Verslo pozicija

2020.08.18 16:26

Justinas Noreika. Vilniaus universiteto fondas: kam jo reikia?

Justinas Noreika, Vilniaus universiteto fondo direktorius2020.08.18 16:26

JAV yra viena iš daugelio valstybių, kur neliečiamojo kapitalo universitetų fondai jau seniai nieko nebestebina – tai plačiai paplitusi praktika. Lyderiaujančių universitetų pavyzdžiai rodo, kad fondų surenkamos sumos gali būti įspūdingos – pvz., šiuo metu daugiau kaip 100 JAV privačių ir valstybinių universitetinių fondų yra sukaupę per milijardą dolerių.

Lietuvoje šis verslo ir mokslo bendradarbiavimo modelis pirmuosius žingsnius žengė 2016 m., kai buvo įsteigtas Vilniaus universiteto fondas – pirmasis universitetinis investicinis neliečiamojo kapitalo fondas šalyje.

Didiesiems universitetams – dešimtys milijardų paramos

Reitinguojant privačių ir valstybinių pasaulio universitetų fondus pagal surenkamų paramos sumų dydį, pirmąsias penkias pozicijas užima Harvardo universitetas (39,4 mlrd. JAV dolerių), Teksaso universitetų sistema (31,0 mlrd. JAV dolerių), Jeilis (30,3 mlrd. JAV dolerių), Stanfordas (27,7 mlrd. JAV dolerių) ir Prinstonas (26,1 mlrd. JAV dolerių).

Paramos sumos „įdarbinamos“ – investuojamos, o iš investavimo uždirbtos pajamos naudojamos didinti universitetų konkurencingumui pasaulyje. Įprastai mokslo įstaigos panaudoja 4–5 proc. surinktų lėšų, kurios visų pirma skiriamos tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai, dėstytojų atlyginimai bei studentų finansinis skatinimas.

Norint susidaryti detalesnį vaizdą apie mokslo įstaigų finansinę galią, tikslinga atsižvelgti ne tik į bendrą paramos sumą, bet ir į kitą rodiklį – fondų lėšas, tenkančias vienam universiteto studentui.

Pagal šį rodiklį universitetų penketukas 2020 m. atrodo taip: pirmoje vietoje atsiduria Prinstonas (2,9 mln. JAV dolerių studentui), po jo seka Sokos universitetas (2,8 mln. JAV dolerių studentui), Jeilis (1,9 mln. JAV dolerių studentui), Stanfordas (1,6 mln. JAV dolerių studentui) ir Harvardas (1,5 mln. JAV dolerių studentui).

Kam konkrečiai panaudojami neliečiamojo kapitalo fondų pinigai? Pvz., Harvardo universiteto finansinėje ataskaitoje (2018–2019 m.) nurodoma, jog 70 prpc. lėšų skiriama profesorių atlyginimams, stipendijoms ir studentų paramai, moksliniams tyrimams, mokymo programoms, bibliotekoms bei muziejams ir kt. Likusi paramos dalis – 30 proc. – paskirstoma lanksčiai, pagal einamuosius poreikius.

Aukščiausio kalibro JAV universitetai, gaunantys didžiausią paramą, turi galimybę priimti vietinius ir užsienio šalių studentus pirmenybę teikdami ne jų finansinei būklei, o akademiniams gebėjimams.

Aukščiausio kalibro JAV universitetai, gaunantys didžiausią paramą, turi galimybę priimti vietinius ir užsienio šalių studentus pirmenybę teikdami ne jų finansinei būklei, o akademiniams gebėjimams. Didesnė finansinė parama profesionaliems dėstytojams bei tyrėjams padeda kelti elitinių universitetų paslaugų kokybės lygį nedidinant studentų finansinės naštos.

Fondų lėšos didina mokslo įstaigų konkurencingumą

Lyderiaujančių pasaulio universitetų paramos fondų vaidmuo – didžiulis. Pvz., Harvardo paramos fondas sudaro daugiau nei trečdalį viso universiteto veiklos biudžeto. Sunkiai įsivaizduojamas faktas – surinkta neliečiamojo kapitalo fondo suma yra didesnė nei pusės pasaulio šalių nominalusis BVP, tarp jų – tokių valstybių kaip Latvija, Estija ar Islandija.

Žinoma, tokio dydžio parama prestižiniams universitetams turi milžinišką reikšmę. Ji padeda siekti didesnio akademinio konkurencingumo ir išlaikyti lyderių vardą pasaulyje, suteikdama mokslo įstaigoms daugiau finansinio stabilumo. Įprasta, kad universitetų pajamos svyruoja – ir nors fondų finansiniai rezultatai irgi priklauso nuo pokyčių finansų rinkose bei pasirinktų investavimo strategijų, gautos lėšos padeda užtikrinti stabilesnį pajamų lygį.

Harvardo paramos fondas sudaro daugiau nei trečdalį viso universiteto veiklos biudžeto. Sunkiai įsivaizduojamas faktas – surinkta neliečiamojo kapitalo fondo suma yra didesnė nei pusės pasaulio šalių nominalusis BVP, tarp jų – tokių valstybių kaip Latvija, Estija ar Islandija.

Universitetai-lyderiai turi išskirtinai svarbių veiklos sričių – tokių kaip ilgalaikiai moksliniai tyrimai ir inovatyvios akademinės programos – reikalaujančių ilgalaikio pastovaus lėšų šaltinio. Jos negali būti staigiai pradedamos ar stabdomos priklausomai nuo kintančių, sunkiai prognozuojamų aplinkybių (įskaitant pokyčius ekonomikoje, gamtos stichijas, pandemijas ir pan.), tad mokslo įstaigos pajamų stabilumas šiuo atveju kritiškai svarbus.

Neliečiamojo kapitalo fondai save pozicionuoja kaip sąsają tarp praeities, dabarties ir ateities kartų. Universitetų fondai yra orientuoti į ilgąjį laikotarpį – kitaip nei trumpalaikė parama, kuri išleidžiama čia ir dabar, šie fondai leidžia mąstyti strategiškai ir fokusuotis į veiklas, iniciatyvas bei idėjas, kurios išliks aktualios ir užtikrins bendruomenės gerovę dešimtmečiams (ir netgi šimtmečiams) į priekį.

Žmonių ir verslo subjektų skiriama parama sudaro universitetui galimybes prisiimti rimtesnius finansinius įsipareigojimus, kurie garantuotų aukštą studijų kokybę šiandien bei kurtų geresnį rytojų ateities kartoms.

Tyrimai leidžia išlikti mokslo pažangos smaigalyje

Garsiausi JAV universitetai yra neatsiejami nuo mokslinių tyrimų ir inovacijų – neliečiamojo kapitalo fondai daug prisidėjo prie to, kad mokslo įstaigos turėtų daugiau lankstumo. Turėdami papildomą nuolatinį lėšų šaltinį, prestižiniai universitetai imasi inovatyvių (ir rizikingesnių) tyrimų, išmėgina naujas disciplinas, naudojasi pažangiomis technologijomis, kuria efektyvesnius mokymo metodus.

Įdomių pavyzdžių nereikia ieškoti toli. Pvz., 2019 m. „Reuters“ paskelbtame inovatyviausių pasaulio universitetų sąraše pirmoje vietoje atsidūrė Stanfordas, kurio viena iš tyrimų krypčių – naujo tipo akumuliatoriaus kūrimas, siekiant gaminti švarią „mėlynąją energiją“ jūrų vietose, kur maišosi druskingas ir gėlas vanduo.

Antroje vietoje esančio Masačusetso technologijų instituto (MIT) inžinieriai pernai metais plačiai pagarsėjo dėl atrastos nanovamzdelių struktūros, kuri yra juodžiausia iš visų sukurtų juodųjų medžiagų ir sugeria daugiau nei 99,996 proc. šviesos.

Trečioje vietoje esančio Harvardo naujausi atradimai irgi daro įspūdį – mokslininkai aktyviai kuria vadinamąsias laboratorijas ant lusto, imituojančias žmogaus organų veiklą (pvz., „kasa ant lusto“ teikia daug vilčių padaryti ženklų proveržį diabeto tyrimuose).

Turėdami fondų paramą, universitetai gali priimti ryžtingesnius sprendimus ir daugiau eksperimentuoti medicinoje, biochemijoje, genų inžinerijoje ir daugybėje kitų sričių.

Turėdami fondų paramą, universitetai gali priimti ryžtingesnius sprendimus ir daugiau eksperimentuoti medicinoje, biochemijoje, genų inžinerijoje ir daugybėje kitų sričių.

Universiteto fondo rėmimas – visuomenės brandos ženklas

Pasinaudoti gerąja lyderiaujančių užsienio universitetų praktika žingsnis po žingsnio planuojama ir Lietuvoje. 2016 m. įsteigtas Vilniaus universiteto fondas žymėjo reikšmingą naują pradžią – tapo pirmuoju šalies istorijoje universitetiniu investiciniu neliečiamojo kapitalo fondu ir sudarė sąlygas mokslui ir verslui pereiti į kokybiškai naują bendradarbiavimo lygmenį.
Fondo veikla yra aiškus signalas apie teigiamus pokyčius visuomenėje.

Pirmieji žingsniai vakarietiškos akademinės filantropijos link rodo į brandesnę pusę besikeičiantį žmonių požiūrį, didėjantį kultūrinį išsivystymą ir augantį pilietinį atsakingumą. Vienas pagrindinių sėkmingos universiteto veiklos rodiklių yra tarptautinis konkurencingumas – verslo ir visuomenės parama universitetui reiškia papildomą lėšų šaltinį, kuris padeda atverti duris į globalias arenas.

Didėjant visuomenės sąmoningumui, žmonės vis aiškiau suvokia, jog verslo ir visos bendruomenės gerovė yra neatsiejama nuo mokslo. Vis rečiau sutinkamas požiūris, jog mokslo pažanga turi rūpintis tik valstybė – žmonės rodo daugiau iniciatyvos mokslo rėmimui skirti dalį privačių išteklių. Stiprėja suvokimas, kad remdami universitetą padedame patys sau ir valstybei, kurios šeimininkai esame.

Planuose – strateginiai mokslo projektai ir globalios iniciatyvos

2019 m. ėmęs investuoti į skirtingas turto klases, šiuo metu Vilniaus universiteto fondas valdo per 2,2 mln. investicijų portfelį. Suformuota ilgalaikė investavimo strategija yra pagrįsta plačia portfelio diversifikacija. Investuojama globalioje rinkoje, neapsiribojant Lietuvoje platinamais vertybiniais popieriais. Fondui augant, investicijų valdymas taps vis aktyvesnis, o remiantis tarptautine praktika palaipsniui didės ir prisiimamos rizikos lygis.

Planuojama, kad iš investicinės grąžos gautos pajamos būtų naudojamos įvairioms Vilniaus universiteto tarptautinį konkurencingumą skatinančioms iniciatyvoms. Finansuojamų sričių ir iniciatyvų sąraše yra:

● naujų globalius poreikius atitinkančių studijų programų kūrimas;
● Lietuvos tyrėjų bei studentų stažuotės;
● pasaulinio lygio dėstytojų pritraukimas;
● stipendijos išskirtinių gabumų studentams;
● aukščiausios kokybės pažangių mokslinių tyrimų rėmimas;
● didelę pridėtinę vertę kuriančių projektų skatinimas;
● kitų universiteto reikmių tenkinimas.

Planuojama, kad jau 2020 m. pirmoji investicijų grąža bus skirta finansuoti šiuos Vilniaus universiteto tarptautiškumą skatinančius projektus:

a) post-doktorantų iš stiprių užsienio universitetų pritraukimą į VU;
b) gabiausių užsienio studentų skatinimą studijuoti ir dirbti Lietuvoje.

Pastarieji metai tarsi signalizuoja lūžį visuomenėje, kai žmonės persvarsto savo prioritetus, didesnį dėmesį skirdami švietimui ir su juo susijusioms iniciatyvomis, padedančioms kurti ilgalaikę išliekamąją vertę.

Lietuvos gerovė smarkiai priklauso nuo to, kaip greitai pavyks sukurti mokslo žiniomis pagrįstą ekonomiką ir visuomenę. Vilniaus universiteto fondas siūlo tą aktyviai daryti jau šiandien, atsižvelgiant į istorinę patirtį, remiantis dabarties ambicijomis ir orientuojantis į ateities perspektyvas.

Palaikyti šią idėją ir prisidėti prie Vilniaus universiteto fondo gali kiekvienas – kad ir vienu euru. Atrodo nedaug? Tačiau net iš pažiūros maži žingsniai gali sukurti didžiulius pokyčius – jei Steponas Batoras XVI amžiuje būtų investavęs vieną eurą, jo vertė su 5 proc. kasmetiniu augimu šiandien viršytų 2 milijardus eurų.