Verslas

2019.04.21 07:00

Arbatpinigiai kortele: panašu, kad Lietuvoje šios paslaugos teks laukti dar ilgai

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.21 07:00

Arbatpinigių, atsiskaitant kortele, galima palikti daugelyje užsienio valstybių, bet Lietuvoje tai nėra populiaru ir, panašu, ši tendencija kol kas nesikeis. Kaip sako LRT.lt kalbinti pašnekovai, patys kavinių ar restoranų savininkai skatintų arbatpinigius palikti ne tik grynaisiais, jeigu tai darant daugiau kaip pusė sumos nenukeliautų mokesčiams.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė atkreipia dėmesį – pirmiausiai, norint palikti arbatpinigių kortele, būtina kitokia įranga, nei dabar naudoja daugelis restoranų ar kavinių. Pašnekovės aiškinimu, taip pat svarbi ir mokestinė bazė: jeigu arbatpinigiai būtų paliekami tokiu būdu, jie nukeliautų į bendrą sąskaitą ir nuo jų būtų nuskaityti tokie patys mokesčiai kaip ir nuo kitų pajamų.

„Jeigu arbatpinigiai nukeliauja į bendrą sąskaitą, tai jiems taikomi mokesčiai. Arbatpinigiai gaunami prie atlyginimo ir nuo to nuskaičiuojama daugiau kaip 50 proc. mokesčių. Tada kaip ir nebėra jokio stimulo darbuotojui dirbti geriau ar blogiau“, – tvirtina E. Šiškauskienė.

Didelius mokesčius arbatpinigiams, paliekamiems ne grynais pinigais, mini ir kiti LRT.lt pašnekovai. Kaip sako kelis restoranus valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis, restoranams Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse taikomas bene didžiausias pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jis išlieka toks pat kaip ir daugeliui prekių ar paslaugų – 21 proc. Kitose šalyse, atkreipia dėmesį G. Balnis, šis mokestis restoranams ir kavinėms sumažintas.

„Kai jau įvažiuoji į normalias šalis, pavyzdžiui: Lenkiją, Suomiją, Švediją, PVM yra perpus mažesnis. Tai dabar susimoki tą didelį PVM, susimoki visus su darbo santykiais susijusius mokesčius ir jūs paliekate vieną eurą, iš kurio [atskaičius mokesčius– LRT.lt] padavėjas gauna (tiksliai nepasakysiu) apie 40 euro centų“, – LRT.lt tvirtina G. Balnis.

Kavinės „Huracan Coffee“, kuri nepriima atsiskaitymų grynaisiais, vadovas Vytautas Kratulis taip pat mini itin didelius mokesčius, taikomus arbatpinigiams, paliekamiems ne grynais pinigais. Nors pašnekovas tvirtina palaikantis būtent tokį arbatpinigių palikimo būdą, nes taip išvengiama šešėlio, jis akcentuoja: pagal galiojančią tvarką daugiau kaip pusė paliktų pinigų nukeliauja mokesčiams.

„Pusė pinigų nueina. Tai oficialus kelias Lietuvoje gauti arbatpinigių. Dėl viso kito Valstybinė mokesčių inspekcija uždengia akis ir galvoja, kad arbatpinigių nėra, nes jų niekas nedeklaruoja, juos tiesiog palieka. Dėl to rinka yra iškreipta. Yra įmonių, kurios sako – ateikite dirbti už minimumą, visa kita reikės susirinkti, pas mus daug arbatpinigių. [...] Tai yra problema“, – vertina V. Kratulis.

Jo nuomone, kyla klausimas, ar vis dėlto arbatpinigius būtina šitaip apmokestinti. Kavinės vadovas svarsto, kad mokesčiai galėtų siekti 10 ar 15 proc. nuo gautos sumos: „Jeigu visi mokame mokesčius, tai visi. [...] Tai savanoriškas dalykas, tai nėra atlyginimo dalis, tad kodėl yra 51 proc.? Tai labai dideli mokesčiai.“

V. Kratulis įsitikinęs – paliekant arbatpinigius ne grynaisiais, galima išvengti šešėlio, kuris paprastai turi įtakos viešųjų paslaugų kokybei, todėl galimybė palikti arbatpinigių kortele turėtų būti. Be to, sako verslininkas, tai neiškreiptų rinkos situacijos.

Kiti LRT.lt pašnekovai taip pat teigia, kad mažesni mokesčiai arbatpinigiams būtų teisingesni, nes tai nėra darbuotojo atlyginimas. Kaip tvirtina E. Šiškauskienė, reikia nepamiršti, kad Lietuvos visuomenė nėra itin turtinga, todėl ir arbatpinigių palieka gana mažai.

„Paliekami arbatpinigiai – santykinai maži, ypač ten, kur lankosi jaunimas, pavyzdžiui, tinklinėse picerijose. Tai yra vienintelė skatinimo sistema, kaip padavėjams kažkaip išsiskirti, geriau dirbti, daugiau gauti, nes mes kitų skatinimo sistemų ir neturime. Atlyginimai nėra dideli, darbuotojai keičiasi dažnai, todėl savininkai daug investuoti nenori, nes tai yra studentai, tai yra laikinai padirbėti atėję žmonės. Arbatpinigiai jiems yra kaip ir paskata“, – nurodo E. Šiškauskienė.

G. Balnio tvirtinimu, jeigu mokesčiai arbatpinigiams būtų mažesni, patys kavinių ir restoranų vadovai skatintų palikti arbatpinigius nebūtinai grynaisiais, nes tokia galimybė būtų patogi ir klientams: „Mes patys paskatintume ir diegtume, ir darytume. Bet, žinokite, esame domėjęsi, kas bandė tokią sistemą įdiegti. Kaip sakant, patys padavėjai labai nesuinteresuoti, nes jiems yra gerai, kai klientai tiesiai, o ne įmonei palieka tuos 45 centus.“

„Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas LRT.lt taip pat teigia, kad daug kliūčių kavinėms ir restoranams sudaro mokesčiai bei tai, kad arbatpinigius palikus kortele jie nenukeliauja į konkretaus darbuotojo sąskaitą. Pašnekovo tvirtinimu, geriausias sprendimas būtų susieti darbuotojo kortelę su pervedama suma.

„Esmė yra tokia, kad padavėjas, pasinaudodamas savo darbuotojo kortele, atrakina skaitytuvą ir tokiu būdu jo kortelė susiejama su atliekama atsiskaitymo operacija. Padavėjui įvedus mokėtiną sumą, klientas gali pasirinkti, ar palikti arbatpinigių, ar ne, ir nurodyti sumą. Skaitytuvo ekrane klientas mokėtiną sumą ir arbatpinigių sumas mato atskirai, tačiau PIN kodą užtenka įvesti tik vieną kartą“, – komentuoja D. Trumpickas.

Dėl šių keblumų, pastebi pašnekovas, šiuo metu nė vienas banko klientas nesiūlo savo klientams arbatpinigių palikti kortele: „Vertinant šios dienos situaciją, šiuo metu susidomėjimo tokiu funkcionalumu iš verslo pusės nepastebime. Diskutuodami su verslo klientais neretai girdime, jog pagrindiniai e-arbatpinigių sprendimo diegimo iššūkiai yra susiję su mokesčių klausimu. Daugeliu atvejų tai atbaido maitinimo įstaigas ir padavėjus. Tad, kol nebus proveržio šioje srityje, elektroninių arbatpinigių populiarėjimas yra sunkiai tikėtinas.“

SEB banko Mokėjimo kortelių skyriaus vadovas Romas Čereška vis dėlto teigia, kad bankas pastaruoju metu pastebi augantį klientų susidomėjimą galimybe palikti arbatpinigius, net ir neturint grynųjų. „Labiausiai tarp įmonių šia galimybe domisi viešojo maitinimo sektoriaus įmonės, ypač kavinės. Susidomėjimą sietume su tuo, kad Lietuvos didmiesčiuose, ypač tarp jaunesnių žmonių, atsiskaitymas grynaisiais pinigais sparčiai praranda populiarumą. Daugėja gyventojų, kurie apskritai su savimi nebesinešioja grynųjų pinigų“, – sako R. Čereška.

Jo vertinimu, tam paprasčiausiai nebėra poreikio, nes elektroninių kortelių skaitytuvo tinklas šalyje jau yra gerai išplėtotas – kortele galima susimokėti ir už taksi paslaugas, ir už prekes turguje ar mažose parduotuvėse, susimokėti mokykloje už pietus ir pan. 

„Dar patrauklesnis atsiskaitymas kortele vartotojams tapo po to, kai bankai Lietuvoje pradėjo siūlyti bekontaktes mokėjimo korteles. [...] Be to, šalies viešojo maitinimo sektoriuje pradeda ryškėti ir nauja tendencija – kai kurios pietų vietos ar kavinės yra priėmusios sprendimą apskritai nebepriimti grynųjų pinigų. Visgi, reikia pripažinti, kad šalies įmonės, nors ir domisi, išbando galimybę priimti arbatpinigius e. būdu, jos diegti neskuba, motyvuodamos nepalankia mokestine aplinka“, – apibendrina R. Čereška.

VMI: mokesčių skirtumus lemia pajamų skirstymas

Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktoriaus pavaduotojos Alinos Gaudutytės, išmokamos gyventojų pajamos paprastai skirstomos į darbo užmokestį (A klasės pajamos) ir pajamas, gaunamas iš individualios veiklos, kito gyventojo ar užsienio bendrovės (B klasės pajamos). Į tokį skirstymą, tvirtina A. Gaudutytė, patenka ir arbatpinigiai, todėl jie apmokestinami dviem skirtingais būdais.

„Iš klientų gaunami arbatpinigiai priskiriami pajamoms ir yra apmokestinami dviem būdais – kaip įprastas darbo užmokestis arba kaip gyventojo gaunamos pajamos. Jei darbuotojas arbatpinigius tiesiogiai gauna iš kito gyventojo, tuomet, pasibaigus metams, tereikia pateikti metinę gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir sumokėti 15 proc. gyventojo pajamų mokestį nuo gautos arbatpinigių sumos“, – nurodo A. Gaudutytė.

Kitu atveju, tvirtina pašnekovė, jei arbatpinigius surenka įmonė ir vėliau juos paskirsto darbuotojams, šie pinigai priskiriami bendrovės pajamoms, o tai lemia, kad jie apmokestinami kaip darbo užmokestis: „Tokiu atveju mokesčius moka ne gyventojas, o įmonė, kuri kartu su gyventojo pajamų mokesčiu į valstybės biudžetą sumoka ir kitus mokesčius: privalomojo sveikatos draudimo ir socialinio draudimo įmokas.“

Kadangi nėra atskiro pajamų rūšies kodo, kuris nurodytų, kad deklaruotos pajamos yra arbatpinigiai, VMI negalėjo nurodyti, kiek tokių pajamų gyventojai iš tiesų deklaravo.