Verslo pozicija

2020.07.01 13:02

Skirmantas Bikelis. Civilinis turto konfiskavimas: ar konfiskuotinas turtas turi būti nusikalstamos kilmės?

Skirmantas Bikelis, Lietuvos teisės instituto mokslininkas2020.07.01 13:02

Nuo liepos 1 dienos įsigalioja civilinio turto konfiskavimo (CTK) įstatymas. Į šį įstatymą dedamos nemažos viltys, kad jis padės atimti ir visuomenės naudai panaudoti iš išaiškintų ir net neišaiškintų nusikaltimų sukauptus turtus.

Kartu nuogąstaujama, kad dėl šio įstatymo gali pernelyg drastiškai nukentėti nelabai sąžiningi ar kartais net ir sąžiningi asmenys ir įmonės, sukaupę didelės vertės turtą, negalintys įtikinamai paaiškinti jo kilmės, bet ir neturintys jokių sąsajų su nusikaltimais. Nemažai konservatyvių teisininkų naujasis įstatymas kelia nuostabą, nes jis itin ryškiai atspindi tarptautines 21 a. savanaudiškų nusikaltimų kontrolės tendencijas – jame atsisakoma griežtų ribų tarp nusistovėjusių teisės šakų, o skirtingų teisės šakų taisyklės panaudojamos siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį įstatymo veikimą.

Modernus (ar net postmodernus) įstatymas neišvengiamai kelia nemažai sudėtingų klausimų. Vienas iš tokių yra pats pagrindinis klausimas: koks turtas turėtų būti konfiskuojamas šio įstatymo pagrindu? Kada pakaktų mokesčių inspekcijos „invazijos“ – nesumokėtų mokesčių išieškojimo, delspinigių ir mokestinių baudų, o kada būtų adekvatu taikyti visų nepaaiškintų pajamų konfiskavimą civilinio proceso tvarka?

Jei kalbame apie didelės vertės turtą, esantį pas kelis kartus teisto kontrabandininko žmoną ar vaikus, ir kurio kilmės paaiškinimai neatrodo realūs, o greičiau kelia šypseną, atsakymas kaip ir aiškus – toks turtas konfiskuotinas. Tačiau jei prieštaringos kilmės turtas yra pas, pavyzdžiui, ilgamečio politiko, kuris nėra teismo pripažintas kaltu, giminaičius ir vienintelis dalykas, kas kelia įtarimų – tai pats nepaaiškinto turto buvimo pas politiko artimuosius faktas?

Įstatyme apibrėžti, kuo turi būti ypatingas turtas, kad būtų pateisinamas jo konfiskavimas civiliniame procese, t. y. paprastesne tvarka, palyginus su labai griežtu baudžiamuoju procesu, nėra paprasta. Rengiant CTK įstatymo projektą, šį klausimą nuolat lydėjo diskusijos ir neretai koncepciškai skirtingi požiūriai, o galiausiai į diskusiją įsitraukė net Respublikos Prezidentas, pasinaudodamas veto teise. Kodėl taip sudėtinga įstatyme apibrėžti turto konfiskavimo civilinio proceso tvarka pagrindą?

Civilinio turto konfiskavimo idėja remiasi plačiai pripažinta kriminologine pajamų iš latentinių (neišaiškintų) nusikaltimų ir nenustatytos kilmės pajamų kontrolės koncepcija, teigiančia, kad norint efektyviai kontroliuoti savanaudiškus nusikaltimus, būtina taikyti lankstesnes priemones, nei numato klasikinė baudžiamoji teisė ir procesas. Iš nusikaltimų gauto turto kilmę nustatyti be mažiausių abejonių, kaip to reikalauja baudžiamojo proceso principai, dažnai neįmanoma. Esminiai šios koncepcijos teiginiai gan išsamiai išdėstyti Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje preambulėje. Koncepcija, aprašanti „pilkąją“, tiesioginiais įrodymais nenustatytą nusikaltimų ir pajamų iš nusikaltimų realybę, nėra lengvai perkeliama į teisines kategorijas, kurios dažniausiai reikalauja maksimalaus aiškumo ir pagrįstumo teisme nustatytais faktais. Dar daugiau, liečiantis prie „nusikaltimo“ ar turto „nusikalstamos kilmės“ sąvokų, labai priartėjama prie nekaltumo prezumpcijos veikimo srities, o ši iš principo prieštarauja latentinių nusikaltimų kriminologinei sąvokai.

Kriminologine prasme turtas CTK proceso tvarka konfiskuojamas dėl to, kad jis yra gautas iš organizuotų, korupcinių, (sunkių) turtinių nusikaltimų (nebūtinai išaiškintų) arba yra pelnas iš tokių pajamų. Ši CTK idėja yra deklaruota CTK įstatymo 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta įstatymo paskirtis. CTK paskirtis nėra vien deklaracija, ji negali būti pamirštama viso CTK proceso metu, kitaip būtų rizikuojama CTK pritaikyti ne pagal paskirtį.

Viena iš teisinių figūrų, kuri padeda sujungti kriminologinę realybę ir teisines konstrukcijas yra prezumpcijos. Per prezumpciją galima numatyti, kad tam tikrų netiesioginių, bet svarių aplinkybių visuma gali leisti teisiškai konstatuoti „pilkojoje“ kriminologinėje realybėje besislepiantį faktą – turto ryšį su nusikaltimais, netgi neišaiškintais (latentiniais) nusikaltimais. Gyvenimiška logika ir kriminologinėmis žiniomis grįstų turto neteisėtumo prezumpcijų leistinumą yra pripažinęs ir pats Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

CTK įstatyme konfiskuotino turto kilmė apibrėžta 2 straipsnyje, tačiau šiame apibrėžime neminimos turto sąsajos su nusikaltimais. Įstatymo 2 straipsnis numato, kad konfiskavimo pagrindas – pagrindas manyti, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu. Neminint jokių turto sąsajų su nusikaltimais, išvengiama rizikos pažeisti nekaltumo prezumpciją. Bet, iš kitos pusės, taip rizikuojama pernelyg supaprastinti ir išplėsti konfiskavimo pagrindą. Jei konfiskuojame visą nepaaiškintą turtą dėl to, kad jis nėra gautas teisėtu būdu, tai šitaip galim sukurti pagrindą konfiskuoti turtą, apie kurį visiškai nėra pagrindo manyti, kad jis kaip nors būtų susijęs su nusikaltimais (pvz., asmuo daug metų dirbo nelegaliai). Taip apibrėžus konfiskavimo pagrindą, ima trūkinėti konfiskavimo pagrindų ryšys su įstatymo paskirtimi ir kyla didelių abejonių dėl tokiu pagrindu pritaikyto turto konfiskavimo proporcingumo.

Antai, Bulgarija jau yra pralaimėjusi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl dar tarybinius laikus menančio įstatymo taikymo, kurio pagrindu buvo mėginama konfiskuoti asmens be teisėto pagrindo įgytą turtą, nors teismo proceso metu tokio turto sąsajos su nusikaltimais visiškai nebuvo tiriamos (Dimitrovi prieš Bulgariją, 2015).

Turto konfiskavimo pagrindo supaprastinimas ne tik kelia klausimų dėl galimų pasekmių ir paties proceso proporcingumo, bet ir pasunkina atsakovo galimybes apsiginti nuo turto konfiskavimo. Juk atsakovui lengviau ginčyti prielaidą, kad turtas turi sąsajų su pajamomis iš sunkių nusikaltimų, nei tai, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu.

Dar vienas svarbus dalykas – jei teismas visiškai nesidomėtų ir netirtų aplinkybių, rodančių tikėtinus turto ryšius su pajamomis iš nusikaltimų, gali kilti rizika, kad CTK procese būtų pažeista asmens teisė į sąžiningą procesą. Taip galėtų nutikti, jei aplinkybės, pagrindžiančios, kad turto konfiskavimas atitiktų įstatymo paskirtį (nusikaltimų prevenciją), net nebūtų teisminio ginčo dalyku. CTK įstatymo paskirtimi remiasi atsakovo įtraukimo į CTK procesą pagrindų logika – atsakovai į CTK procesą turėtų būti įtraukiami tik tuomet, kai yra duomenų apie jų ryšius su nusikalstamomis veikomis arba itin artimus asmeninus ryšius su tokių ryšių turinčiais asmenimis (įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Šie asmens įtraukimo į CTK procesą pagrindai nereiškia, kad turtas galimai gautas iš tų nusikalstamų veikų, dėl kurių vyksta ar vyko baudžiamasis procesas, bet suteikia papildomų duomenų dėliojant bendrą aplinkybių apie galimus šių asmenų turto ryšius su neišaiškintais nusikaltimais mozaiką ir padeda „atsijoti“ atvejus, kada tikimybė surinkti pakankamai duomenų apie turto sąsajas su pajamomis iš nusikaltimų yra labai menka. Pagal sąžiningo proceso reikalavimus, atsakovas turi turėti galimybę teikti paaiškinimus dėl visų aplinkybių, kurių pagrindu teismas daro išvadą dėl jo turto kilmės, taigi, turi turėti galimybę pasisakyti ir dėl jo įtraukimo į CTK procesą pagrindų, pavyzdžiui, dėl duomenų, kurių pagrindu jis įtrauktas į organizuotų nusikalstamų grupių narių sąrašus, ar kurių pagrindu jam pareikšti įtarimai dėl korupcinio nusikaltimo ir pan. Tai, be to, užtikrintų asmens teisę gintis nuo galimų piktnaudžiavimų, kai jam pareiškiami įtarimai baudžiamajame procese neturit jokių patikimų duomenų apie jo galimai padarytą nusikalstamą vieką ar ryšius su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis, tik siekiant jį formaliai įtraukti į CTK procesą.

Kaip išspręsti visus šiuos kylančius prieštaravimus tarp CTK įstatymo paskirties ir jame apibrėžtų turto konfiskavimo pagrindų ir nepažeisti nei nekaltumo prezumpcijos, nei proporcingumo principo, nei teisės į sąžiningą procesą? Manytina, išeitį galima rasti einant įstatymo aiškinimo keliu. Turto konfiskavimo pagrindas ir kitos nuostatos neturėtų būti aiškinamos formaliai, paraidžiui, bet atsižvelgiant į CTK įstatymo paskirtį. CTK įstatymo pagrindu neturėtų būti konfiskuojamas turtas, nesant jokių aplinkybių, rodančių, tegu ir netiesiogiai, turto galimus ryšius su nusikaltimais. Taip pat asmeniui turi būti suteikiama galimybė teismo proceso metu ginčyti visas aplinkybes, kurių pagrindu konstruojamas turto konfiskavimo pagrindas, įskaitant ir aplinkybes, kurių pagrindu asmuo buvo įtrauktas į procesą.

Populiariausi