Nuo šių metų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) ribų išplėtimo NPD gali būti taikomas vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Kitaip tariant, visi, kurie uždirba mažiau nei 1545 eurus atskaičiavus mokesčius, gali teikti prašymą buhalteriui taikyti NPD, ir taip kas mėnesį gauti nuo kelių iki keliasdešimt eurų daugiau.
Tačiau tuomet gali kilti ir rizika nusvilti: jei toks gyventojas gaus neplanuotų pajamų, pavyzdžiui, darbe bus paskatintas premijomis, deklaravus pajamas, jam gali tekti dar ir susimokėti dėl susidariusių įsiskolinimų.
Taip gali atsitikti, jei išaiškės, kad metinės pajamos vis dėlto viršijo sumą, kuriai gali būti taikomas metinis NPD. Tam, kad tokia nemaloni situacija neatsitiktų, gaunantiems nestabilias pajamas verta pagalvoti apie NPD susigrąžinimą vėliau, deklaruojant pajamas.
Tokiu atveju, atlyginimas kas mėnesį bus toks pats ir nepadidės, bet deklaravus pajamas Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jums grąžins NPD už visus metus viena suma, vadinasi, kišenė pasipildys keliais šimtais eurų.
Taigi dirbantiesiems reikia apsispręsti: paprašyti taikyti NPD savo darbovietės buhalterio kas mėnesį ir taip truputį pasididinti sau algą dabar, ar savotiškai užšaldyti šias lėšas ir jas atgauti po metų.
Kas tas NPD ir kam jis priklauso
Neapmokestinamasis pajamų dydis – tai suma, kuria su darbo santykiais susijusios pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). NPD priklauso nuo gyventojo uždirbamų pajamų.
Kuo daugiau asmuo uždirba – tuo mažesnis NPD jam yra taikomas. Pasiekus tam tikrą ribą, jis iš viso nebetaikomas.
VMI teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė LRT.lt pažymėjo, kad šiemet daug daugiau gyventojų gali prisitaikyti NPD ir taip pasididinti savo atlyginimą.
„2019 m. NPD taikymo ribos išsiplėtė nuo 2018 m. buvusios 1160 eurų iki 2555 eurų popieriuje, todėl šiemet NPD gali būti taikomas vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Gyventojai, kuriems ankstesniais metais nebuvo taikomas NPD, pageidaujantys pasinaudoti juo jau einamaisiais metais, turėtų pateikti darbdaviui prašymus jį taikyti.
Šiais metais NPD netaikomas gyventojams, kurių mėnesio darbo užmokestis popieriuje yra 2555 eurai arba didesnis“, – sako ji.
Taigi gaunantys mažiau nei 2555 eurų popieriuje, t. y. apie 1545 eurų „į rankas“, turėtų suklusti, mat jie gali prisitaikyti NPD ir taip pasididinti atlyginimą. Praėjusiais metais tokių gyventojų buvo daug mažiau, kadangi NPD buvo netaikomas tiems, kurie „į rankas“ gaudavo daugiau nei 881,6 euro.
Uždirbantys kiek didesnį nei minimalų atlyginimą dėl NPD gali pasididinti algą net apie 60 eurų, taigi jiems tai gali būti reikšminga suma. Uždirbantys maždaug 1000 eurų „į rankas“ savo algą gali pasididinti apie 30 eurų, o uždirbantys apie 1500 „į rankas“ atlyginimą gali pasikelti vos keliais eurais.
Nusprendę pasididinti algą dabar, metų gale gali susidurti su nemalonia staigmena
Vis dėlto dirbantieji, nusprendę teikti prašymą buhalteriui, gali jau dabar ir taip kiekvieną mėnesį pasididinti sau atlyginimą. Kitąmet deklaravę pajamas gali susidurti su nemalonia situacija, mat dalį pinigų jiems gali tekti grąžinti VMI.
Taip gali atsitikti, jeigu asmens metinės pajamos viršija metinio NPD sumą. Kitaip tariant, jos nebuvo stabilios ir asmuo gavo daugiau pajamų, o ne tik atlyginimą, mažesnį nei 1545 eurai „į rankas“.
„Nors NPD taikomas tik darbo užmokesčiui, viso metinio NPD sumą lemia ir kitos gyventojo gautos pajamų mokesčiu apmokestinamos pajamos. Gyventojui gavus kitokių apmokestinamųjų pajamų, pavyzdžiui: dividendų, autorinių atlyginimų, už turto nuomą, nuomojant turtą ne pagal verslo liudijimą ir pan., jo metinės pajamos padidėja, o metinis NPD, lyginant su per metus pritaikytų NPD suma, priešingai, sumažėja.
Tokiu atveju gyventojui reikia perskaičiuoti metinį NPD, iki kitų metų gegužės 2 d. deklaruoti metines pajamas ir nuo skirtumo, apskaičiuoto iš bendros pritaikytų NPD sumos atėmus priklausančią metinio NPD sumą, sumokėti iki kitų metų gegužės 2 d. pajamų mokestį“, – sako R. Virvilienė.

Svarbu pažymėti, kad kai gyventojo 2019 metų visos pajamos sudaro 30 660 eurų ar daugiau, tokio gyventojo 2019 metais gautam darbo užmokesčiui metinis NPD netaikomas.
Susidariusią skolą, sako R. Virvilienė, gyventojas pamatys savo pajamų deklaracijoje.
„Jei 33–iame deklaracijos langelyje yra suma su minusu, pajamas privalu deklaruoti. Minusas parodo tai, kad dėl neteisingo NPD taikymo susidariusią permoką gyventojas turės susimokėti iki gegužės 2 d.“, – paaiškina R. Virvilienė.
Jei minuso nėra, vadinasi, susidariusi GPM permoka, todėl ji gyventojui bus grąžinta.
„GPM permoka gali būti grąžinama už praėjusius penkerius metus – tereikia teisingai užpildyti atitinkamų metų pajamų deklaraciją. Taigi, tiems gyventojams, kurie gali susigrąžinti GPM permoką, nebūtina skubėti deklaruoti pajamų iki gegužės 2 dienos“, – sako R. Virvilienė.
Vieno atsakymo, ką daryti dėl NPD, nėra
Dilema, taikyti NPD dabar ar pasiimti susikaupusią sumą po metų, deklaravus pajamas, nėra paprasta.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė pataria pagalvoti apie NPD taikymą dabar nebent tiems, kurių pajamos labai stabilios.
„Jeigu žmogaus atlyginimas visus metus vienodas ir jis neperšoka ribos, kada NPD nebetaikomas, tokiu atveju rekomendacija būtų pateikti NPD prašymą buhalteriui, ir atlyginimas į rankas bus tikrai didesnis. Tačiau, jeigu žmogaus atlyginimas yra kintantis, vėliau gali susidaryti skola, todėl, jei tik asmuo gali sau finansiškai leisti, saugiau NPD netaikyti.
Toks asmuo galės susigrąžinti susikaupusią sumą dėl permokėto GPM deklaravęs pajamas, taigi jis nenukentės, tiesiog gaus tuos pinigus vėliau – viena didele suma. Tai galima laikyti netgi savotišku taupymo būdu“, – sako ji.
D. Čibirienė skaičiuoja, kad apie 1606 eurus popieriuje uždirbantis asmuo į rankas gauna 971,6 euro. Tačiau, jeigu jis pateikia prašymą taikyti NPD kas mėnesį, jo atlyginimas pakils iki 1000 eurų „į rankas“.
„Taigi žmogus, nepateikęs prašymo taikyti NPD kas mėnesį, gaus 28,4 euro mažiau. Jei jo alga pastovi, jis gali pasiimti tuos apie 30 eurų kiekvieną mėnesį. Tačiau, jeigu jis gali gauti kitų pajamų, geriau susigrąžinti GPM permoką viena suma deklaravus pajamas. Tuomet toks žmogus galės susigrąžinti 341,64 euro, ir tai yra didelė suma, kurią jis, pavyzdžiui, galės skirti atostogoms“, – sako ji.
Be to, ji siūlo pagalvoti apie GPM permokos atsiėmimą vėliau ir dėl to, kad ligos gali stipriai viską iškreipti.
„Ligos viską ištaršo, nes sergant taikomas kitoks gyventojų pajamų mokesčio tarifas, „Sodra“ už tas dienas taiko savo NPD. Jeigu asmuo dalį mėnesio sirgo, kitą mėnesio dalį pasveiko ir grįžo į darbą, vėliau už tą mėnesį jis gaus atlyginimą, kur jam NPD bus pritaikęs ir darbdavys, ir „Sodra“, vadinasi, du subjektai. Taigi išeina, kad per daug kartų buvo taikytas NPD, todėl metų gale tokiam žmogui tikrai reikės grąžinti permoką. Ji nebus didelė, bet vis tiek susidarys.
Kad tokių situacijų nebūtų, buhalteriams įmonėse rekomenduojama turėti tokias NPD prašymo formas, kuriose būtų įrašyta, kad ligos atveju NPD ligai būtų neskaičiuojamas. Tačiau, ar tokia sąlyga yra, reikia atkreipti dėmesį pačiam žmogui, pasirašant prašymą taikyti NPD“, – sako D. Čibirienė.