Naujienų srautas

Verslas2013.01.03 08:25

Verslo interesų turi net ketvirtadalis Seimo narių

Daugiau kaip trys dešimtys tautos išrinktųjų į Seimą žengė nešini šalies ir užsienio kompanijų akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais. Daugiausia tokių verslininkų – valdančiųjų Darbo (DP) ir Socialdemokratų (LSDP) partijų gretose.

Daugiau kaip trys dešimtys tautos išrinktųjų į Seimą žengė nešini šalies ir užsienio kompanijų akcijomis ar kitais vertybiniais popieriais. Daugiausia tokių verslininkų – valdančiųjų Darbo (DP) ir Socialdemokratų (LSDP) partijų gretose.

Savo sąsajas su verslo kompanijomis dabar jau išrinkti parlamentarai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) deklaravo dar kaip kandidatai. Paaiškėjo, kad verslo interesų turi per trisdešimt dabartinių parlamentarų. Beveik pusė jų priklauso Seimo DP frakcijai. Devyni yra LSDP frakcijos atstovai, keturis savo gretose turi partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) frakcija, tris – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos nariai. Nė vieno verslininko nėra Liberalų sąjūdžio, politinės partijos „Drąsos kelias“ frakcijoje ir Mišrioje Seimo narių grupėje.

Turėti verslo kompanijų ir organizacijų akcijų politikams įstatymai nedraudžia. Vis dėlto prieš keletą metų kilus buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio interesų konfliktui dėl jo interesų versle, svarstyta steigti vadinamuosius akluosius fondus arba kitaip spręsti panašias problemas. Tačiau ministrui atsistatydinus šių sprendimų paieškos sustojo.

Buvęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Rytis Juozapavičius įsitikinęs, kad tai – klaida, ir šią problemą spręsti būtina.

Būrys verslininkų

Bene glaudžiausiais saitais su verslu yra susijęs DP frakcijos lyderis Viktoras Uspaskichas. Interesų deklaracijoje nurodoma, kad jam priklauso bendrovės „Edvervita“, o drauge su sutuoktine jis turi ir koncerno „Vikonda“ bei įmonės „Krekenavos pašarai“ akcijų. Negana to, politiko sutuoktinei priklauso kompanijų Krekenavos agrofirma, agrofirmos „Josvainiai“, „Vikedos“, Kėdainių konservų fabriko, „Vikstatos“, „Krekenavos“ vertybiniai popieriai.

Net septynių bendrovių akcijomis gali disponuoti DP frakcijos narys Mečislovas Zasčiurinskas. Jo žinioje – kompanijų „City Service“, bankrutavusio banko „Snoras“, Šiaulių banko, Ūkio banko, „Lietuvos energijos“, bendrove „Lesto“ virtusių Rytų skirstomųjų tinklų ir „Teo“ akcijos.

Naujasis kultūros ministras Šarūnas Birutis nurodė turintis įmonių „Lietuvos rytas“, „Vilniaus koti“, „Euroinvest LT“ ir „Spila“ vertybinių popierių. Kęstutis Daukšys yra bendrovių „Balticum grupė“, „Achimenė“, „Kilimai“ ir „Vilniaus pergalė“ akcininkas. Keturiose verslo įmonėse interesų turi ir Vilija Filipovičienė, kuriai priklauso kompanijų „Ruvėja“, „Aškinė“, „Ateik“ ir „Aukšta“ akcijos.

Raimundas Markauskas deklaravo esantis „Lietuvos dujų“, „Invaldos“ ir DNB banko akcininkas. Jonas Kondrotas nurodė sąsajas su įmone „Kėdainių grūdai“ ir Kėdainių krašto kredito unija. Gedimino Jakavonio interesai siejami su UAB Patrimkalnis, Petro Čimbaro – su „Trijade“, Loretos Graužinienės – su L.Graužinienės individualia įmone, Petro Narkevičiaus – su bendrove „Ignalinos statyba“.

Susiję su užsienio bendrovėmis

Gausiausios Seime LSDP frakcijos gretose didžiausio verslininko titulą galima skirti milijonieriui Broniui Bradauskui, kuriam priklauso bendrovių „Lamantinas“, „Aviaekspresas“, „Bartžuvė“, „Donetas“ ir „Lamantino tarpininkai“ akcijos. Darius Petrošius nurodė savo sąsajas su kompanijomis „Rimtijos prekybos centras“ ir „Eglonta“, Rimantas Sinkevičius – su AB „Achema“ ir UAB „Lidma“. Mindaugas Bastys, VRK duomenimis, yra bendrovės „Agrolina“ akcininkas, Arvydas Mockus - „Arvirdos“, Andrius Palionis – Naftos atliekų perdirbimo centro, Domas Petrulis – „Selretos“, Artūras Skardžius – TEO LT. Edmundas Jonyla nurodė ryšius su Raseinių kredito unija.

Tuo metu iš antros pagal dydį TS-LKD frakcijos vertybinius verslo subjektų popierius nurodė turintys trys parlamentarai. D. Kreivys deklaravo bendrovės „Cactus“, o Stasys Šedbaras – įmonės „Justitia“ akcijas. Kęstutis Masiulis nurodo, kad yra užsienio bendrovių „XXI century investments“ ir „Bank of Georgia“ akcininkas.

Tų pačių įmonių akcininkai

Keturis verslo bendrovių akcininkus savo gretose turinčioje TT frakcijoje daugiausia – tris bendroves – savo žinioje turi Remigijus Žemaitaitis. Jis deklaravo esantis įmonių „Dervira“, „Dervira ir partneriai“ ir „Statyk pats“ akcininkas. Jo kolegai Kęstui Komskiui priklauso bendrovių „Riklaiva“ ir „Rembuta“ akcijos. Jolita Vaickienė deklaravo įmonės „Vijomeda“, o Kęstutis Bartkevičius – „Mažeikių Varduvos“ akcijas.

LLRA frakcijoje sąsajas su verslo kompanijomis nurodė Vanda Kravčionok ir Michailas Mackevičius. Šiam priklauso „Magazin Wilenski“ ir „Rejspa“ akcijos, jo kolegė frakcijoje taip pat deklaravo esanti bendrovės „Rejspa“ akcininkė.

Sąlyga supainioti interesus

Pasak buvusio VTEK nario Ryčio Juozapavičiaus, nors verslo bendrovių akcijų turėjimas nėra nei teigiamas, nei neigiamas veiksnys, vis dėlto svarbus postas ir turtinių interesų turėjimas yra paprasčiausia sąlyga atsirasti viešųjų ir privačių interesų konfliktui. „Tačiau jei Seimo nariai, turintys konkrečių įmonių akcijų, kuria ar taiso teisės aktus, kuriais paliečiamas jų verslas, jie patenka į paprasčiausią interesų konflikto situaciją. Arba jei žmogus žino, kad jis taiso įstatymus savo verslo naudai, tai paprasčiausiai galima pavadinti korupcija“, – įsitikinęs jis.

Buvęs komisijos, nusprendusios, kad tuometinis ūkio ministras D. Kreivys supainiojo interesus, narys primena, kad steigti akluosius fondus ar imtis kitų priemonių, kurios padėtų politikams patogiau valdyti galimus interesų konfliktus, yra beveik dešimtmetį siekianti idėja, tačiau jos įgyvendinimo mechanizmo paieškos pastaruoju metu sustojo.

„Ką ir kalbėti, kai net politinių partijų lyderiai yra stambūs verslo savininkai. Pavyzdžiui, V.Uspaskichas dėl to net pabrėžia savo konkurencinį pranašumą prieš kitus politikus. Netgi manau, kad dalis politikų, tiek savivaldos, tiek Seimo lygmeniu, siekia galios postų, kad galėtų pagerinti sąlygas savo verslui“, – svarstė R. Juozapavičius.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi