Verslo pozicija

2020.05.12 15:42

Vaidotas Rūkas. Didžiausią investicinę grąžą 2019 m. nešė akcijos ir būstas nuomai

Šių metų pradžioje finansų rinkas sukrėtusi koronaviruso pandemija ilgalaikei investicijų grąžai turėjo minimalią įtaką. Tai patvirtina ir turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ parengtas Lietuvos investicijų indeksas. Juo įvertinta pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža nuo 1996 metų iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

Kaip parodė investicijų analizė iki 2019 metų pabaigos, tiek pernai, tiek per pastarąjį dešimtmetį didžiausią investicijų grąžą Lietuvoje uždirbo akcijos. Pernai Lietuvos akcijų rinka augo net 15,4 proc. Nepaisant svyravimų, vertinant 24 metų laikotarpį, šalies akcijų vidutinė metinė grąža buvo 8,9 proc. per metus, o vertinant pastaruosius 10 metų – 10,5 procento. Šių metų pirmąjį ketvirtį šalies akcijos patyrė –15,1 proc. kritimą, o ilgalaikei grąžai nuo 1996 m. tai turėjo 0,8 proc. punkto įtaką – ši susitraukė iki 8,1 proc.

Praėjusiais metais antroje vietoje pagal investicinę grąžą liko investicijos į būstą, kurių vertė pernai augo 7,2 proc., o, įvertinus ir nuomos pajamas, – 11,5 proc. Būsto nuomai atveju tai buvo didžiausias pakilimas nuo 2007 metų. Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (iki 2019 m. pabaigos), šalies būsto nuomai vidutinis metinis vertės augimas siekė 6,8 proc., o per 24 metų indekso skaičiavimo laikotarpį vidutinė metinė grąža iš būsto nuomai buvo pelningiausia tarp šalies turto klasių ir siekė 13,9 procentų. Šių metų pradžioje būsto nuomai grąža, nepaisant susitraukimo, ir toliau išliko teigiama, tad ilgalaikę metinę grąžą nuo 1996 m. sumažino vos 0,1 proc. punkto – iki 13,8 proc.

Praėjusiais metais obligacijų kainų augimas Europoje vis dar tęsėsi, o Lietuvos ir Vokietijos obligacijų pajamingumas pasiekė istorines žemumas. Nors pernai Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža ir pakilo iki 1,5 proc., per pastaruosius trejus metus ji neįveikė infliacijos. Lietuvos obligacijų grąža viršijo infliaciją tik vertinant 24 ir 10 metų laikotarpius. 2019 m. Lietuvos obligacijų grąža atsiliko nuo Vokietijos ir JAV 10 metų ilgalaikių obligacijų grąžos. Šalies obligacijų grąža 2020 m. pirmąjį ketvirtį keitėsi minimaliai, dėl to ilgalaikę grąžą nuo 1996 m. iki 2020 m. pirmojo ketvirčio pabaigos sumažino 0,1 proc. punkto iki 6,1 proc.

Lietuvos indėlių grąža 2019–aisiais penktus metus iš eilės išsilaikė nuliniame lygmenyje, tokia ji buvo ir šių metų pirmąjį ketvirtį, tad šios turto klasės vidutinė ilgalaikė grąža nuo 1996-ųjų nepasikeitė ir išliko 4,4 proc. 2019 m. pabaigos duomenimis, šalies indėlių grąža infliaciją lenkė tik 24 metų laikotarpyje, kai pernai ir pastarąjį dešimtmetį jai nusileido.

Pensijų fondų patyrė nuosmukį

Šių metų pradžios rinkų svyravimas paveikė ir šalies gyventojų antros pakopos pensijų fonduose laikomą turtą. Šiems fondams 2019–ieji buvo rekordinio – beveik 20 proc. – augimo metai, dėl ko vidutinė šių fondų uždirbta metinė grąža nuo veiklos pradžios 2004 m. iki 2019 m. pabaigos siekė 5,2 proc. Visgi per pirmuosius keturis šių metų mėnesius šie fondai, kaip ir visos finansų rinkos, patyrė nuosmukį.

Nors pirmąjį ketvirtį kritimas siekė 14,8 proc., tačiau po palankesnio balandžio, kaip rodo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenys, pirmųjų keturių mėnesių vertės pokytis susitraukė iki – 8,7 proc. ir vidutiniam metiniam uždarbiui nuo fondų veiklos pradžios 2004 metais turėjo 0,7 proc. punkto įtaką – jis sumažėjo iki 4,5 proc.

Taupant pensijų fonduose svarbu nepamiršti, jog tai ilgalaikis – kelių dešimčių trukmės procesas, kurio metu tikrai pasitaikys svyravimų. Be to, rinkų kritimas suteikia galimybę investuojant periodiškai už tą pačią sumą įsigyti daugiau pensijų fondo vienetų, tad taip išlošiama, nes jų vertė rinkoms kylant augs daugiau.

Šalies antros pakopos fondai yra valdomi gyvenimo ciklo principu ir automatiškai mažina investavimo rizikingumą arba vertės svyravimų pastą pagal amžių. Dėl to rinkų kritimo metu nepatariama keisti fondo į mažiau rizikingą.

Investuotojo portretas keičiasi

Įvairius investicinius produktus valdanti INVL stebi ir kaip keičiasi šalies investuojančio gyventojo portretas. Tyrimai rodo, kad lyginant situaciją prieš penkerius metus ir dabar, investuojančių šalyje daugėja, daugiau gyventojų investicijoms skiria kiek didesnes sumas.

2016 m. šalyje investavo 13 proc., o 2020 m. – jau 22 proc. respondentų. Įdomu, kad ir prieš penkerius metus, ir šiemet dažniau investavo vyrai, 26-35 m. gyventojai, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų grupės (virš 500 eurų 2016 m. ir 500-700 eurų 2020 m. (vienam namų ūkio nariui per mėnesį)) atstovai ir didmiesčių gyventojai. Tai parodė INVL užsakymu 2016 m. ir 2020 m. vasarį „Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos.

Tyrimo duomenimis, kaupimas pensijai kaip investicijų tikslas išlieka pirmoje vietoje, ir šiuo tikslu investuojančių žmonių dalis per penkerius metus išaugo nuo 68 iki 74 procentų. Antroje vietoje – investicijos, tikintis uždirbti papildomoms pajamoms šalia pagrindinio uždarbio. Šiam tikslui investuojančių respondentų dalis išaugo nuo 27 iki 46 proc. Tuo tarpu investicijos į būstą šiemet buvo aktualios ketvirtadaliui respondentų (prieš 5 metus – 14 proc.), kaupiančių vaikų studijoms dalis išaugo nuo 16 iki 23 procentų.

Per penkerius metus nuo 21 iki 28 proc. išaugo dalis žmonių, kurie investicijoms skiria 51-100 eurų per mėnesį ir nuo 35 iki 28 proc. sumažėjo skiriančių šiam tikslui 21-50 eurų. Dar 13 proc. šiemet kas mėnesį teigė skiriantys 101-200 eurų (prieš 5 metus – 10 proc.), o 201 eurą ir daugiau – iš viso dešimtadalis respondentų (prieš 5 metus – 8 proc.).

Lietuvos investicijų indeksas kritimo nebuvo patyręs nuo 2011 m.

Keli pastarieji pandemijos mėnesiai, kaip ir ankstesni rinkų svyravimai, parodė, kad neišvengiamus kritimo laikotarpius reikėtų vertinti ilgalaikėje perspektyvoje, o stabilumo pokyčių laikais suteikia investicijų išskaidymas bei periodiškumas. Lietuvos investicijų indeksas kritimo nebuvo patyręs nuo 2011 m., o po didesnio smukimo kovą, balandis šių metų rinkose nuteikė labiau optimistiškai.

Kalbant apie tolimesnes perspektyvas šalyje ir vertinant investavimą į būstą, trumpalaikiu laikotarpiu matomos prielaidos kainų korekcijai ir „spaudimas“ nuomos pajamoms. Tikėtina, kad vidutiniu laikotarpiu mažės naujos statybos būsto pasiūla, o tai subalansuos pasiūlos–paklausos santykį ir spaudimą mažinti kainas. Akcijų kaip turto klasės vertės kitimą komentuoti kol kas sudėtinga, tačiau galima daryti prielaidą, kad nors joms trumpuoju laikotarpiu bus būdingi svyravimai, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje dauguma įmonių bus atsparios didesniems ekonominiams sukrėtimams.

Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1996 m. kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau aštuntus metus iš eilės ir siekė 7,1 proc., o jo vidutinis metinis uždarbis 1996-2019 m. siekė 9,7 proc. Dėl šių metų pirmojo ketvirčio pokyčių rinkose Lietuvos investicijų indekso vidutinis metinis uždarbis per 1996-2020 m. pirmojo ketvirčio laikotarpį susitraukė 0,2 procentinio punkto iki 9,5 proc.

Pateikiama informacinio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „INVL Asset Management“ valdomus fondus ir kitas finansines priemones. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas bei pagrindinės informacijos investuotojams dokumentus. „INVL Asset Management” nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.