kuriame buvo apklausta 50 tūkst. vadovų, ataskaitoje teigiama, jog vadovai džiaugiasi rezultatyviu įsitraukimu į sprendimų priėmimą, autonomija ir tolimesnės karjeros galimybėmis. Tačiau susidurdami su kasdieniais iššūkiais, intensyviais pokyčiais ir nesibaigiančių užduočių įvairove, jie jaučia padidėjusį stresą ir riziką perdegti.

Prie streso didinimo prisideda socialinių sąveikų gausa, įsipareigojimų ir atsakomybių našta, itin aukšti aplinkinių lūkesčiai ir poreikis suderinti dvilypius vaidmenis, pavyzdžiui, „žaidėjo“ ir „trenerio“. Visa tai ilgalaikėje perspektyvoje gali lemti ne tik vadovo pasitenkinimo darbu ir produktyvumo sumažėjimą, bet ir sukelti fizinės bei psichinės sveikatos negalavimus (pvz., nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių ligas, baimės, depresijos ar nerimo sutrikimus). Geroji žinia, jog vadovaujamas darbas nepatenka į labiausiai stresą sukeliančių darbų penketuką. Be to, moksliniai tyrimai pateikia įrodymų, jog darbo stresogeniškumas mažėja, kai pasiekiamas darbo ir darbuotojo suderinamumas.

Geroji žinia, jog vadovaujamas darbas nepatenka į labiausiai stresą sukeliančių darbų penketuką. Be to, moksliniai tyrimai pateikia įrodymų, jog darbo stresogeniškumas mažėja, kai pasiekiamas darbo ir darbuotojo suderinamumas.

Tad galima daryti prielaidą, jei būti bosu, jums tinka ir patinka, laimė ir pasitenkinimas gyvenimu bus ranka pasiekiami! Su Boso diena!

Populiariausi