Verslo pozicija

2020.04.06 15:49

Dovilė Burgienė. „Invega” parama verslui – ar to pakaks?

Pastaruoju metu stebime valstybės pagalbos verslui progresą – „Invega“ intensyviai rengia priemonių įgyvendinimo dokumentus. Tikėkimės, visų „Invega“ priemonių taisyklės netrukus bus paviešintos ir pateiktos pastaboms. Labai svarbu, kad parama greitai pasiektų įmones ir būtų efektyvi.

Pastaruoju metu stebime valstybės pagalbos verslui progresą – „Invega“ intensyviai rengia priemonių įgyvendinimo dokumentus. Tikėkimės, visų „Invega“ priemonių taisyklės netrukus bus paviešintos ir pateiktos pastaboms. Labai svarbu, kad parama greitai pasiektų įmones ir būtų efektyvi.

Tuo tarpu verslas sprendžia galvosūkius. Ateities perspektyvos neaiškios, tolimesni veiksmai labai priklauso nuo būsimos paramos sąlygų, o laikas nestovi vietoje, įsipareigojimai kaupiasi ir sprendimus priimti reikia.

Vien finansinių valstybės paramos priemonių verslui nepakanka. Reikalingi teisės aktų pakeitimai, atleidžiantys įmonių vadovus ir kreditorius nuo atsakomybės už verslo sprendimus nemokumo akivaizdoje.

Įmonių vadovų atsakomybė

Dabartiniai Lietuvos nemokumo įstatymai tiko „taikos sąlygomis“, bet pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje jie nebeatrodo adekvačiai. Pagal galiojančius įstatymus, nustatę nemokumą įmonės vadovai privalo inicijuoti restruktūrizavimo ar bankroto procedūras. Tačiau restruktūrizavimas yra ilgas ir ne tokioms staigioms likvidumo problemoms spręsti skirtas procesas, o paskelbus bankrotą pagalbos jau apskritai nereikės.

Tam, kad įmonės galėtų pasinaudoti valstybės parama, gauti papildomą likvidumo paskolą arba pakeisti savo esamų finansinių įsipareigojimų sąlygas, turi būti laikinai sustabdyta įmonių vadovų pareiga skelbti bankrotą.

Dar daugiau, bent trumpuoju laikotarpiu turėtų būti apribotos trečiųjų asmenų (kreditorių) teisės inicijuoti bankrotą.

Įmonių vadovai turėtų būti atleisti nuo atsakomybės už atliekamus mokėjimus, naujų įsipareigojimų prisiėmimą ar užtikrinimo priemonių nesuteikimą kreditoriams įmonės nemokumo situacijoje.

Kreditorių atsakomybė

Finansų įstaigos taip pat privalo veikti apdairiai, vertinti skolininkų mokumą ir imtis veiksmų kredito grąžinimo užtikrinimui. Jos gali ir turi neišduoti paskolų nemokioms įmonėms, laiku pasinaudoti teise nutraukti sutartis, inicijuoti priverstinio išieškojimo ar bankroto procesus.

Kad valstybės pagalba būtų efektyvi – kreditoriams neturėtų grėsti atsakomybė už naujų paskolų suteikimą mokumo problemų turinčioms įmonėms. Tie atvejai, kai kreditoriai nesiima iniciatyvos nutraukti ar pakeisti egzistuojančias sutartis, neturėtų būti vertinami kaip nepagrįstas delsimas ar prisidėjimas prie nuostolių padidėjimo.

Juk akivaizdu, kad koronaviruso pandemija sukūrė unikalią situaciją, kuriai nebetinka egzistuojančios taisyklės. Dėl to ES valstybės skubiai kuria naują, nestandartinį teisinį reguliavimą, įgalinantį, o ne varžantį verslininkų pastangas įveikti likvidumo krizę. Pavyzdžiui, Vokietija ir kitos šalys jau priėmė panašias vadovus ir kreditorius apsaugančias teisės normas.

Tai turėtų padaryti ir Lietuva. Kitaip valstybės teikiama finansinė parama verslui nesukurs reikiamo poveikio.