Verslas

2019.04.08 09:52

Jakeliūno tyrimai. Tegyvuoja rinkimai, o ne Lietuva?

Joana Lapėnienė, Asta Kažukauskienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.04.08 09:52

Pernai kovą, kai Seimas balsavo dėl tyrimo, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sakė, kad „čia nebus kaltinamasis tyrimas, o labiau pokalbiai apie krizę ir kaip jos išvengti ateityje“.

Jau apklausti pagrindiniai kandidato į prezidentus Sauliaus Skvernelio konkurentai – Gitanas Nausėda, Ingrida  Šimonytė, raštu į klausimus atsakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, liudijo ir Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

Visas šis tyrimas peraugo į atvirą karą su Lietuvos banku ir  jo vadovu. S. Jakeliūnas apkaltino Lietuvos banką trukdant tyrimui ir slepiant informaciją. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis užsiminė, kad V. Vasiliauskas galėtų trauktis savo noru.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas kariauja ir kitame fronte – reikalauja trečią kartą tikrinti „Revolut“. Politologai tokį Seimo nario aktyvumą sieja su artėjančiais prezidento ir europarlamento rinkimais. S. Jakeliūnas kandidatuoja į Europos Parlamentą, LVŽS sąraše yra 8-as.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas tvirtina, kad jam nepavyko išsireikalauti duomenų 2012–iais Lietuvos banke atlikto tyrimo, neva atskleidusio milžiniškus nuostolius, kuriuos patyrė žmonės, ėmę būsto paskolas litais.

Prasidėjus krizei, jie mokėjo vos ne šešis kartus didesnes palūkanas, nei skolinęsi eurais. Tai lėmė išaugęs „Viliboras“ – Vilniaus tarpbankinė palūkanų norma, kurią apskaičiuodavo Lietuvos bankas pagal komercinių bankų paskelbtas palūkanas. S. Jakeliūnas sako, kad per 10-metį bendra permokėtų palūkanų suma gali siekti 500 mln. eurų. S. Jakeliūnas kaltina Lietuvos banko vadovą V. Vasiliauską, kad jis šiuos duomenis nuo parlamentinės komisijos nuslėpė, dokumentas gautas iš šaltinių centriniame banke.

Praėjusį antradienį S. Skvernelis buvo suplanavęs skirti savo rinkimų kampanijai, tačiau atidėjęs reikalus susitiko su S. Jakeliūnu, o išklausęs jį, pažadėjo vyriausybėje apsvarstyti ar yra pagrindo kreiptis į prokurorus dėl viešojo intereso gynimo. 

S. Jakeliūnas užsimena, kad bandys ieškoti kaip atgauti iš komercinių bankų lėšas, kurias jie susikrovė iš manipuliacijų „Viliboru“.

„Mes kreipsimės į Lietuvos banką, kad būtų pateikta ta oficiali studija 2012 m spalio mėnesio. Tos studijos pagrindu inicijuosime diskusiją ir su Lietuvos banku, jeigu jis bus linkęs diskutuoti, ir su komerciniais bankais. Su KBA prezidentu aš preliminariai apie šitą „Viliboro“ problemą esu apkalbėjęs. Tikiuosi, nebus jam naujiena ir kreipsimės į Švedijos bankus, nes tai gali būti ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių problema“, – sako S. Jakeliūnas.

V. Vasiliauskas tikina, kad Seimo komitetą pasiekė neoficialus vidinis Lietuvos banko dokumentas, o jame esami duomenys panaudoti rengiant teisės aktą.

„Mes tokių pažymų per savaitę vieną, dvi, tris  matom. Tai ko mūsų klausia, tą mes ir atsakom. O tie visi išvedžiojimai ir yra tik išvedžiojimai, nes jeigu paimsi tą analitinę medžiagą, tai ją gali vartyti kaip atrodo, na o komiteto pirmininko fantazija yra labai plati, nes tuo užsiima iš principo“, – sako Lietuvos banko vadovas.

„Jeigu bendradarbiavimo nebus, mes turbūt spręsim pirmiausia dėl LB valdybos ir valdybos pirmininko tinkamumo užimti pareigas“, – teigia S. Jakeliūnas.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat sako, kad V. Vasiliauskui reikėtų pagalvoti apie pasitraukimą iš pareigų. Maža to, Seimo užkulisiuose kalbama ir apie galimybę keisti Lietuvos banko funkcijas arba jo vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką.

Anot profesoriaus Ramūno Vilpišausko, tokios iniciatyvos gali būti įvertintos kaip valdžios kėsinimasis į centrinio banko nepriklausomumą.

„Iš to kaip tai viešai yra daroma, tikėtinas scenarijus, kad galiausiai į Lietuvą atkreips dėmesį tokių institucijų kaip Europos centrinis bankas  ir Europos teisingumo teismas į tai, kad čia irgi mėginama daryti įtaką centrinio banko veiklai ir riboti jo nepriklausomybę. O nemažai pavyzdžių, įskaitant ir Latvijos pavyzdį, rodo, kad ES centrinių bankų nepriklausomybė yra labai vertinama ir ginama“, – valdančiųjų veiksmus analizuoja R. Vilpišauskas.

Profesorius Vygantas Vareikis svarsto, kad atvira kova su Lietuvos banku gali būti valstiečių ir žaliųjų  prezidentinės rinkimų kampanijos dalimi – pats S. Jakeliūnas šiuo metu taip pat dalyvauja rinkimų kampanijoje, nes yra įrašytas aštuntuoju numeriu valstiečių ir žaliųjų kandidatų į Europos parlamentą sąraše.

„Jūs visi gerai žinote, kad Lietuvoje jau prasidėjo rinkimų kampanija, ji jau vyksta. Vyksta vieši debatai, diskusijos ir aišku, kad kandidatas S. Skvernelis atakuoja tą vietą, kuri priešininkų yra silpniausia tiek G. Nausėdos, tiek I. Šimonytės atžvilgiu“, – sako profesorius.

Šis tyrimas turėjo būti baigtas balandžio 15-ją, tačiau ketinama prašyti Seimo, kad pratęstų iki spalio 31-sios. Komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas sako, kad reikia išsamesnio svarstymo, galbūt dar apklausti daugiau liudytojų.

Profesorius R. Vilpišauskas apgailestauja, kad valstiečio S. Jakeliūno vadovaujamas tyrimas virsta parlamentinės kontrolės parodija. 

„Aš manau, kad šitas tyrimas, įskaitant ir paskutinį epizodą, susijusį su Lietuvos banko veikla, įeis į istoriją kaip parlamentinės kontrolės parodija, veikiau žaidimas nukentėjusių žmonių emocijomis, mėginant suvesti asmenines sąskaitas, galvojant galbūt apie savo karjerą ir manau, kad mėginant susilpninti politinius konkurentus, kurie konkuruoja su LVŽS kandidatu prezidento rinkimuose ir galbūt  galvojant toliau dar apie Seimo rinkimus“, – teigia TSPMI direktorius.

Kiek dar tęsis ir kaip baigsis ši istorija? Ar atlaikys politikų spaudimą Lietuvos banko vadovybė? Premjeras S. Skvernelis kol kas negali atsakyti ar Vitas Vasiliauskas vis dar tinkamas eiti centrinio banko vadovo pareigas.

„Aš tikrai norėčiau išgirsti atsakymus į šiuos  klausimus, kurie užduoti ir komiteto pirmininko ir šiandien man pateikti, o tada galėtume vertinti“, – sako premjeras.

Dėl savo kolegos Stasio Jakeliūno premjeras turi aiškesnį matymą. Paklaustas ar mato Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką V. Vasiliausko vietoje, jis atsakė gana aiškiai.

„Tai aš pragmatiškai žiūrėdamas matyčiau Stasį tame komitete besidarbuojant“, – teigia vyriausybės vadovas.

Biudžeto ir finansų komiteto vadovo veikla, greičiausiai jau davė rezultatų: šią savaitę Jungtinių Valstijų milžinė „Google“ nusprendė mokėjimo paslaugas iš Didžiosios Britanijos perkelti ne į Lietuvą, kaip tikėtasi, o į Airiją. Tam galėjo turėti įtakos S. Jakeliūno ir Lietuvos banko ginčas dėl išduotos licencijos kitam finansinių technologijų startuoliui „Revolut“.

Biudžeto ir finansų komitetas prašys Seimo įpareigoti strateginių įmonių sandorius tikrinančią komisiją dar kartą - jau trečią - įvertinti „Revolut“ nacionalinio saugumo požiūriu. Lietuvą paversti regioniniu fintech centru siekė Lietuvos bankas, Finansų ministerija, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, tačiau šie planai greičiausia žlugs.

Savaitė