Verslas

2019.04.09 12:37

Jakeliūnas: savo bendradarbiavimą Lietuvos bankui siūliau nuo 2011 metų

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.04.09 12:37

Seimas atidėjo svarstymą dėl parlamentinio tyrimo 2008 metų finansų krizės priežastims nustatyti išvadų pratęsimo. Svarstymo metu, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas atskleidė, kad jau nuo 2011 metų kreipėsi į Lietuvos banką dėl bendradarbiavimo.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas nori, kad išvados dėl krizės tyrimo, būtų pateiktos spalio gale, vietoje planuotos balandžio 15 dienos. 

Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė, tokiam siūlymui, o galutinis balsavimas įvyks ketvirtadienį. Už projekto pateikimą balsavo 49 seimo nariai, prieš – 30, susilaikė – 5.

Prašymą nukelti tyrimo išvadų pateikimo datą pateikė BFK. Komiteto vadovas S. Jakeliūnas teigė, kad tyrimo laikotarpį norima pratęsti siekiant detaliau išnagrinėti visą turimą informaciją.

Lietuva už paskolas permokėjo 1,9 mlrd

S. Jakeliūnas seime teigė, kad „Lietuvos banko melas, nebendradarbiavimas, diskreditacija tyrimą atliekančių asmenų bei viso Seimo, man neleidžia teigti, kad dabar galima pateikti išvadas dabar. Todėl reikalingas bent jau kažkoks atokvėpis. Galbūt ir pasibaigę rinkimai taip pat suteiks atokvėpį. Tai yra per daug svarbu, kad galėtume leisti diskredituoti tyrimą“.

Anot jo, parlamentinis tyrimas jau išsiaiškino šokiruojančius faktus: „Tai, ką mes turime, nustatėme, įspūdingus ir šokiruojančius faktus. (...). Nesenai man paaiškėjo įspūdinga ataskaita Švedijos valstybės audito. Joje teigiama, kad Švedijos bankai dominuodami Baltijos šalyse prisidėjo prie krizės. Tačiau labai svarbu, kad Švedijos vyriausybė buvo prisiėmusi atsakomybę dėl Švedijos bankų priežiūros. Todėl kažkiek palengvėjo lemtis Lietuvos bankui dėl nepriežiūros“, – komentavo S. Jakeliūnas.

Jis taip pat kritikavo, kad Lietuva permokėjo iki 1,9 mlrd. už paskolą krizės metu bei pastebėjo, kad nebuvo kreiptasi į Tarptautinį valiutos fondą. S. Jakeliūnas taip pat teigė, kad Švedijos vyriausybė prisiėmė atsakomybę dėl bankų veiksmų įtakos Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje bei Latvijai padėjo gauti paskolą. Tuo metu Lietuvos vyriausybė, „prezidentės įsprausta į viešosios erdvės kampą, kad mes būsime impotentai, jei kreipsimės paramos“, skolinosi už 8 – 10 proc. palūkanų.

„Galima svarstyti, ar tai buvo milžiniška nekompetencija, ar nusikalstamos veikos, ar neveikimo požymių turintys veiksmai“, – retoriškai klausė S. Jakeliūnas. 

S. Jakeliūnas prisipažino, kad kreipėsi į LB dėl bendradarbiavimo

Seimo narys „konservatorius“ Mykolas Majauskas oponavo jam ir teigė kad S. Jakeliūnas elgiasi kaip teisėjas bei pažeidė šešis teisėjų etikos kodekso principus. M. Majauskas taip pat S. Jakeliūnui siūlė pasitraukti iš parlamentinio tyrimo vadovo pareigų.

Tuo metu Seimo narys Andrius Kubilius pažymėjo, kad S. Jakeliūnas kreipėsi į SEB banką dėl darbo. Taip pat paklausė, ar BFK komiteto pirmininkas kreipėsi dėl darbo į patį Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską.

S. Jakeliūnas nuo tiesioginio atsakymo išsisuko ir teigė, kad savo bendradarbiavimą Lietuvos bankui siūlė nuo 2011 metų, o bendradarbiavimo formos, anot jo, gali būti įvairios. Jis taip pat pažymėjo, kad Gitanas Nausėda, paviešindamas informaciją, jog S. Jakeliūnas buvo susitikęs su juo ir kalbėjosi dėl galimo darbo SEB banke, pažeidė personalo politikos principus.

„Tai nebuvo prašymas darbo, tai buvo pokalbis apie galimybę bendradarbiauti. Bet mano buvo pasakyta, kad sprendimus priima Daukanto aikštė (prezidentė – LRT.lt)“, – apie susitikimus su LB atstovais komentavo S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūnas praėjusią savaitę pranešė, kad Lietuvos bankas (LB) trukdė vykdyti parlamentinį tyrimą 2008 metų krizės priežastims nustatyti, atsisakė bendradarbiauti bei nepateikė 2012 metų analitinės pažymos, kurioje nagrinėjamas VILIBOR indeksas.

„Valstietis“ S. Jakeliūnas teigė, kad dėl galimos manipuliacijos VILIBOR indeksu, paskolas turėję gyventojai už jas galėjo permokėti iki 10 tūkst. eurų, o permokėtų paskolų vertė galėjo siekti iki 500 mln. eurų. Premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad svarstys galimybę kreiptis į Prokuratūrą, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.

Tuo metu LB vadovas V. Vasiliauskas teigė, kad centrinis bankas bendradarbiauja ir pateikia atsakymus į visus klausimus, o S. Jakeliūno puolimas yra nukreiptas į asmeniškumus.