Verslo pozicija

2020.04.29 12:06

Jusif Seiranov. Po didžiosios pauzės Kinijos ekonomika sugrįžta į atšiauresnį pasaulį

Po 40 metų nepertraukiamo augimo Kinijos ekonomika pirmą kartą patyrė gilią recesiją. Kovojant su COVID-19 epidemijos plitimu Kinijos valdžia įvedė griežčiausias karantino sąlygas.

Antra pagal dydį ekonomika pasaulyje buvo sustabdyta, gyventojų judėjimas Kinų Naujųjų metų švenčių įkarštyje buvo apribotas, stambios ir smulkios privačios bei valstybinės įmonės nutraukė veiklą, apmirė į visą pasaulį eksportuojančios gamyklos ir krovinių terminalai. Tokio staigaus nuosmukio Kinija neišgyveno nuo Kultūrinės revoliucijos laikų. Net po 2008 m. pasaulio finansų krizės Kinija išlaikė padoru metinį augimo tempą ir greitai sugebėjo atstatyti dinamišką plėtrą.

Šiuo metu, kai karantino režimas beveik visoje šalies teritorijoje švelninamas ir atšaukiamas, ir kai tampa prieinami pirmojo ketvirčio rezultatai, ateina laikas įvertinti duomenis ir peržvelgti prognozės. Kaip ir grėsmingai atrodė milžiniškos ekonomikos sustabdymas mažiausiai dviem mėnesiams, ekonominės katastrofos neįvyko, Kinijos ūkis išlaikė atsparumo testą.

2020 m. sausį pauzės mygtukas buvo paspaustas ypatingomis sąlygomis. Nuo 2014-2015 m. nepertraukiamam Kinijos augimui atsiranda vis daugiau kliūčių. Dviženkliai metiniai augimo tempai lieka praeityje.

Patikimi ekonomikos varikliai – į eksportą orientuota pramonė, investicijos į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą, pigesnė ir produktyvesnė darbo jėga, kurie dešimtmečiais traukė Kiniją į pasaulio viršūnes, nebeužtikrina spartaus augimo. Nuo 2014 m. eksporto dalis nuo BVP mažėja, po 2013 m. mažėja investicijos į pagrindinį kapitalą, vis auga pramonės darbininkų darbo užmokestis.

Nuo 2016 m. Kinijos programinėse dokumentuose įtvirtintas „naujas normalumas“ – nauja penkmečio augimo metinė norma iki 7 proc. Kinija ieško naujų galimybių vidaus vartojime, paslaugų sektoriaus plėtroje, ekonominio aktyvumo plėtroje vidinėse provincijose, pažangių technologijų ir inovacijų kelyje.

Tuo tarpu Kinijai palankus globalizacijos etapas eina prie pabaigos, aštrėja konkurencija užsienio rinkose, sulėtėja globali prekyba. Nuo 2018 varžybos dėl rinkų ir lyderystės aukštųjų technologijų srityje perauga į atvyrą prekybos karą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų JAV ir Kinijos, į kurį įsitraukia vis daugiau šalių. 2020 m. sausį Kinija ir JAV skelbia paliaubas prekybos kare, iš esmės, Kinijai nusileidus JAV reikalavimams. Tokiomis sąlygomis Kinijai vis sudėtingiau išlaikyti užsibrėžtą augimo tempą, įvykdyti iki 2020 m. pabaigos vidutiniškai pasiturinčios visuomenės tikslą.

COVID-19 pandemijos smūgis nustūmė Kinijos ūkį į gilų nuosmukį. Lyginant su praeitų metų rodikliais Kinijos BVP per pirmą ketvirtį nukrito 6,8 proc., eksportas susitraukė 13,3 proc. Smarkiai nukentėjo restoranų ir viešbučių verslai (-35,3 proc.), prekyba (-17,8 proc.), statybos (-17,5 proc.), transportas (-14 proc.), apdirbamoji pramonė (-10,2 proc.). Apie 8 mln. darbuotojų neteko darbo, nedarbo lygis pašoko nuo įprasto 4 proc. iki 5,9 proc. Įtampa darbo rinkoje ir toliau augs, nes užimtumui palaikyti per metus Kinijos ekonomikoje turi būti sukurtos apie 10 mln. naujų darbų vietų.

Bet pandemijos plitimas pasaulyje sustabdė ir globalios ekonomikos apsukas. Tikras kritimo mastas paaiškės vėliau, šiuo metu galime pasikliauti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) prognozėmis. Pagal TVF pasaulio ekonomika šiais metais susitrauks 3 procentais, bet jau 2021 m. paaugs 5,8 proc., tai dvigubai greičiau nei 2019 m.

Tačiau, krizės poveikis yra netolygus įvairioms šalims. Išsivysčiusiųjų šalių grupė patirs didesnį nuosmukį 2020 metais (-6.1 proc.) ir 2021 metais atsigaus lėčiau (4,5 proc.). Šių šalių BVP ir 2021 metai bus mažesnis nei 2019 metais, pandemijos sukelta krizė nebus greitai įveikta. Tuo tarpu besivystančiųjų šalių, kurioms priklauso ir Kinija, BVP šiais metais susitrauks 1 proc., o 2021 m augs 6,6 proc. Kinijai prognozuojamas kuklus augimas šias metais (1,2 proc.) ir staigus pakilimas 2021 m. (9,2 proc.). Svarbi šios prognozės prielaida yra, kad Kinija nepatirs antros epidemijos bangos.

Kodėl krizės poveikis sąlyginai mažiau skausmingas Kinijai?

Karantinas ypač skaudžiai atsiliepė paslaugų sektoriui. Šio sektoriaus svoris Kinijos ekonomikoje (53,4 proc.) ženkliai mažesnis palyginus su išsivysčiusiomis šalimis (70-80 proc.). Nors Kinijos gyventojų pajamos sparčiai didėjo per pastaruosius dešimtmečius, visgi Kinija iki šiol yra vidutinių pajamų šalis. Didesnė gyventojų pajamų dalis yra nukreipiama bazinėms poreikiams, kurių vartojimas nuosmukio metu mažėja lėčiau. Kinijos socialinių garantijų sistema nėra labai plati, gyventojai pasikliauja savo jėgomis.

Nors per dešimtmetį drastiškai išaugo namų ūkių skolinimasis, šalyje itin aukšta privačiųjų santaupų norma. Neabejotinai, Kinija praras dalį eksporto į krizės paveiktas JAV ir Europos Sąjungos rinkas dėl sumažėjusios paklausos ir vis atsargesnio požiūrio į priklausomybę nuo Kinijos. Tačiau Kinijos užsienio prekyboje apie 50 proc. užima prekyba su Azijos regionu. Ypač stiprų potencialą turi besivystančios Azijos šalis, jų atsigavimas po krizės bus itin spartus 2021 m. (8,5 proc.). Nukritusios žaliavų kainos pasaulio rinkose – dar viena galimybė sumažinti sąnaudas Kinijos apdirbamoje pramonėje.

Be šitų stabilizuojančių faktorių veikia ir ilgalaikiai augimo veiksniai. Strateginėje perspektyvoje Kinijos ekonomikos plėtros impulsas neišseks, kol neįvykdyti esminiai vidiniai struktūriniai pokyčiai – urbanizacija (kaimo vietovėse iki šiol gyvena apie 40 proc. Kinijos gyventojų), paslaugų sektoriaus išvystymas, tolygesnis gamybinės ir socialinės infrastruktūros išdėstymas visoje šalie teritorijoje, perėjimas prie tvaresnės gamybos ir energetikos.

Istorinėje perspektyvoje Kinija sugebėdavo gauti strateginę naudą didžiųjų krizių metu. 1991 metais Japonijos krizė sustabdė tuometinės Azijos lyderės šuolį, estafetę iš Japonijos priėmė kitos kylančios Azijos ekonomikos. Tais pačiais metais žlugo SSRS, Kinija neteko ilgalaikio strateginio varžovo ir perspektyvoje laisvas rankas Centrinės Azijos ekonominėje erdvėje.

Po 1997-1998 m. Azijos krizės, Kinijos ekonomika tapo patraukliausia regiono šalimi investuotojams ir po įstojimo 2001 m. į Pasaulio prekybos organizacija įsitvirtino kaip pasaulio fabrikas. Po 2008 metų Finansų krizės Kinija išlaikė aukštus augimo tempus ir sumažino atotrūkį nuo JAV ir Europos šalių, tapo antrąja pagal nominalų BVP ekonomika pasaulyje ir pirmąja pagal perkamosios galios paritetą. Tikėtina, kad iki 2030 metų Kinijos ekonomika aplenks JAV ir pagal nominalųjį dydį, dabartinė krizė gali net pagreitinti šį rezultatą.

Ar tai reiškia, kad Kinija sugebės išvengti skausmingų pandemijos ir jos sukeltos krizės pasekmių?

Nuo 20 amžiaus pabaigos būdama pagrindinė globalizacijos naudos gavėja Kinija neišvengimai nukentės nuo globalizacijos procesų susitraukimo, tuo labiau kad JAV ir kitos išsivysčiusios šalys bandys apriboti didelę Kinijos įtaką prekyboje, investicijose, informaciniuos ir technologijos mainuose.

Tarptautinės korporacijos diversifikuos gamybą, išardys ir reorganizuos tiekimo grandines vengiant gamybos koncentracijos Kinijoje. Kinijos valstybinės ir stambios privačios įmonės susidurs su barjerais investuojant ir plečiant verslą Vakarų šalyse.

Apribojimai mokslo ir technologijų srityje gali skaudžiai paveikti Kinijos pastangas remtis inovacijomis pagrįstų augimu. Dėl globalios prekybos nuosmukio ir krizės sukeltų finansinių sunkumų sumažės poreikis stambiems infrastruktūriniams projektams, ypač Artimuose Rytuose, Centrinėje Azijoje, Afrikoje. Didelė dalis ambicingų planų Juostos ir kelio iniciatyvoje bus atidėti neapibrėžtam laikui.

Kopiant į viršūnę Kinijai kiekvienas kitas žingsnis bus sunkesnis. Jos vienpartinė politinė santvarka, valstybinio kapitalizmo ir rinkos mišinys, nesąžiningos konkurencijos priemonės atsidurs po didinamuoju stiklu, vakarykščiai partneriai taps varžovais ir netgi priešais. Globalizacijos magistralė susiduriant su nacionaliniais interesais ir nacionaliniu egoizmu išsišakoja į regioninius kelius.

Galima šios krizės pasekmė – pasaulio ekonomikos tempimas į labiau integruotus stambius regionus, kur koncentruojasi gamybos grandinės, tarpusavio prekyba ir investicijos. Po didžiosios pauzės Kinijos ekonomika sugrįžta į atšiauresnį ir uždaresnį pasaulį.