Verslo pozicija

2020.06.19 10:37

Greta Šiaučiulytė. Vasara rinkose prasidėjo optimistine gaida, tačiau ją slopina naujos baimės

Greta Šiaučiulytė, „Swedbank“ Finansų rinkų tarnybos maklerė2020.06.19 10:37

JAV užfiksuotas darbo vietų padidėjimas ir didėjančios amerikiečių santaupos toliau palaikė teigiamus lūkesčius dėl spartaus ekonomikos atsigavimo. Vis dėlto nuotaikas galop apkartino visose valstijose išplitę protestai prieš rasizmą ir baimė dėl antrosios viruso bangos. Centriniai bankai toliau žada imtis visų reikalingų priemonių ekonomikai skatinti, o investuotojai ir Europoje, ir Baltijos šalyse galiausiai atsigręžė į bankų akcijas.

Teigiamai nustebinę JAV darbo rinkos duomenys

Naujausi JAV darbo rinkos rodikliai gerokai pralenkė ekonomistų prognozes, kurios numatė, bus prarasta 7,5 mln. darbo vietų, o nedarbo lygis šalyje pasieks 19,4 proc. Tikrieji duomenys nustebino – per mėnesį darbo rinką papildė 2,5 mln. naujų darbuotojų, o nedarbo lygis netikėtai sumažėjo iki 13,3 proc.

Tai kiek nuramino investuotojus, kad pandemijos sukelta atleidimų banga maitinimo bei kituose paslaugų sektoriuose persimes į daugiau sričių. Be to, šie duomenys rodo, kad smulkųjį verslą jau greičiausiai pasiekė paskolos per Algų apsaugos programą (angl. Paycheck Protection Program). Tačiau kyla klausimas, ar ši tendencija yra tvari ir ar problemos neišryškės vėliau.

Teigiamai nuteikė ir amerikiečių santaupų lygis, per balandį pasiekęs rekordinį 33 proc. rodiklį (santaupų ir disponuojamų pajamų santykis). Turint omenyje, kad būtent vartojimas yra JAV ekonomikos variklis, aukštas santaupų lygis gali prisidėti prie išlaidų šuolio, panaikinus visus karantino suvaržymus.

Nuotaikas temdę protestai prieš rasizmą

Nepaisant šių naujienų, nuotaikas temdė JAV įsismarkavę protestai prieš rasizmą, kuriuos sukėlė sulaikymo metu policijos pareigūno įvykdytas juodaodžio nužudymas. Tai didžiausi pilietiniai neramumai JAV per pastaruosius 50 metų, kurių malšinimui įvairiose šalies vietose pasitelkti ginkluoti pareigūnai.

Per paskutinį Federalinio rezervų banko (FED) susitikimą bazinių palūkanų rėžis nebuvo pakeistas. Prognozuojama, kad dabartinės palūkanos gali išlikti iki pat 2022 m. FED vadovas Jerome‘as Powellas teigė, kad geresni nei laukta darbo rinkos duomenys nereiškia, kad krizė jau įveikta, o iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas pridūrė, kad JAV bus reikalingos papildomos skatinimo priemonės.

Pastarosiomis savaitėmis, pasauliui išsilaisvinant iš pandemijos gniaužtų, JAV doleris praradinėjo saugios užuovėjos statusą. EUR/USD valiutų pora aukščiausią lygį buvo pasiekusi prie 1,1375 ribos, o analitikai prognozuoja tolesnį dolerio silpnėjimą.

Investuotojai išsigando galimos antros viruso bangos

Beveik taip pat sparčiai, kaip indeksai prarado savo vertę kovo mėnesį, jie šovė į viršų prasidėjus vasarai. Tai lėmė į įprastas vėžes grįžtantis socialinis gyvenimas, skatinamoji centrinių bankų politika, baimė praleisti progą įsigyti atpigusių akcijų bei tikėjimas V formos atsigavimu.

Investuotojus užvaldžiusio optimizmo pavyzdžiu tapo automobilių nuomos įmonė „Hertz“. Praėjusį mėnesį įmonė paskelbė apie pradėtą bankroto procesą ir išparduodamus automobilius savo įsipareigojimams, kurie siekia apie 5 mlrd. JAV dolerių, padengti. Tačiau pasirodžius pirmiesiems kelionių paklausos atsigavimo ženklams, šios įmonės akcijos pabrango 577 proc.

Pagrindinės JAV oro linijų bendrovės „American Airlines“ akcijų kaina šoktelėjo po to, kai įmonė paskelbė, kad liepą, palyginti su birželio mėnesiu, skrydžių skaičius išaugs 74 proc. Tai rodo žmonių norą grįžti prie įprasto gyvenimo režimo. Įmonės akcijos per dvi dienas pabrango 72 proc.

Tiesa, akcijų ralis baigėsi investuotojams išsigandus, kad antroji viruso banga yra pakankamai tikėtina. „S&P 500“ indekso reikšmė birželio viduryje susitraukė beveik 7 proc., o per pastarąsias dvi savaites indeksas sumažėjo 0,5 proc., prie to labiausiai prisidėjo technologijų sektorius.

ECB turi baimių dėl defliacijos

Europos centrinis bankas (ECB) paskutinio susitikimo metu beveik padvigubino turto supirkimo programos apimtis iki 1,35 trln. eurų bei pratęsė ją iki 2021 m. arba tol, kol pandemijos sukelta krizė bus visiškai įveikta. Prognozuojama, kad programos apimtys iki metų pabaigos dar kartą bus padidintos.

Be to, centrinis bankas užsiminė apie defliacijos baimę, todėl bazinė palūkanų norma išliks dabartiniame lygyje, kol bus įsitikinta, kad infliacijos rodiklis artėja prie tikslinės 2 proc. reikšmės. Šiuo metu ECB tikisi, kad metinė 2020 m. euro zonos infliacija sieks 0,3 proc., o BVP susitrauks 8,7 proc.

Euro vertė sustiprėjo, paskatinta sparčiai švelninamų karantino ribojimų, tačiau panašu, kad ECB turto supirkimo programa tęsis dar ilgai. Tai gali riboti tolesnį euro vertės augimą.

Vokietija papildomai skatins savo ekonomiką

Eksporto nuosmukis bei nedarbo lygio augimas Vokietijos vyriausybę skatina imtis veiksmingesnių priemonių. Šalis paskelbė papildomą skatinimą – 130 mlrd. eurų paketas iki metų pabaigos bus naudojamas sumažintiems pridėtinės vertės mokesčiams, 5G ryšio technologijos plėtrai, infrastruktūros projektams bei subsidijoms elektromobiliams.

Paskutiniai ES ir JK pokalbiai dėl prekybos santykių po „Brexit“ baigėsi be aiškaus susitarimo. Dabar turėtų būti deramasi dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo. Anglijos bankas įspėjo finansų institucijas ruoštis JK pasitraukimui be susitarimo. Toks scenarijus reikštų didžiulį šoką ne tik bankams, bet ir šalies verslui. Pavyzdžiui, „Tesco“ apie 80 proc. savo prekių importuoja iš ES šalių, todėl daugeliui jų įsigaliotų importo tarifai nuo 8 iki 30 proc.

Investuotojų dėmesio sulaukė Europos bankų akcijos

Nors pusės europietiškojo „STOXX 600“ indekso kompanijų akcijų kaina yra didesnė už 12 mėnesių tikslinę kainą, kas rodo pervertinimą rinkoje, pastaruoju metu akcijos buvo linkusios brangti investuotojams tikintis, kad gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. Indekso „STOXX 600“ vertė ūgtelėjo 1,6 proc.

Be to, išaugo susidomėjimas finansų sektoriaus įmonėmis. Ispanijos bankų grupės „Banco de Sabadell“ akcijų kaina augo 14 proc., vokiškojo „Commerzbank“ akcijos šoktelėjo 13,5 proc. Tuo metu „Deutche Bank“ įspėja apie rekordiškai didelius nuostolius antrąjį ketvirtį, kurie gali siekti 800 mln. eurų ir smarkiai paveiks banko pelningumo rodiklius. Nepaisant to, šio banko akcijų kaina per dvi savaites padidėjo 4 proc.

Verslo sandorių srityje Olandijos maisto užsakymo internetu įmonė „Just Eat Takeaway“ įsigijo JAV konkurentę „Grubhub“. Sandoris vertinamas 7,3 mlrd. JAV dolerių ir sukurs vieną didžiausių maisto pristatymo kompanijų pasaulyje. Po sandorio paskelbimo „Grubhub“ akcijų kaina pabrango apie 5 proc.

Kinijoje tęsėsi lėtas ekonomikos atsigavimas

Kinijos centrinis bankas, pažadėjęs dar platesnio masto skatinančią pinigų politiką, paskelbė apie 400 mlrd. juanių kvotą mažų bei vidutinių įmonių skolų supirkimui iš vietos bankų. Be to, centrinis bankas teiks pagalbą pratęsiant mažų bei vidutinių įmonių paskolų ir palūkanų mokėjimus. Skatinimo priemonės duoda rezultatą, pastebimas smarkiai išaugęs paslaugų sektoriaus aktyvumas.

Kinijos ekonomikoje tęsėsi lėtas atsigavimas. Kinijos prekybos perviršis gegužės mėnesį pakilo iki rekordinių aukštumų dėl išaugusio medicinos priemonių eksporto ir sumažėjusių importo apimčių dėl kritusių žaliavų kainų. Sumažėjus įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl prekybos santykių, finansų rinkose jaučiamas didesnis stabilumas.

Per pastarąsias dvi savaites „Shanghai Composite“ pakilo 0,15 proc., o „CSI 300“ indekso, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones Šanchajaus bei Šendženo biržose, pokytis sudarė 0,8 proc.

Dėmesio sulaukė ir Baltijos šalių bankai

„Novaturo“ akcijos pastaruoju metu patenka tarp labiausiai svyruojančių Baltijos biržoje. Įmonė pranešė, kad iš jos akcininkų pasitraukė Lenkijos investuotojas, o akcijų paketą įsigijo Estijos turizmo, sporto bei apgyvendinimo paslaugų bendrovės. Investuotojai į šias naujienas reagavo teigiamai.

Ekologiško maisto gamybos bendrovė „Auga Group“ paskelbė apie pirmojo ketvirčio finansinius rezultatus – įmonės pajamos išaugo 14 proc., o grynasis pelnas padidėjo 5,9 proc. Bendrovė investuotojams pristatė naują strategiją, kurioje numato didinti veiklos efektyvumą ir mažinti emisijų kiekį savo veikloje.

Kaip ir visose Europoje, Baltijos biržose bankų akcijos sulaukė didesnio susidomėjimo. Aktyviai prekiauta „Šiaulių banko“ akcijomis, kurių vertė per dvi savaites pakilo apie 4 proc. Estijos banko LHV, kuris sėkmingai išplatino 250 mln. eurų obligacijų emisiją, akcijų kaina augo 8 proc.