Verslo pozicija

2020.06.18 13:44

Rolandas Valiūnas, Rūta Skyrienė. Po COVID-19 protrūkio investuotojų lūkesčiai atsidūrė rekordinėje žemumoje

Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininkas, Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė2020.06.18 13:44

Lietuvoje investuojančių užsienio kapitalo bendrovių vadovų pasitikėjimas Lietuvos ekonomikos perspektyvomis šių metų viduryje smuko žemyn. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į šalies ekonomiką vienijančios asociacijos „Investors‘ Forum“ reguliariai vertinamas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksas antrąjį metų ketvirtį siekė 0,909 balo iš 2 galimų. Ši vertė – žemiausia nuo 2014 m., kai pradėtas vykdyti tyrimas.

Palyginti su 2020 m. pradžia, labiausiai pakito užsienio kapitalo įmonių požiūris į šalies ekonominę aplinką ir kredito prieinamumą. Šalies makroekonominę padėtį neigiamai vertina 19 procentinių punktų daugiau įmonių vadovų, o beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) mano, kad ateityje padėtis blogės. Net 60 proc. apklaustųjų mano, kad netolimoje ateityje sumažės kapitalo investicijos bei įmonės produktų paklausa. Įmonių vadovai gerokai atsargiau vertina ir augimo galimybes.

Pasaulyje kilęs COVID-19 protrūkis yra vienas didžiausių išbandymų valstybei ir verslui. Suprantama, kad visuomenę persmelkusią nežinią bei chaosą daugelyje pasaulio rinkų atspindi ir investuotojų lūkesčiai. Taigi svarstyti, kodėl jie nusirito žemyn, neverta. Gerokai svarbesnis klausimas, kokių priemonių turėtų imtis valstybė, kad verslo bendruomenės pasitikėjimas ūkio perspektyvomis imtų atsitiesti. Aktyvesni, veržlesni ir kuo mažiau biurokratizuoti valstybės institucijų veiksmai yra tai, ko šiuo metu verslininkai vis dar pasigenda.

Atliekant Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą respondentų buvo prašoma įvertinti Vyriausybės parengtą kovos su pandemijos padariniais priemonių planą. Investuotojai planą įvertino 2,8 balo iš 5. Dar prasčiau vertinamas pačios programos įgyvendinimas: kad ji vykdoma prastai arba labai prastai, mano 58 proc. įmonių vadovų.

Dažniausi respondentų priekaištai susiję su perdėm dideliais biurokratiniais reikalavimais, lėtu priemonių įgyvendinimo tempu. Verslininkai, pabrėžia, kad laikas šioje situacijoje itin svarbus darbo vietoms ir verslo likvidumui išsaugoti. Pastebima, kad trūksta pasitikėjimo verslu įvedant perdėm aukštus barjerus, saugantis, o nuo to nukenčia įmonės, kurioms parama labai svarbi.

Šiomis aplinkybėmis itin svarbus valstybės ir verslo dialogas. Deja, pastaruoju metu jis tampa vis sudėtingesnis, o artėjantis rinkimų sezonas taip pat neleidžia tikėtis konstruktyvesnio bendradarbiavimo. Buvome ir esame pasirengę kalbėti su valstybe ir teikti sprendimus ekonomikai atsitiesti bei darbo vietoms išsaugoti, bet kad tai vyktų, privalome ieškoti ir būdų kurti visuomenės, verslo įmonių ir jas vienijančių organizacijų bei politikų ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą.

Tyrimo duomenimis, viena reikalingiausių priemonių įmonių vadovai laiko investicijų programų skatinimą greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą. Šią priemonę kaip itin svarbią nurodė net 57 proc. apklaustų investuotojų. Toks pat skaičius įmonių vadovų svarbia priemone šalies kovoje su pandemijos padariniais laiko Europos Sąjungos lėšų perskirstymą sveikatos, užimtumo ir verslo sritims. Valstybės parama prastovos ir dalinės prastovos atvejais taip pat vertinama kaip viena svarbiausių priemonių. taip mano net 54 proc. apklaustų įmonių vadovų. Pusė respondentų pabrėžia, kad skubios mokestinės paskolos verslui, atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų, taip pat yra labai svarbi priemonių paketo dalis.

Artimiausias pačių įmonių perspektyvas respondentai vertino pesimistiškai. Beveik 8 iš 10 (78 proc.) vadovų prognozuoja mažėsiant pelną. Produkcijos paklausos ir investicijų susitraukimą numato 60 proc. respondentų. Kone penktadalis, 18 proc. apklaustų įmonių vadovų prognozuoja, kad atlyginimai jų įmonėse sumažės, o apie darbo užmokesčio didinimą kalba vos 11 proc. respondentų. Dauguma jų tikisi, kad šioje srityje niekas nesikeis.

Nerimą kelia ir investuotojų lūkesčiai dėl darbuotojų skaičiaus. Metų pradžioje tik 5 proc. respondentų manė, kad darbuotojų skaičius įmonėse mažės, šį ketvirtį nuotaikos labiau neigiamos: net trečdalis apklaustųjų įžvelgia galimą darbuotojų skaičiaus sumažėjimą jų įmonėse. Panašios tendencijos vyrauja ir kalbant apie naujų darbuotojų priėmimą – pusė apklaustųjų planuoja mažiau samdyti naujų darbuotojų, ir tik 7 proc. tikisi didinti darbo vietų skaičių.

Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimą vykdo asociacija „Investors‘ Forum“. Tyrimas atliktas 2020 m. balandį – gegužę, jo metu apklausti 56 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių atstovai.

Išsamiau su LIPI 2020 m. II ketvirčio tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.