Verslo pozicija

2020.04.07 14:22

Paulius Kabelis. Neuždirbta grąža taip pat yra nuostolis

Legendinis JAV investuotojas Peteris Lynchas yra pasakęs, kad daug daugiau pinigų investuotojai praranda besiruošdami rinkų korekcijoms arba bandydami jas nuspėti negu per pačias korekcijas.

Nemažai aktyvių investuotojų bando atspėti, kada bus akcijų rinkų pikas. Jie tikisi, kad, pardavę turimas akcijas, ateityje jas galės vėl nusipirkti pigiau. Kartais tai pavyksta, tačiau kartais, pripažinus klaidą, tenka tą patį turtą atpirkti ir brangiau. Taip prarandama grąža, kuri būtų gauta tiesiog nieko nedarant. Ši neuždirbta grąža per ilgesnį laiką gali smarkiai sumažinti investicijų vertę.

Įsivaizduokime investuotoją, kuris šių metų kovo pradžioje 10 tūkst. JAV dolerių buvo investavęs JAV akcijų rinkoje, tačiau kovo 23 dieną, negalėdamas ramiai žiūrėti, kaip rinkos krenta, pardavė turėtas akcijas ir atsiėmė 7,3 tūkst. JAV dolerių tikėdamasis sulaukti ramesnio laiko. Šis investuotojas per kitas tris dienas praleido geriausią trijų dienų indekso „Dow Jones“ šuolį nuo pat 1933 metų (indeksas pakilo +21,3 proc., o jo investicijų vertė būtų pakilusi iki 8,9 tūkst.). Daugelis tyrimų rodo, kad finansų rinkos yra per daug nenuspėjama erdvė, kurioje net ir profesionaliems investuotojams neapsimoka per daug dažnai gaudyti indeksų viršūnių ir dugno. Neužtenka būti teisiam penkis iš dešimties kartų, nes kiekviena operacija rinkoje kainuoja. Todėl atspėti, kaip kis akcijų vertė reikia dažniau negu kas antrą kartą, o tai pasiekti geba tik nedaugelis investuotojų.

Kita kliūtis norint pasiekti gerą ilgalaikę grąžą – neracionalūs, emocijomis grįsti sprendimai. Didžiausias investuotojų daromas klaidas lemia godumas ir baimė. Akcijų rinkoms kylant, kai rinkose dominuoja geros naujienos, investuotojai, norėdami uždirbti dar daugiau ir greičiau, imasi per daug rizikingų investicijų arba net skolinasi pinigų naujoms investicijoms. Situacijai rinkose kardinaliai pasikeitus tokie sprendimai dažnai lemia didžiulius nuostolius.

Kita vertus, kai akcijų rinkos krenta ilgesnį laiką, nemažai investuotojų pradeda krimstis dėl investicijų vertės sumažėjimo ir abejoti, ar apskritai verta investuoti. Galiausiai neapsikentę, kad jų investicijos jau tiek nuvertėjo, pasiduoda, pasiima likusius pinigus ir pasitraukia iš rinkų.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos tyrimas po 2008–2009 metų finansų krizės patvirtino, kad būtent taip elgėsi ir pensijų fonduose kaupę Lietuvos gyventojai – prieš finansų rinkų griūtį jie keitė turėtus pensijų fondus į rizikingesnius, o vėliau, akcijų rinkoms esant dugne, perėjo į mažiausios rizikos fondus ir taip praleido akcijų kainų šuolį.

Ar rinkų kritimas kada nors baigsis?

Jei trumpai – taip, baigsis. Per paskutinį šimtmetį finansų rinkos patyrė ne vieną korekciją ir po kiekvienos iš jų rinkos atsitiesdavo, toliau kildavo ir pasiekdavo naujas aukštumas. Žinoma, ne visų korekcijų mastas ir greitis yra vienodas, todėl neįmanoma nuspėti, kaip greitai rinkos atsigaus.

Niekas neabejoja, kad valstybių sienų uždarymas ir sulėtėjęs ekonominis gyvenimas turės didelę įtaką įmonių ir namų ūkių finansams. Tačiau Kinija, JAV, Europos Sąjungos ir kitos šalys ekonomikai padėti skiria trilijonus (ne milijardus!) eurų ir dolerių. Pandemijai praėjus, tai padės ekonomikai greičiau atsigauti. Kartu atsigaus ir akcijų rinkos.

Kaip elgtis?

Per daugiau negu penkiolika metų, kai Lietuvoje veikia antros pensijų pakopos sistema, pensijų fondų grąža buvo neigiama trejus metus. Investicijos į įmonių akcijas trumpuoju laikotarpiu gali būti rizikingos, o didžiausia grąža gaunama per ilgą laiką. Tačiau nemokamų pietų nebūna, todėl investuotojai už tai turi sumokėti savo kantrybe ir susitaikyti, kad trumpalaikiai svyravimai taip pat bus gerokai didesni negu investuojant labai saugiai.

Kita vertus, tokie rinkų nuopuoliai ilgam investuojantiems asmenims atveria galimybių. Kaupiant pensijų fonduose reguliariai mokamos įmokos, už kurias yra perkamas įvairus finansinis turtas – įmonių akcijos, nekilnojamasis turtas, įvairios obligacijos. Finansų rinkų nuosmukius tokie investuotojai (kokie ir yra pensijų fondai) išnaudoja pirkdami atpigusį turtą. Pensijų fondų turtas investuojamas į kelių tūkstančių įmonių akcijas visame pasaulyje, todėl pavienių įmonių akcijų kainų svyravimai pensijų fondų grąžai įtakos beveik neturi. Tad dalyviai, kuriems iki pensinio amžiaus yra likę daug laiko, turėtų nesijaudinti, likti savo amžiaus grupei skirtame fonde ir toliau dalyvauti kaupime, nes už šiuo metu jų mokamas įmokas nuperkama daugiau įmonių akcijų.

Pernai Lietuvoje įsigaliojęs gyvenimo ciklo pensijų fondų modelis padėjo sumažinti fondų dalyvių rūpestį dėl kaupimo pensijai – kaupiant savo amžiaus asmenims skirtame fonde nebereikia rūpintis tinkamos rizikos fondo pasirinkimu ar sukti galvos, kada pradėti mažinti investicijų riziką ar kt. Fondo rizika palaipsniui mažinama dalyviui artėjant prie pensinio amžiaus.

Ekonomikos Nobelio premijos laimėtojas Eugene F. Fama yra pasakęs: „Jūsų investicijos yra kaip muilo gabalėlis. Kuo dažniau jį liesite, tuo mažiau jo liks“. Šiuo metu kuo dažniau lieskime tikrąjį muilą, o investuodami laikykimės ilgalaikio plano ir venkime neapgalvotų veiksmų.