Verslo pozicija

2020.05.22 10:05

Deividas Poška. Bankrotas nėra pasaulio pabaiga, o tyčinis bankrotas?

Deividas Poška, Advokatų kontoros „Marger“ advokatas2020.05.22 10:05

Prisimenate 2008 metų finansinę krizę? Bankrotas nėra pasaulio pabaiga. Bankrutavę verslininkai turi šansą atsitiesti ir verslą pradėti iš naujo. Bankrotą patyrę verslininkai nebėra stigmatizuojami, jiems nėra jokių draudimų ar apribojimų imtis verslo – nei iš teisinės, nei iš verslo bendruomenės etinės pusės.

Išimtis yra tyčinis bankrotas, kurį nulemia ne verslo nesėkmė ar nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės, bet sąmoningai blogas įmonės valdymas.

Sudėtingų finansinių aplinkybių laikotarpiu įmonių vadovams svarbu nepamiršti pareigų darbuotojams, akcininkams ir kreditoriams bei vengti sprendimų, kurie ateityje nepalankiai susiklosčius situacijai galėtų būti vertinami kaip tyčinio bankroto požymiai. Esant sudėtingai finansinei situacijai ypač svarbu nepažeisti kreditorių (tarp kurių dažnai yra ir darbuotojai) interesų.

Atsiskaitymų eiliškumas – itin svarbus

Nors Seimas dėl COVID-19 yra sustabdęs vadovų pareigą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, vadovo pareigos tinkamai valdyti įmonę niekur nedingo.

4 patarimai, kuriais svarbu vadovautis, siekiant išvengti įmonės bankroto:

1.Sudarydami sandorius – siekite jų naudingumo vadovaujamai įmonei. Nenaudingų sandorių pavyzdžiai: turto perleidimas už mažesnę negu rinkos kaina, mokėjimo atidėjimas nepateisinamai ilgam laikotarpiui. Užtikrinti, kad visi sandoriai būtų pelningi, įstatymas nereikalauja, todėl svarbu turėti dokumentus, kad buvo dedamos realios pastangos užtikrinti sandorio pelningumą arba bent jau minimizuoti nuostolius. Pavyzdžiui, jeigu parduodate turtą – išsaugokite duomenis apie tuometinę rinkos situaciją, pirkėjų paiešką, derybas.

2. Atsiskaitymus vykdykite laikydamiesi eiliškumo. Jeigu susiduriate su finansiniais sunkumais, su kreditoriais atsiskaitykite laikydamiesi įstatyme numatyto eiliškumo. Pirmiausia turi būti apmokėti reikalavimai, susiję su žala asmenims, antrąja eile – atlyginimai darbuotojams, trečiąja eile – mokesčiai, ketvirtąja – pagal antstolių reikalavimus ir tik paskiausiai – mokama tiekėjams ir kt. Nukrypimas nuo šios eilės gali būti pateisintas tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, jeigu tai yra vienintelis kelias užtikrinti įmonės finansinį stabilumą, užsakymų vykdymą ir pajamų gavimą. Vis dėlto, išimtimis reikėtų naudotis atsakingai.

3.Buhalterinei apskaitai – ypatingas dėmesys. Netinkamas jos tvarkymas reikš ne tik galimą nesavalaikį mokestinių prievolių vykdymą, bet ir bankroto pripažinimą tyčiniu. Tokiais atvejais svarbūs ir formalumai, kurie, pagal įmonėje susiformavusią praktiką, gali pasirodyti netgi nereikšmingi.

4.Nekurkite įmonės – fenikso. Verslo aktyvų perkėlimas į kitą juridinį asmenį, pasyvus paliekant sunkumus patiriančiame – vienas akivaizdžiausių tyčinio bankroto požymių.

Svarbu žinoti, kad tai tik pavyzdinis sąrašas. Teismas bankrotą pripažins tyčiniu, jeigu bus nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. Blogas valdymas gali pasireikšti aktyviais veiksmais (pavyzdžiui, nenaudingų sandorių sudarymas, žinant, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ar teisėtus interesus) arba neveikimu (pavyzdžiui, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas).

Taigi, bankrotas bus nustatytas tik nustačius netinkamą įmonės valdymą bei įrodžius, kad dėl jo įmonė tapo nemoki.

Teismų praktikoje – nauji akcentai

Teismų praktika pasikeitė: nuo formalių tyčinio bankroto pagrindų pereita prie įmonės valdymo tinkamumo vertinimo. Ją atspindi ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo citata: „Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia“.

Šis požiūris suteikia didesnes galimybes vadovams paaiškinti priimtus sprendimus, jų naudą bendrovei. Kreditoriams šis požiūris naudingas, nes turi būti aiškinamasi tikrosios bankroto priežastys neapsiribojant kelių formalių punktų patikrinimu. Pavyzdžiui, nelikvidžių likučių pardavimas žemiau savikainos formaliai galėtų būti laikomas įmonei nenaudingu sandoriu, tačiau, jeigu gautos pajamos buvo gyvybiškai svarbios atkurti apyvartinį kapitalą, reikalingą kito pelningo sandorio vykdymui – tuomet likučių pardavimas gali būti vertinamas visiškai kitaip.

Kokią įtaką aptartas teisinis reguliavimas tai turi šiandienos vadovo sprendimams – vadovui rekomenduojame savo veiklą ir kiekvieną sprendimą pasverti bent jau taikant aukščiau išvardintas 4 pagrindines taisykles.

Taip pat rekomenduojame užtikrinti skaidrią įmonės veiklą, net ir skubių sprendimų priėmimo procesą, priėmimo priežastis ir aplinkybes fiksuoti, nes sprendimai, kurie atrodo aiškūs, logiški ir suprantami šiandien, visiškai kitaip po kelerių metų gali atrodyti teisėjui, kuriam reikės įvertinti situaciją, vadovo sprendimo priėmimo procesą ir nuspręsti, ar atitinkamas sprendimas buvo naudingas įmonei, ar nebuvo viršyta verslo sprendimo priėmimo rizika.

Vadovo rizika – didžiausia

Kuo rizikuoja vadovas, jeigu teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu? Netinkamas bendrovės valdymas ir bankroto pripažinimas tyčiniu lemia neigiamas reputacines ir teisines pasekmes jos vadovui:

1.Teismas turi teisę apriboti bendrovės vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo (valdybos/stebėtojų tarybos) nariu. Tai gali reikšti ne tik galimybės tapti vadovu atėmimą, bet ir pareigą atsistatydinti iš užimamų pareigų.

2.Bendrovės vadovui gali kilti pareiga atlyginti žalą, kuri atsirado dėl netinkamo bendrovės valdymo. Žala šiuo atveju suprantama kaip bankroto proceso metu nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Bendrovės vadovo atsakomybė šiuo atveju yra neribota (atlyginimo dydžiu ar pan.). Svarbu pažymėti, kad žalos atlyginimo rizika egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu.

3.Bendrovės vadovas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įsiteisėjus nutarčiai pripažinti bankrotą tyčiniu, teismas visais atvejais privalo apie tai pranešti prokuratūrai, o prokuratūra – spręsti dėl ikiteisminio tyrimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Jeigu asmuo yra pripažįstamas kaltu, padarius šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, tokiam asmeniui gali būti skiriama laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė, o kartu su ja ir baudžiamojo poveikio priemonės, inter alia teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas.

4.Vis labiau populiarėjantis vadovų civilinės atsakomybės draudimas gali nesuveikti. Civilinę atsakomybę apsidraudusiems vadovams rekomenduojame atkreipti dėmesį, kad po bankroto pripažinimo tyčiniu, gali kilti sunkumų pasinaudoti vadovaujančių asmenų atsakomybės draudimu esant teismo nustatytiems tyčiniams veiksmams.

Šalia vadovo finansinė rizika kyla ir kitiems asmenims: atsiskaitymo eiliškumo pažeidimo atveju – bendrovėms, su kuriomis nepagrįstai buvo atsiskaityta, verslo perkėlimo atveju – bendrovėms, į kurias buvo perkeltas verslas skolas paliekant nemokioje įmonėje.

Vadovams svarbiausia – rūpintis įmonės interesais, nerizikuojant savo asmenine atsakomybe. Sprendimų priėmimo įkarštyje sustoti bei pagalvoti, kaip nesėkmės atveju šie sprendimai atrodytų žvelgiant atgal. Sveikas savisaugos instinktas, veržlumas ir pozityvus mąstymas versle yra suderinami.