Verslo pozicija

2020.09.21 10:33

Dovaldas Kušlikis. Protingiausiam kambaryje būti neverta

Dovaldas Kušlikis, Pasaulinės lyderystės konferencijos (PLK) vadovas2020.09.21 10:33

Jeigu vadovas ar lyderis organizacijoje visada žino visus atsakymus, joje yra užkoduota problema, kuri yra tas pats lyderis. Man gana anksti teko išmokti ne tik šią, bet ir kitas pamokas, apie kurias jau seniai kalba pasaulio lyderiai, o jų patirtimis jau dešimtmetį Lietuvoje dalijasi Pasaulinė lyderystės konferencija. Kokios tai pamokos ir kaip jas pritaikyti praktiškai vadovaujant komandai ar organizacijai – pabandysiu pristatyti per savo patyrimų prizmę. 

Tikrasis lyderio vaidmuo organizacijoje

Man pasisekė vadovu tapti labai anksti. Vadovauti vienos tarptautinės pensijų valdymo įmonės skyriui pradėjau 21 metų, tuomet galvojau, kad puikiai išmanau, ką turi žinoti ir daryti vadovas. Buvau įsitikinęs, kad vadovas turi žinoti viską ir visada bei turi būti protingiausias kambaryje, nes todėl jis ir yra vadovas.

Turėjau įsitikinimą, kad jeigu kiti darbuotojai žino daugiau nei vadovas, tai kam tas vadovas reikalingas. Žinoma, geras dalykas yra tas, kad vadovu tapau jaunas ir tą pamoką reikėjo išmokti labai anksti, nes nebuvau protingiausias tame kambaryje. Mano darbuotojai dažniausiai geriau žinodavo, ką reikia daryti arba kaip tas darbas turi būti atliktas. Todėl man reikėjo dar kartą persvarstyti ir išmokti, kokį vaidmenį vadovas turi atlikti organizacijoje.

Buvau įsitikinęs, kad vadovas turi žinoti viską ir visada bei turi būti protingiausias kambaryje, nes todėl jis ir yra vadovas.Turėjau įsitikinimą, kad jeigu kiti darbuotojai žino daugiau nei vadovas, tai kam tas vadovas reikalingas.

Anksti atėjo supratimas, kad jei noriu būti geras vadovas, turiu labai daug mokytis ir tobulėti. Dėl to aš esu labai dėkingas savo pirmajai vadovei, kuri labai daug investavo į mane.

Kitas dalykas – aš turėjau mentorių, kuris mane nuolat lydėdavo. Gana anksti supratau, kad vadovas neprivalo žinoti visko geriausiai, konkrečiai, ką jis turi padaryti – tai nuolat stebėti, kaip vyksta procesas ir prisiimti atsakomybę už jo koordinavimą, o jei procesas neveikia, jis turi jį gebėti keisti. Vadovas ar lyderis turi gebėti tinkamai informuoti žmones apie skyriaus ar organizacijos tikslus, stebėti, kaip darbuotojai atlieka jiems pavestas užduotis, vadovautis atitinkama vertinimo ir motyvavimo sistema.

Žmonės neretai tiesiog daro tai, ką vadovas jiems skiria atlikti. Aišku, geri specialistai inicijuoja pokyčius, tačiau bet kokiu atveju galutinė atsakomybė yra vadovo.

Lyderystė ir nuolankumas – nesuderinami?

Dažnai tenka girdėti, kad nuolankumas ir lyderystė yra du iš pažiūros visiškai nesuderinami dalykai, tačiau, manau, kad vertėtų tai apsvarstyti iš naujo.

Aš nuolankumo, turbūt, mokinsiuosi iki gyvenimo galo. Kalbant per mano asmeninę patirtį, man dažnai nutikdavo taip, kad ateidavęs vadovauti komandai, automatiškai galvoje turėdavau savotišką svajonę, vaizdą, kaip čia viskas bus nuostabu, koks aš būsiu geras vadovas ir kiek mes čia visko padarysim.

Neabejoju, kad daugelis vadovų turi tokį vaizdinį savo galvoje. Čia ir yra vieta paslydimui. Pagrindinis klausimas, kurį reiktų permąstyti kiekvienam vadovui yra toks: ar aš esu vadovas tam, kad kažkam kažką įrodyčiau, kad mane visi matytų kaip vadovą ir galiausiai įvertintų, ar aš esu čia tam, kad pasiekčiau kažkokių aukštesnių tikslų?

Labai dažnai būna, bent jau man labai dažnai nutikdavo, kad karjeros pradžioje turėdavau labai daug vaizdinių tikslų, kaip: kažką sau įrodyti, kažką gauti, kažką pasiimti.

Šiandien galiu pasakyti, kad nuolankumas yra bazinė savybė, kurią turi turėti tikras ir geras lyderis. Nuolankumas atsiskleidžia tuomet, kai tu nenusižemini, bet ir nepastatai savęs į patį centrą. Ne tu esi esmė.

Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad nuolankumas yra bazinė savybė, kurią turi turėti tikras ir geras lyderis. Nuolankumas atsiskleidžia tuomet, kai tu nenusižemini, bet ir nepastatai savęs į patį centrą. Ne tu esi esmė.

Taip, tu esi svarbus ir tu gali duoti tiek, kiek tu gali, bet reikia sugebėti pamatyti aplinką, kitus ir matyti juos lygiai taip pat svarbius, kaip ir tu pats. Aš galvoju, kad tikras lyderis turi turėti platų matymą.

Vienas dalykas, tu samdai žmones, tie žmonės taip pat turi svajonių ir tikslų, todėl tu esi stipriai atsakingas už tai, kad žmonės galėtų save realizuoti. Kitas dalykas, kažkas tau patikėjo pačią organizaciją ar skyrių, taigi yra ir komanda, kurią turi vesti, nes tu esi kažkokio aukštesnio plano ar tikslo dalis.

Jeigu realizuoji tik savo ambicijas, tai tu iš dalies prisidedi natūraliai, bet nemanau, kad taip tikslingai ir kryptingai, kaip galėtum, jei iš tikrųjų būtum susikoncentravęs ne tik į save, o ir į tuos aukštesnius tikslus.

Statytinis vadovas vs lyderis

Nereikia vaidinti, kad esi protingiausias kambaryje. Kažkada pastebėjau šią frazę socialiniame tinkle. Man ji buvo kaip koks nušvitimas ir savotiškas atsakymas į klausimą, kurį ilgai nešiojausi savyje. Kai tu nesi pats protingiausias kambaryje, bet tu galvoji, kad toks esi, gaunasi savotiška melo istorija.

Žmonės nėra kvaili, o jeigu tu nuolat įrodinėji jiems, kad tu esi teisus ir jie supranta, kad tiesa slypi kažkur kitur, tai jų pagarba ir tavo autoritetas sumenksta. Tu žmonių akyse tampi ne lyderiu, o statytiniu vadovu, kuris turi administracinę galią ir simbolinę žmonių pagarbą tau.

Mane visada žavėjo žmogaus psichologija ir jo motyvavimas. Anksti savo karjeroje pradėjau stengtis pažinti žmones, kurie dirba su manimi, ypatingai tie, kurie yra tiesiogiai man pavaldūs. Aš stengiuosi suprasti jų motyvus, juos perprasti ir dabar matau, kokie nuostabūs žmonės supa mane. Kai aš juos pažįstu, juos suprantu yra daug lengviau pasitikėti asmenimis.

Pasitikėjimas darbuotojais auga vis stipriau, kai tu juos labiau pažįsti.

Taigi, pasitikėjimas darbuotojais auga vis stipriau, kai tu juos labiau pažįsti. Aš stengiuosi susipažinti su savo komanda, ar tai yra nauji žmonės, kuriuos samdau, ar su esamos komandos nariais, kuriuos paveldėjau. Bandau susidėlioti darbo procesą ir realizuoti geriausius žmonių talentus.

Tada tampa labai lengva, nes tu supranti, kad kažkokios srities tu neišmanai, kiek tas žmogus ir tu pasitiki, kad jis darbą gali padaryti pakankamai kokybiškai ir gerai. Kai lūkesčiai išsipildo, tu gali tartis su žmogumi, pasikonsultuoti, išsakyti jam savo lūkesčius, ne tik nurodinėti. Taip formuojasi abipusis supratimas, nes tampame vienas kitam reikalingi ir naudingi. Tai yra visiškai kitoks santykis, nei tada, kai tu esi pats protingiausias kambaryje.

Patarimas lyderiams ir vadovams

Mano patarimas – nebūti protingiausiu kambaryje. Jeigu tu būsi protingiausias kambaryje, tai tu ir esi problema organizacijoje. Man atrodo, kad organizacija gali augti tik tiek, kiek lyderis gali įgalinti kitus žmones veikti. Jeigu jis yra protingiausias, jis ir yra pats didžiausias apribojimas. Kuo greičiau reiktų ginti tokį mąstymą.

Taip pat galvoju, kad nuolankumas yra ne charakterio savybė, bet tai yra išmokstama ir išugdoma. Šis charakterio bruožas turi būti vienas iš pamatinių lyderio savybių, kurį jis privalo turėti.

Populiariausi