Verslo pozicija

2020.05.07 13:12

Dovilė Burgienė. Šeimos atsakas į COVID-19 iššūkį – turto planavimas

Vos per kelias savaites COVID-19 pakeitė mūsų visų gyvenimus ir pasaulį. Dabar viešoje erdvėje daug kalbama apie tai, kaip verslai ir valstybė yra pasirengę pasitikti finansų krizę, kuri gali mus netrukus užklupti, kokių rizikos mažinimo priemonių turėtų būti imamasi. Tačiau planuoti turėtų ne tik verslai ir valstybė, bet ir kiekviena šeima.

Čia aptariamos kai kurios turto planavimo priemonės, kurių gali imtis šeimos, siekdamos susikurti sau bent kiek tikrumo šiuo neįprastu laikotarpiu bei saugiau jaustis dėl savo ateities.

Didesniam šeimos kapitalui – turto valdymo (holdingo) bendrovė

Šeimos, sukaupusios didesnį kapitalą ar kurių didžiąją dalį turto sudaro veikiantis verslas, dažnai planavimą pradeda nuo holdingo bendrovės. Holdingas veikia kaip centralizuotas šeimos turto valdytojas. Šeimos turtas yra kaupiamas, valdomas ir jo investicinė grąža šeimos nariams paskirstoma per holdingo bendrovę. Į holdingą dažniausiai sukeliamas ne visas šeimos turtas, o tik tas, kuris yra susijęs su didesnėmis rizikomis arba turi investicinės grąžos potencialią, kurį reikia išnaudoti. Nekilnojamą turtą (šeimos namus, sodybą) ir kitą investicijoms neskirtą turtą (automobilius ir pan.) šeimos nariai dažniausiai pasilieka valdyti asmeniškai.

Vienas esminių holdingo privalumų yra tai, kad juo yra sukuriamas papildomas apsauginis barjeras, atskiriantis įvairias su turto valdymu susijusias rizikas (tokias, kaip verslo kreditorių ieškiniai ar bankroto rizika) nuo šeimos narių ir jų asmeniškai valdomo turto. Stambesnės šeimos investicijos atliekamos holdingui steigiant atskiras dukterines bendroves ir taip užtikrinant, kad vienos šeimos investicijos nesėkmė nesukurs grandininės reakcijos ir nesužlugdys kitų šeimos investicijų.

Holdingas leidžia iš šeimos verslo uždirbtą (perteklinę) vertę akumuliuoti ir reinvestuoti mokestine prasme efektyvesniu būdu nei tai darant asmeniškai, nes šeimos nario gauti pinigai jo „rankose“ yra apmokestinami net ir tuo atveju, kai jis skiriamas naujoms investicijoms. Mokestinis efektyvumas pasiekiamas ir šeimos verslo pardavimo atveju.

Holdingo lygmenyje už akcijų pardavimą gautos pajamos yra neapmokestinamos holdingui akcijas išlaikius tam tikrą laikotarpį ir reinvestuojant lėšas versle, kai jos nenaudojamos šeimos narių asmeninio vartojimo poreikiams. Šeimos nariams asmeniškai reikalingos lėšos iš holdingo gali būti išmokamos ne visos iš karto, o tik kada reikia ir kiek reikia. Nuo tų lėšų, žinoma, mokami mokesčiai. Tokie išmokėjimo atvejai ir kiti lėšų panaudojimo būdai gali būti tiksliai apibrėžti šeimos narių sudarytoje akcininkų sutartyje (pavyzdžiui, parama kitiems giminaičiams, kurie neturi akcijų, išlaidos vaikų mokslams ar ligonių priežiūrai).

Holdingas dažnai šeimų naudojamas ir paveldėjimo planavimo tikslais. Kelis atskirus verslus valdanti šeima užtikrina, kad kiekviename jų per holdingą išliks vienas kontroliuojantis akcininkas, kurio dalyviai saistomi akcininkų sutartimi, ir nebus „išardyti“ kontroliniai verslų akcijų paketai. Šeimos narių sudaryta akcininkų sutartimi holdingo lygmenyje galima iš anksto sureguliuoti įvairius turtinius ir verslo valdymo santykius tarp įpėdinių.

Šeimos narių sudaryta akcininkų sutartimi holdingo lygmenyje galima iš anksto sureguliuoti įvairius turtinius ir verslo valdymo santykius tarp įpėdinių

Naudojant akcininkų sutarties ir testamentų kombinaciją galima užtikrinti, kad šeimos turto neperims nepageidaujami pašaliniai asmenys ir jis galės būti perduotas ateities kartoms kaip integrali struktūra, kad pardavus vieną verslą, visas kapitalas nebus „suvartotas“ bet bus reinvestuojamas, o vartojama tik protinga jo dalis, taip užtikrinant naudą ne vienai, o net kelioms kartoms į priekį. Didelį kapitalą valdančios šeimos holdingus neretai naudoja ir kaip privačius šeimos biurus. Juose yra suformuojamos profesionalios valdybos, kurios padeda šeimai priimti strateginius sprendimus verslo ir investicijų valdymo klausimais.

Visiems verslininkams – vedybų sutartis

Kita aktyvioms ir versle dalyvaujančioms šeimos aktuali turto planavimo priemonė yra vedybų sutartis (ikivedybinė arba povedybinė). Daug kam vedybų sutartis kelia neigiamas asociacijas, tačiau tokia vedybų sutarčių reputacija yra visiškai nepelnyta. Vedybų sutartis yra pirmiausia santuokos planavimo įrankis, o ne būdas pergudrauti kitą sutuoktinį ar įgyti pranašumą skyrybų atveju. Vedybų sutartis gali būti naudinga kiekvienai apie ateitį galvojančiai sutuoktinių porai, bet ypač svarbi toms poroms, kuriose bent vienas iš sutuoktinių užsiima verslu ar kita rizikinga veikla.

Vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti dėl tokio santuokos metu įgyto turto režimo, kuris padeda apsaugoti šeimą nuo kito sutuoktinio rizikingos veiklos keliamų pavojų. Tokiais atvejais dažnai kartu su vedybų sutartimi yra sudaroma ir turto pasidalijimo sutartis. Ja sutuoktiniai atitinkamai pasidalija santuokoje įgytą turtą, o vedybų sutartimi sureguliuoja savo ateities turtinius santykius.

Vedybų sutarčių reguliavimas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis yra stebėtinai lankstus, nes sutuoktiniams leidžiama susitarti dėl labai plataus dalykų spektro. Vedybų sutartimi iš esmės negalima reguliuoti tik tarpusavio neturtinių santykių, susijusių su vaikais, jų išlaikymu ir globa, taip pat sutuoktinių paveldėjimo santykių. Dėl visų kitų turtinių klausimų sutuoktiniai gali tartis beveik nevaržomai.

Vedybų sutarčių reguliavimas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis yra stebėtinai lankstus, nes sutuoktiniams leidžiama susitarti dėl labai plataus dalykų spektro

Svarbu paminėti tik tai, kad visi tokie sutuoktinių susitarimai turi būti sudaromi sąžiningai, o ne siekiant išvengti jau turimų įsipareigojimų kreditoriams. Tai turi būti planavimo, o ne įsipareigojimų išvengimo priemonė. Priešingu atveju tokie susitarimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais.

Ypač vertinga vedybinė sutartis tuomet, kai vienas iš sutuoktinių yra ne Lietuvos pilietis ar gyvena ne Lietuvoje, arba šeima turi turto keliose valstybėse, arba šeima, nors ir yra abu lietuviai, gyvena ne Lietuvoje. Tuomet sutartimi galima pasirinkti taikomą teisę ir ginčų nagrinėjimo vietą ir išvengti kelių valstybių įstatymų kolizijos, sprendžiant šeimos turtinius santykius.

Testamentas –priemonė kiekvienai šeimai

Dauguma žmonių nenori galvoti ir kalbėti apie tai, kaip gyvens jų šeima ir kas atsitiks su jų turtu jiems pasitraukus iš pasaulio. Tai labai jautri tema, todėl žmogiška atidėlioti tokius klausimus manant, kad jiems išspręsti dar bus laiko, nes juk niekas neplanuoja greitai pasitraukti iš gyvųjų tarpo. Bet apie paveldėjimą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau būtent dėl tos priežasties, kad tai sudėtinga. Galima vadovautis taisykle, kad kuo sunkiau darosi apie šią temą galvoti, tuo svarbesnė ji tampa ir tuo labiau tą reikia daryti. Pagrindinis instrumentas, kuriuo kiekvienas gali sureguliuoti savo turto paveldėjimo santykius, yra testamentas.

Turtą paveldint pagal įstatymą, kai mirusysis nebuvo sudaręs testamento, įpėdiniai paveldi jį visą tam tikromis įstatyme numatytomis dalimis. Dalų turtą (pavyzdžiui, pinigines lėšas ar bendrovių akcijas) įpėdiniai pasidalina pagal jiems tenkančias dalis, tačiau nedalus turtas (pavyzdžiui, nekilnojamas turtas), jeigu nėra atitinkamo visų įpėdinių sutarimo, negali būti padalintas ir jie visi lieka jo bendrasavininkais.

Turtą paveldint pagal įstatymą, kai mirusysis nebuvo sudaręs testamento, įpėdiniai paveldi jį visą tam tikromis įstatyme numatytomis dalimis

Pastaruoju atveju įpėdiniai kiekvieną tokio nedalaus turto vienetą valdo, naudoja ir disponuoja juo bendru sutarimu. Tokios situacijos kelia konflikto tarp įpėdinių grėsmę, nes nebūtinai visi įpėdiniai gali turėti vienodą viziją dėl paveldėto turto ateities (pavyzdžiui, vienas gali norėti jį pasilikti sau, o kitas parduoti). Testamentu to galima lengvai išvengti, nes savo turtą testatorius įpėdiniams gali išdalinti taip, kaip nori (atskirais pavieniais objektais, bet kokiomis proporcijomis ir pan.).

Nepilnamečiams vaikams pagal įstatymą priklauso tam tikra privalomoji palikimo dalis, kurios testamentu negalima atimti ar sumažinti. Tai tampa aktualu, pavyzdžiui, tais atvejais, kai testamentu visas turtas yra paliekamas kitam sutuoktiniui manant, kad jis tada tiesiog išlaikys vaiką iš paveldėto turto ir dėl to atskirai testamentu vaikui palikti nieko nereikia. Tačiau tokiu atveju nepilnametis vis tiek gali paveldėti privalomąją palikimo dalį ir tapti dalies viso mirusiojo turto bendrasavininku.

Tokia situacija apsunkina kitam sutuoktiniui paveldėto turto valdymą, nes dėl visų reikšmingesnių su nepilnamečiui vaikui priklausančiu turtu susijusių sandorių reikia gauti teismo leidimą. To būtų galima išvengti testamente nepilnamečiui vaikui išskiriant konkrečią turto dalį, kuri atitiktų jam priklausančią privalomąją palikimo dalį (pavyzdžiui, tam tikra pinigų sumą, kurią nepilnametis galėtų pradėti naudotis tapęs pilnamečiu), o visą likusį turtą paliekant sutuoktiniui ar kitiems įpėdiniams.

Asmenys, turintys daug nedalaus ir nelikvidaus turto (nekilnojamo turto ir pan.) arba kito investicinio turto, kuris pats savaime įpėdiniams nėra reikalingas arba kurio jie nesugebėtų patys valdyti ir prižiūrėti, dažnai testamentuose numato, kad toks turtas po jų mirties privalo būti parduotas ir gautos lėšos paskirstytos įpėdiniams. Tai tuo pačiu padeda išvengti ir potencialių konfliktų tarp įpėdinių, kurie galėtų kilti jiems patiems valdant tokį turtą, bandant jį pasidalinti ar patiems jį pardavinėjant. Tokiu atveju testamentu rekomenduotina paskirti testamento vykdytoją, kuriam būtų pavesta organizuoti turto pardavimo procesą.

Kita alternatyva – visą investicinį turtą dar gyviems savininkams esant perkelti į holdingo bendrovę, arba testamentu palikti turtą tokiai bendrovei, o įpėdiniams – tokios bendrovės akcijas, kurios būtų suvaržytos akcininkų sutartimi dar gyviems esant palikėjams. Akcijų palikimas, paskiriant jas valdantį testamento įpėdinį, yra taip pat labai geras sprendimas nepilnamečių vaikų turintiems asmenims, dėl privalomosios palikimo dalies ribojimų ir iš to galinčių kilti apsunkinimų.

Akcijų palikimas, paskiriant jas valdantį testamento įpėdinį, yra taip pat labai geras sprendimas nepilnamečių vaikų turintiems asmenims, dėl privalomosios palikimo dalies ribojimų ir iš to galinčių kilti apsunkinimų

Testamentu taip pat galima sureguliuoti tokius dalykus:

· numatyti kelias įpėdinių eiles, nustatančias, kas paveldi turtą, jei aukštesnės eilės įpėdinių nebėra gyvų arba jie dėl bet kokių priežasčių nepriima palikimo ar jo atsisako;

· atimti paveldėjimo teisę iš tam tikrų asmenų, kurie priešingu atveju turėtų teisę paveldėti pagal įstatymą;

· numatyti testamentinę išskirtinę, t.y. įpareigojimą įpėdiniui atlikti tam tikrus veiksmus su paveldėtu turtu. Pavyzdžiui, tai gali būti įpareigojimas teikti išlaikymą tam tikriems asmenims, suteikti teisę jiems neatlygintinai naudotis tam tikru turtu ir pan.;

· jeigu turima turto kitose ES valstybėse, galima numatyti, kad paveldėjimui bus taikoma Lietuvos teisė, taip užtikrinant, kad bent ES viduje (išskyrus Airiją ir Danija) jų turto paveldėjimas vyks pagal tokias pačias taisykles.

Sutuoktiniai gali sudaryti bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo vienas kitam palieka visą savo turtą ir paskiria paskesnius įpėdinius, paveldinčius po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Sutuoktiniai taip pat gali sudaryti ir atskirus „veidrodinius“ testamentus, kurie veikia panašiai kaip bendrasis sutuoktinių testamentas. Tai sutuoktiniai dažniausiai daro tais atvejais, kai turi turto keliose užsienio valstybėse, nes ne visur bendrieji sutuoktinių testamentai yra pripažįstami.

Lietuvos teisė numato pakankamai instrumentų, kurių pagalba šeimos gali planuoti savo ateitį. Palyginus su kai kuriomis kitomis šalimis, Lietuvos teisė kai kuriais atžvilgiais yra tam net palankesnė. Tačiau problema yra ne teisiniame reguliavime ir jo suteikiamose galimybėse. Didžiausias iššūkis šeimoms yra žengti pirmą žingsnį ir pradėti galvoti apie šiuos dalykus. Tai reikalauja tam tikro brandos lygio, kurį šeima turi būti pasiekusi, atviros ir skaidrios komunikacijos tarp šeimos narių, gilaus savo ir kitų šeimos narių lūkesčių supratimo. Todėl labai džiugu, kad rinkoje yra juntamas nemažas pagyvėjimas šioje srityje, nes vis daugiau šeimų pradeda planuoti ateitį. Kuo daugiau šeimų bus pasirengusios drąsiai pasitikti galimus sunkumus, tuo ir visai Lietuvai bus lengviau juos įveikti.