Verslo pozicija

2020.07.21 10:46

Aistė Paliukaitė. Ar lietuviai pasiruošę investuoti?

Aistė Paliukaitė, „Luminor“ pensijų produkto vadovė2020.07.21 10:46

Baltijos šalių tyrimui atskleidus, kad lietuviai nėra užtikrinti savo saugia finansine ateitimi, tačiau vis tiek pradėti taupyti neplanuoja, finansų ekspertai kalba, kad dėl to kaltas žinių ir švietimo trūkumas. Karantino ir finansinės krizės metu tautiečiai apie investavimą iš visų Baltijos šalių taip pat galvojo mažiausiai, teigdami, kad per krizę investuoti netinkamas laikas – tą atskleidė „Luminor“ užsakymu atliktas Baltijos šalių tyrimas.

Kol lietuviai ir kaimynai latviai galvoja, kad investuoti per krizę nepalanku (56 proc. ir 52 proc.), Estijoje investavimu nepasitikinčiųjų yra mažiau – 43 proc. Tyrimas atskleidė, kad lietuviai iš visų Baltijos šalių apie finansinę ateitį galvoja mažiausiai, o priešingai – estai finansinius sprendimus priiminėja ryžtingiau ir yra žingsniu priekyje lietuvių ir latvių.

Investuoti krizės metu gali būti naudinga

Didelė dalis lietuvių, teigiančių, jog investuoti dabar ne laikas, teigė jog jų nenoras susijęs ir su tuo, kad krizės metu finansiškai jie jautėsi nesaugiai, įtakos turėjo ir respondentų gaunamos pajamos. Kuo jos buvo mažesnės vienam šeimos nariui, tuo į investavimą krizės metu buvo žiūrima nepatikliau. Tuo metu estai investavimą krizės metu vertina kur kas palankiau.

Apskritai estai savo pinigus linkę investuoti į įvairias turto formas, ten pasitikėjimas investicijomis yra didesnis, tą atskleidė ir tyrimas – estai iš visų Baltijos šalių labiausiai tikėjo, kad investuoti krizės metu yra tinkamas laikas.

Apskritai estai savo pinigus linkę investuoti į įvairias turto formas, ten pasitikėjimas investicijomis yra didesnis, tą atskleidė ir tyrimas – estai iš visų Baltijos šalių labiausiai tikėjo, kad investuoti krizės metu yra tinkamas laikas. Tiek asmeninis finansinis nestabilumas, tiek rinkų nuosmukis gali neigiamai paveikti žmonių norą investuoti. Vis dėlto, pasirinkimas investuoti krizės metu gali sukurti daugiau naudos.

Investavimas, kai situacija rinkoje yra nestabili, reiškia, kad jūs iš tikrųjų gaunate palankesnės rinkos kainos pranašumą. Nukritusios akcijų kainos gali tapti galimybe – už tuos pačius pinigus galima įsigyti daugiau vertybinių popierių. Tai taikoma bet kokio tipo investicijoms – nuo akcijų pirkimo iki įmokų į III pensijų pakopą. Investicijos, padarytos nuosmukio metu, dažniausiai atsiperka rinkos kilimo metu.

Tarsi užburtas ratas

Šių metų tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, kuri – tarsi užburtas ratas. Neramina tai, kad net ir neturėdami santaupų ir teigdami, kad finansinė padėtis nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją, krizei pasibaigus dalis tautiečių ketina apskritai nustoti taupyti arba pradėti taupyti mažiau nei iki šiol. Taip galvoja 17 proc. lietuvių, 10 proc. latvių ir 14 proc. estų.

Šių metų tyrimas atskleidė nemalonią tiesą, kuri – tarsi užburtas ratas. Neramina tai, kad net ir neturėdami santaupų ir teigdami, kad finansinė padėtis nėra pakankamai gera atlaikyti krizinę situaciją, krizei pasibaigus dalis tautiečių ketina apskritai nustoti taupyti arba pradėti taupyti mažiau nei iki šiol.

Prisiminkime tyrimo rezultatus, kurie rodo, kad net 40 proc. lietuvių teigia neturintys jokių santaupų, tačiau tai neskatina jų keisti savo įpročių ir pradėti taupyti. Latvijoje taupyti neplanuoja 38 proc., tuomet Estijoje – tik 17 proc. gyventojų. Latvijoje ir Estijoje II pakopos pensijų fondai yra sąlyginai privalomi gerokai ilgiau negu Lietuvoje, tad tai galimai turi įtakos tokiam rezultatų pasiskirstymui.

Latvijoje III pakopos pensijų fondai yra populiari priemonė taupyti pensijai, tuo metu lietuviai į trečiąją pakopą žiūri nepatikliai, 73 proc. lietuvių III pakopos pensijų fonduose nekaupia, iš kurių 11 proc. teigia neturintys laiko apie tai net susimąstyti. Tam, kad požiūris į taupymą ar investavimą būtų objektyvesnis, žmonės priimtų sprendimus apie tai, kaip užsitikrinti stabilesnę finansinę ateitį, būtina edukuoti kuo jaunesnius asmenis ir apie taupymo įpročių formavimą kalbėti vis dažniau.

Tyrimas buvo atliktas šių metų gegužę naudojant kiekybinę internetinę apklausą. Tikslas buvo išanalizuoti nepaprastosios padėties poveikį Baltijos šalių žmonių finansinei padėčiai ir jų požiūriui į santaupas, investicijas ir pensijas. Tyrime dalyvavo 1618 žmonių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurie patenka į 23–59 metų amžiaus grupę.