Verslas

2019.04.06 15:59

Lietuva ketina stiprinti virtualių valiutų veiklą

BNS2019.04.06 15:59

Lietuvoje siekiama sureguliuoti virtualiąsias valiutas siūlančių (ICO) įmonių, jų keityklų bei depozitinių piniginių operatorių veiklą, taip pat įtvirtinti prievolę šioje veikloje užtikrinti efektyvią pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevenciją.

„Norime sukurti skaidrią teisinę aplinką virtualių valiutų keityklų bei depozitinių virtualių valiutų piniginių operatoriams ir ICO iniciatoriams. Taip pat siekiame prisidėti efektyvesnio vartotojų apsaugos užtikrinimo“, – BNS sakė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktorius Sigitas Mitkus.

Pasak jo, pataisos numato, kad operatoriais galės būti tik Registrų centre registruoti juridiniai asmenys arba jų filialai, jie privalės vykdyti Pinigų plovimo įstatymą  – tikrinti klientų tapatybę, informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) apie stambias finansines operacijas.

Operatoriai turės nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant teikti paslaugas, jei operacijų suma viršys 1 tūkst. eurų, taip pat teikti FNTT informaciją, jei operacijų suma bus ne mažesnė kaip 15 tūkst. eurų.

„Nustatydami finansinių operacijų ribas mes einame toliau nei ES direktyva ir turbūt pirmieji pasaulyje įgyvendiname ir FATF rekomendaciją – numatome, kad reikalavimai galios ne tik atliekant virtualios valiutos konvertavimo į tradicinę ir atvirkščiai operacijas, bet ir vieną virtualią valiutą keičiant į kitą“, – aiškino S. Mitkus.

Jo teigimu, atsižvelgiant į FATF rekomendacijas, klientų tapatybę privalės nustatyti ir ICO iniciatoriai, tačiau jiems numatyta didesnė – 3 tūkst. eurų sandorių riba. ICO iniciatoriai taip pat privalės saugoti tam tikrą informaciją ir bendradarbiauti su FNTT.

S. Mitkus pripažino, kad pastaruoju metu susidomėjimas ICO yra sumenkęs, o populiarėja vertybinių popierių požymių turinčių kriptovaliutų siūlymai (angliškai Security Token Offering, STO).

„Kadangi STO turi į vertybinius popierius panašaus finansinio instrumento statusą, su jais susijusi veikla jau yra reguliuojami tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktais. ICO, nors jo mada iš tiesų praeina, kaip instrumentas gali išlikti ir gyvuoti. Jis gali tapti alternatyviu finansavimo šaltiniu smulkioms ir vidutinėms įmonėms“, – BNS sakė S. Mitkus.

Įstatymo pataisos taip pat numato, kad operatorių įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų nariais negalės būti teisti asmenys. 

Šiuo metu visų minėtų operatorių ir ICO užsiimančių asmenų veikla nereglamentuota. Finansų ministerija skelbė, kad atliekant ICO, kuriais siekiama pritraukti investicijų naujam produktui ar paslaugai, nuo 2017 metų iki 2018-ųjų trečiojo ketvirčio, skirtingų šaltinių duomenimis, surinkta 340-420 mln. eurų.

Įstatymo pataisomis į Lietuvos teisę perkeliama Europos Sąjungos (ES) penktoji pinigų plovimo prevencijos direktyva bei Tarptautinės kovos su pinigų plovimu organizacijos (FATF) pernai spalį patvirtintos rekomendacijos.