Verslo pozicija

2020.04.20 18:04

Evaldas Rapolas. Apie ginčo esmę civiliniame procese, arba atsakymas Pangoniui

Balandžio viduryje žiniasklaida publikavo mano profesinius pamąstymus „Ar įmonės atsakomybę galima perkelti jos vadovui?“, kuriuose pabandžiau verslo kalba paaiškinti, kad negalima tapatinti įmonės ir jos vadovo atsakomybės.

Esminė sąlyga – įmonei pritaikytos atsakomybės negalima automatiškai perkelti jos vadovui, kadangi pastarąjį pirmiausia gina Verslo sprendimų priėmimo taisyklė (angl. Business management rule), kuri sako, kad netgi esant įmonės civilinei atsakomybei, pirmiausia reikia žiūrėti, ar jos vadovas laikėsi savo fiduciarinių (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pareigų įmonės atžvilgiu. Ir jeigu vadovas jų laikėsi, jeigu nebuvo įstatymo normų pažeidimo, kilusi įmonės atsakomybė neturėtų patuštinti vadovo kišenės. Priešingu atveju, vadovas rizikuoja tapti tuo subjektu, kuris turės padengti įmonės patirtą žalą, kaip tai numato visiško nuostolių atlyginimo principas.

Tačiau pateiktai teisinei analizei sukėlus gana neadekvačią reakciją, tai paskatino paplėtoti dar vieną, šįkart jau civilinio proceso, temą apie įrodinėjimo taisykles ir bylos esmės atskleidimą.

Nagrinėjant civilinę bylą, kad ir dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas. Teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Būtent todėl teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, rūpinasi, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla.

Bylos esmė laikoma neatskleista, kai iš teismo sprendimo neaišku, kokius teisiškai reikšmingus faktus reikia (ar reikėjo) nustatyti byloje.

Svarbu pažymėti, toks tokios įrodinėjimo taisyklės nustatytos būtent tam, kad būtų pasiektas svarbus procesinis tikslas – atskleista bylos esmė. Bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas apeliacinės instancijos teismui panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, kas rodo, kad teismas nepasiekė tikslo atskleisti esmę ir turi tai padaryti iš naujo. Bylos esmė – tai svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, iš kurių kyla teisiniai santykiai. Bylos esmė laikoma neatskleista, kai iš teismo sprendimo neaišku, kokius teisiškai reikšmingus faktus reikia (ar reikėjo) nustatyti byloje. Todėl tinkamas bylos esmės atskleidimas turėtų prasidėti jau nuo pirmo procesinio dokumento, kad būtų supaprastintas, palengvintas teismo darbas. Būtent tą bandau įskiepyti VDU Teisės fakulteto studentams civilinio proceso paskaitose, būtent tuo vadovaujuosi vadovų civilinės atsakomybės bylose, kuriose vien man atstovaujant ginčo sumos perkopia 30 mln. eurų, būtent tuo vadovaujasi advokatų profesinė bendrija „Magnusson ir partneriai“, kurios šūkis Simplifying matters įpareigoja informaciją pateikti glaustai, aiškiai, visiems suprantama kalba ir koncentruojantis ties esme.

Neabejotinai, vadovo turima įmonės kontrolė ar buvimas didžiausiu akcininku/galutiniu naudos gavėju, dalyvavimas įmonės valdyboje būtų laikomos esminėmis bylos aplinkybėmis, kas gerokai apsunkintų atsakomybėn traukiamų asmenų, įskaitant ir įmonių vadovų taip mėgstamą posakį „nežinojau“.

Deja, tiek teismo procese, tiek ir kituose ginčuose tenka susidurti su bandymais nukreipti dėmesį nuo ginčo esmės į neesminius dalykus. Kaip minėjau, to rezultatas civiliniame procese greičiausiai būtų bylos grąžinimas į žemesnę instanciją dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Būtent dėl to, jeigu įmonė ir turi 2897 akcininkus ir net jei vadovas yra tik vienas iš jų, vadovo civilinės atsakomybės byloje tai būtų laikoma visiškai neesmine bylos aplinkybe, kuri ginčo įtakai jokios esminės reikšmės neturėtų. Daug svarbiau tokios kategorijos bylose būtų tai, ar vadovas tinkamai vykdė savo fiduciarines pareigas, ar laikėsi įstatymo normų reikalavimų, ar galėjo nežinoti apie įmonės vykdomus netinkamus veiksmus.

Neabejotinai, vadovo turima įmonės kontrolė ar buvimas didžiausiu akcininku/galutiniu naudos gavėju, dalyvavimas įmonės valdyboje būtų laikomos esminėmis bylos aplinkybėmis, kas gerokai apsunkintų atsakomybėn traukiamų asmenų, įskaitant ir įmonių vadovų taip mėgstamą posakį „nežinojau“. O paminėtas akcininkų skaičius būtų reikšmingas vieninteliu teisiniu aspektu – bet kuris akcininkas yra tas asmuo, kuris turi reikalavimo teisę pareikšti ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo. Todėl jeigu įmonė turi 2897 akcininkus, kurių vienas būtų ir bendrovės vadovas, tai reiškia, kad bet kuris iš likusių 2896 akcininkų galėtų būti ieškovu civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, kurioje atsakovu būtų įmonės vadovas.

Taigi tokie mano teoriniai pamąstymai apie tai, kokia svarbi yra esmė, o ne neesminės detalės. O ponui G. Pangoniui galiu atsakyti tik tiek: aš pasirengęs stoti prieš advokatų garbės teismą, nes pasitikiu savo profesine korporacija, kuri advokatų veikloje stengiasi įdiegti aukščiausius profesinės veiklos standartus. Ar ir jūs taip pat drąsiai stotumėt prieš 2896 kitus akcininkus, ką tik viešai prisilyginęs tiems, kas neturi kontroliuojančios įtakos įmonei ir priklauso nuo kitų priimamų sprendimų?