Verslo pozicija

2020.06.16 10:39

Gintaras Valušis. Žaliojo kurso ekonomikos pagrindas – investicijos į mokslą ir inovacijas

Gintaras Valušis, Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) Mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (RTO Lithuania) Valdymo tarybų narys, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius2020.06.16 10:39

Pasaulinės pandemijos COVID-19 protrūkis mums visiems tapo savitu riboženkliu, laiko skalės atskaitos tašku, žyminčiu metą, nuo kurio privalome pradėti keisti savo požiūrį. Turime persvarstyti daugelį ekonomikos klausimų, išsikelti naujus veiklų prioritetus, kurie būtų paremti inovatyvių technologijų vystymu.

Kiek tvarus ir grįstas mokslo žiniomis bei inovatyviomis technologijomis bus Europos Sąjungos valstybių atsigavimo po pandemijos procesas? Kaip COVID-19 paveiks ES Žaliąjį kursą? Kokiais prioritetais turi vadovautis ES, siekdama atgaivinti ekonomiką, paremtą ES Žaliuoju kursu bei žaliosiomis technologijomis?

Pasaulis keičiasi. Tiksliau, jis jau yra smarkiai pakitęs, todėl tradiciniai atsigavimo po ekonominės krizės būdai šiandien – neveikia. Būtent šiame kontekste, vyraujant pandemijos keliamiems iššūkiams, Europos žaliasis kursas (European Green Deal) susiduria su milžinišku iššūkiu: kyla pavojus, kad pagrindinis ES Žaliosios strategijos planas, skirtas užtikrinti bei kurti tvarią visų sričių politiką ir ekonomiką, bus pamirštas, „nustumtas” į politikos užribį, kaip „antraplanis”, „ne pirmos svarbos reikalas”.

Pasaulis keičiasi. Tiksliau, jis jau yra smarkiai pakitęs, todėl tradiciniai atsigavimo po ekonominės krizės būdai šiandien – neveikia

Prieš porą savaičių turėjau garbės diskutuoti tarptautiniame internetiniame seminare apie postCOVID-19 Žaliuoju kursu ir inovatyviomis technologijomis grįstą Europos atsigavimą. Džiaugiuosi, jog renginyje dalyvavęs eurokomisaras Virginijus Sinkevičius patvirtino ES įsipareigojimą siekti Žaliajame kurse išsikeltų ambicijų ir viliuosi, jog tai krizės akivaizdoje taps kvietimu veikti.

Su nerimu atsimenu 2009 m. krizę, kurios metu investicijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms buvo mažinamos, nepaisant to, kad turėjo būti atvirkščiai. Nes inovatyvūs sektoriai yra atsparesni įvairiems išorės sukrėtimams ir gali tapti ekonomikos atsigavimo šaltiniu. Puikus pavyzdys – Lietuvos lazerių sektorius, kuris nenustojo augti ir buvusios krizės metu. Tuo tarsi vaizdžiai iliustruodamas, jog aukštosiomis technologijomis grįstas verslas yra tvarus.

Su nerimu atsimenu 2009 m. krizę, kurios metu investicijos moksliniams tyrimams ir inovacijoms buvo mažinamos, nepaisant to, kad turėjo būti atvirkščiai

Metiniame sąžiningos, žalios ir skaitmenizuotos Europos leidinyje „Science, Research and Innovation Performance of the EU 2020” - išsamioje Europos technologijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų vystymo apžvalgoje - konstatuojamas gana skirtingas šių veiklų lygis įvairiose šalyse ir pabrėžiama, jog kai kuriems regionams reikia labai stiprių pokyčių, vedančių link inovacijomis grįsto ekonomikos augimo modelio. Tame pačiame leidinyje yra pateikta ir 100 radikalių inovacijų, turinčių stiprų poveikį globalios vertės kūrimui bei visuomenei aktualių reikmių sprendimui. Čia minima visa eilė technologijų, tokių kaip regeneratyvinė medicina, kvantiniai kompiuteriai, dirbtinis intelektas, optoelektronika, 2D medžiagos, biospausdinimas ir daugelis kitų.

Mano nuomone, šis popandeminis laikotarpis valstybėms narėms suteikia unikalias galimybes, pasinaudojant turimomis radikaliomis inovacijomis pagerinti esamą situaciją, rasti naujų stiprybių bei privalumų, jeigu vadovausimės bendrystės, lankstumo ir tarpdiscipliniškumo vertybėmis. Galima būtų apjungti ir sinergizuoti radikalias inovacijas, nepriklausomai nuo to kuriame ES regione jos yra sukurtos, išlaikant racionalų balansą tarp mokslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei pažangiausių aukštųjų technologijų inovacijų vystymo. Juk sujungus, pvz, optoelektroniką, metamedžiagas ir dirbtinį intelektą, atsiranda visiškai naujos galimybės atsirasti proveržiams.

Šis popandeminis laikotarpis valstybėms narėms suteikia unikalias galimybes, pasinaudojant turimomis radikaliomis inovacijomis pagerinti esamą situaciją, rasti naujų stiprybių bei privalumų, jeigu vadovausimės bendrystės, lankstumo ir tarpdiscipliniškumo vertybėmis

Pateiksiu trumpą pavyzdį, iliustruojantį kaip čia, Lietuvoje, stengiamės veikti, vadovaudamiesi aukščiau išsakytais principais.

Pernai įsteigėme Lietuvos mokslinių tyrimų ir technologijų asociaciją (RTO Lithuania) – „skėtį”, po kuriuo susibūrė trys stipriausios šalies mokslinių tyrimų institucijos: Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC), Lietuvos energetikos institutas (LEI), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC). Bendri asociacijos narių tikslai ir veiklos remiasi Žaliajame kurse iškeltais prioritetais, ypač didelį dėmesį skiriant klimato kaitai ir atsinaujinančiai energetikai.

Jau šiemet inicijavome pirmuosius tarpinstitucinius mokslinių tyrimų projektus, stiprinančius bendradarbiavimą ir kuriančius sinergiją prioritetinėse srityse. Vienas iš jų yra skirtas aerozolio juodosios anglies išsiskyrimo iš biokuru kūrenamų įrenginių ir nusėdimo ant medžių lapijos tyrimams, kitas – augalų patogenų specifinių parametrų bazės sukūrimui ligų diagnostikai nedestrukciniais metodais. Šių projektų ypatumas – šių trijų skirtingų mokslinių institucijų su skirtingomis mokslinėmis kompetencijomis veiklų sinergija, nukreipta spręsti iškylantiems kompleksiniams uždaviniams. Tai - viena kita papildančios veiklos, įgalinančios rasti naujus tyrimo bei mokslinių žinių taikymo būdus bei, tikimės, atveriančios naujus kelius didelei pridedamai vertei kurti.

Lankstumas leidžia greitai reaguoti į kylančius poreikius ir lengviau prisitaikyti prie įvairių sukrėtimų, o tarpdisciplininis bendradarbiavimas suteikia galimybes kurti ir rasti iki šiol dar nežinomus sprendimus. Tokiu būdu mes tampame labiau konkurencingi ir patrauklūs mokslinių tyrimų partneriai ne tik savo regione, bet ir visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pirmieji savo regione tapome Europos mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijų asociacijos (EARTO) nariais. Tai – tik vienas iš daugelio pavyzdžių, kad galime lygiaverčiai dirbti su pasauliniais lyderiais.

Lankstumas leidžia greitai reaguoti į kylančius poreikius ir lengviau prisitaikyti prie įvairių sukrėtimų, o tarpdisciplininis bendradarbiavimas suteikia galimybes kurti ir rasti iki šiol dar nežinomus sprendimus

Tad norėdami įgyvendinant Europos Žaliąjį kursą, būti ne tik pakeleiviais, bet ir aktyviais žaliosios politikos įgyvendintojais, jau dabar turime investuoti į mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje. Tam, kad galėtume siekti regioninės lyderystės inovacijose. Lyderystė neatsiranda atsitiktinai ir iš niekur – tam reikia tikslingų paskatų, aiškių tikslų ir apsisprendimo.

Mums visiems, dabartinėje situacijoje ieškantiems tvarių popandeminės ekonomikos skatinimo sprendimų, verta prisiminti britų ekonomistą Džoną Meinardą Keinsą, savo idėjomis fundamentaliai pakeitusį makroekonomikos teoriją ir praktiką. Jis sakė: „Sunkumai slypi ne tiek vystant naujas idėjas, kiek gelbėjantis nuo senų“. Būtent lankstumas, bendradarbiavimas ir tarpdiscipliniškumas yra tinkamiausios priemonės „išsigelbėjimui“.