Verslo pozicija

2020.05.24 09:12

Darius Budzinauskas, Rūta Baubinienė. Kas antras šalies gyventojas turėjo mokytis gyventi, dirbti ir pramogauti toje pačioje erdvėje

Pirmosios karantino savaitės palyginus su pastarosiomis skiriasi iš esmės: nuo „negalima nieko“ iki „galima visai nemažai“. Tačiau vis dar gyvename be kultūros, be susibūrimų, be kontaktų. Duonos jau turime, bet žaidimų – dar ne.

Vos per savaitę atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas akivaizdžiai parodė, jog kai kurios vyraujančios prielaidos apie vartotojų elgseną karantino metu, nėra tikslios. Nuomonės ir įsitikinimai dažnai sudaro kreivą pasaulio suvokimą. Sprendimai priimti įsitikinimais, o ne faktais, atneša ne tokius rezultatus, kokių siekėme.

Gyvenimas keitėsi ne visiems

Karantino sulėtintas gyvenimo tempas, ištuštėjusių miestų nuotraukos socialiniuose tinkluose ir TV reportažai iš anksčiau šurmuliavusių aikščių, kuriose pastarosiomis savaitėmis švilpavo vėjai, vertė manyti, kad visa Lietuva jau trečią mėnesį dirba per atstumą.

Realybė kiek kitokia. Jei neskaičiuosime vaikų, tai tik kas antras Lietuvos gyventojas turėjo mokytis gyventi, dirbti ir pramogauti toje pačioje erdvėje. Vadinasi, puse šalies ir toliau kasdien važiavo, ėjo į darbus, taip kaip karantino pradžios.

Kai negali vartoti, gali sutaupyti, bet taupyti nuolat niekas nenori

Nuo pat karantino pradžios visuomenė dalijasi pamąstymais, kokių gerų aspektų atnešė šis laikotarpis. Tyrimas atskleidė, kad beveik 40 proc. žmonių, negalėdami pirkti ar vartoti to ir taip, kaip buvo įpratę, sutaupė pinigų.

Visgi labai tikėtina, kad šis žmonių įprotis neišliks ilgam – pasibaigus visiems apribojimams, net 7 iš 10 apklaustųjų nebeplanuoja toliau taupyti. Taigi vartotojai pasiilgo vartojimo, jiems reikia prekių ir paslaugų, kurias jie buvo įpratę gauti iki šiol.

Kito vartotojų ir prekių ženklų jautrumas

Vartotojai tikrai netapo jautresni prekių ženklų komunikacijai. Netgi priešingai – jų poreikis tokiai komunikacijai tik išaugo lyginant su karantino pirmosiomis dienomis. Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau laiko, leidžiamo namuose paskatino žmonės juos atsinaujinti – prekių namams temos karantino metu augo 41 proc., 31 proc. daugiau nei karantino pradžioje vartotojai domėjosi sporto prekėmis.

Netgi politinės komunikacijos poreikis išaugo – krizinėje situacijoje žmogiška norėti matyti ryžtingą lyderystę, tačiau jos trūkumas nulėmė žmonių nusivylimą valdžios veiksmais ir norą matyti naujus veidus politikoje.

Vartotojams reikia pozityvumo

Karantino laikotarpiu didžiausias pokytis kol kas matomas ne žmonių piniginėse, o jų savijautoje – net 62 proc. apklaustųjų teigia, jog pablogėjo jų psichinė savijauta.

Į tai negalime nekreipti dėmesio. Tikėtina, kad tam didelės įtakos turėjo ne tiek realūs gyvenimo ritmo pokyčiai, kiek besaikis nesuskaičiuojamas neigiamos informacijos kiekis, nuolatinis neapibrėžtumas. Prekių ženklai tokioje situacijoje gali įkvėpti savo vartotojus, rodyti pozityvius gyvenimo aspektus. Tai dar vienas įrodymas, kad vartotojams reikia jūsų.

Žinodami vartotojų lūkesčius, prekių ženklai gali įvertinti, kas jiems patinka, ko jie ilgisi, ir atliepti tai savo komunikacijoje.

Vaizdingos reklamos nukelia ten kur norėtume, svajojame būti. Aukšti ir gražūs žmonės prie sportinių automobilių ar ant žirgų, gyvenimas Instagram‘o“ vertuose namuose ir panašūs vaizdai dažni reklamose. Regis, artimiausiu metu mūsų lūkesčiai bus daug žemiškesni: pabūti su draugais, artimaisiais, daugiau laiko skirti savo pomėgiams. Prekės ženklams į visa tai verta atsižvelgti planuojant savo komunikaciją.

Kampanijos „Remkis faktais“ reprezentatyvų visuomenės nuomonės tyrimą iniciavo ir įgyvendino žiniasklaidos planavimo agentūra „OPEN Agency, duomenis internetu gegužės 11-13 d. rinko duomenų rinkimo bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu apklausti 500 respondentų (18-74 m. amžiaus).