Verslas

2019.04.08 17:25

Lauras Bielinis: Jakeliūno kalbėjimas apie bankus yra rinkiminio proceso dalis

Giedrė Čiužaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.04.08 17:25

Klausimų kelia tai, ar Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno žodžiai yra tiesa, ar tai tik gerai, emocingai sukonstruoti kaltinimai Sauliaus Skvernelio konkurentams rinkiminėje kampanijoje, taip LRT RADIJUI sako politologas Lauras Bielinis. Ryšių su visuomene specialistas Mykolas Katkus sutinka, kad S. Jakeliūno ėjimas yra suderintas su S. Skvernelio rinkimine kampanija, tačiau, anot jo, esmingai prezidento rinkimų kampanijos nenulems.

Praėjusią savaitę iškėlus Lietuvos banko sprendimų per krizę klausimus dalyvavo ir premjeras S. Skvernelis. L. Bielinis įsitikinęs, kad tai – rinkimų kampanija.

„Aš esu tikras, kad tai yra rinkiminė kampanija. Man gali S. Skvernelio šalininkai arba jo komandos nariai sakyti, kad tai yra natūralūs procesai, bet net ir natūralūs procesai yra pakeliami ir demonstruojami rinkimų kampanijos metu tada, kai jie naudingai rinkimams. Šis kalbėjimas apie bankus išties yra rinkiminio proceso sudėtine dalis“, – tvirtina L. Bielinis.

L. Bieliniui klausimų kelia tai, ar S. Jakeliūno kaltinimai Lietuvos bankui dėl trukdymo tyrimui ir informacijos slėpimui yra tiesa, ar tik gerai sukonstruotas kaltinimas S. Skvernelio konkurentams rinkiminėje kampanijoje.

„Klausimas iš tikrųjų susietas su tuo, ar tai, ką S. Jakeliūnas akcentuoja, iš tikrųjų tiesa, ar tai tik gerai, emocingai sukonstruotas kaltinimas S. Skvernelio konkurentams rinkiminėje kampanijoje. Tiek vienu, tiek kitu atveju mes turėsime tyrimus ir greičiausiai po rinkimų teks atsakyti į labai daug klausimų, nes tai, ką jis [S. Jakeliūnas] dabar ne visada korektiškai ir aiškiai teigia, yra daugiau bandymas išprovokuoti ir sukelti sąmyšį ne tik rinkiminiame, bet ir finansų lauke“, – LRT RADIJUI sako L. Bielinis.

M. Katkaus nuomone, sunkioji rinkimų artilerija pasirodys tada, kai rinkiminė kampanija nukryps į asmeniškumus. Jo aiškinimu, šie rinkimai labai atviri, nes visi trys lyderiaujantys kandidatai turi pagrindą manyti, kad nugalės.

„Premjero štabas nusiteikęs ryžtingai: jis atsilieka reitinguose ir norėdamas pasiekti antrąjį turą turės įdėti daug pastangų [...]. Aš manau, kad kampanija dar tikrai aštrės. Nemanau, kad tie bankai, istorinės temos esmingai lems prezidento rinkimų kampanija – čia svarbiausia asmenybės, kur gali būti daugiausia purvo. Kai pradės žmonės aiškinti, kokios asmenybės eina viena prieš kitą, tada bus įdomiau. Aš kol kas manau, kad R. Jakeliūno ėjimas yra suderintas su rinkimų kampanija, bet nemanau, kad tai yra didžiulė katastrofa ir kad visi kandidatai, ypač S. Skvernelis, ieškos būdų, kaip prisivyti tų dviejų lyderiaujančių kandidatų traukinį“, – teigia M. Katkus.

Pasak L. Bielinio, žinodami silpnąsias savo socialinės paramos vietas, lyderiaujantys kandidatai į šalies vadovo postą itin daug dėmesio skyrė rinkėjams pasitelkdami skirtingas ir kiekvienam palankesnes rinkimines strategijas.

„Ingrida Šimonytė daugiau dėmesio skyrė tiems rinkėjams, kurie labiau orientuojasi į centrą arba priklauso socialinėms grupėms, kurios nesimpatizuoja dešiniesiems. Gitanas Nausėda, pasitelkdamas savo idealią strategiją, bandė aprėpti visus rinkėjus. Tai jis darė ne tik politine prasme, bet ir kitais socialiniais parametrais: amžiumi, išsilavinimu, gyvenamąja vieta ir panašiai. S. Skvernelis demonstruoja jam įprastą strategiją, deklaruoja tam tikrą agresyvumą savo konkurentų atžvilgiu, nužymi pozicijas savo santykiuose su dabartine valdžia ir taip save išryškina“, – komentuoja L. Bielinis.

M. Katkaus teigimu, kandidatų retorika yra labai skirtinga. Jo nuomone, labai gerai, kad rinkėjai turi galimybę rinktis tarp priešiškų kandidatų.

„S. Skvernelis naudoja aštrią, skaldančio valdovo retoriką. Matėme, kaip Rolandas Paksas ir Donaldas Trumpas taip darė: „aš ateisiu, padarysiu, visi kiti blogi, priešai“ – tai gana dažnas atvejis politinėje komunikacijoje. G. Nausėda orientuojasi į Valdą Adamkų, į savo politinį krikštatėvį, jis kalba apie poreikį nesipykti, kalbėtis tarpusavy. I. Šimonytė yra autentiška, antipopulistinė, įsitikinusi savo teisumu kandidatė, ką matėme Estijoje ir Slovėnijoje, kur rinkimus laimi tie, kurie išsiskiria autentiškumu, o ne pažadais. Turime klasikinę padėtį, kuri atspindi tris vyraujančias dabartinės politinės retorikos ir komunikacijos kryptis pasaulyje“, – akcentuoja M. Katkus.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.