Prieš mažiau nei dvejus metus pirkti batai suplyšo, norėtumėte juos grąžinti, bet neturite pirkimo kvito arba pastebėjote, kad jis išbluko? Kaip LRT.lt sako Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Natalija Jarmulkovič, grąžinti nekokybišką prekę vis tiek pavyks, jei turite bet kurį kitą pirkimą įrodantį dokumentą.
Vilnietė Rasa susisiekė su LRT.lt norėdama pasidalinti savo patirtimi: moteris spalį įsigijo batus, kurių abu padai kovą sulūžo. Vilnietė neturėjo pirkimo kvito, tačiau draugė patarė atsispausdinti ir parduotuvėje pateikti savo banko sąskaitos išrašą.
„Kadangi viską perku mokėdama kortele, banko išrašą turėjau ir jį atspausdinusi nunešiau į parduotuvę. Viskas vyko labai paprastai: pardavėja pasakė, kad reikės ieškoti kvito, todėl užpildžiau prašymo formą, kad prašau grąžinti man pinigus, palikau batus parduotuvėje įvertinti ir nurodžiau, kokiu būdu su manimi susisiekti, kai bus priimtas sprendimas“, – pasakoja pirkėja.
Jos teigimu, parduotuvė labai greitai informavo, kad kvitą surado ir dėl nekokybiškų batų sutinka grąžinti pinigus.
VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių vyriausioji specialistė N. Jarmulkovič pabrėžia: grąžinti nekokybiškas prekes per dvejus metus galima turint ne tik pirkimo čekį ar sąskaitos išrašą – tinkamas bet koks pirkimą patvirtinantis dokumentas.
„Tas sąrašas iš tiesų nėra baigtinis. Tai gali būti ir pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra, gali būti banko išrašas ar kažkoks kitas dokumentas, iš kurio tiesiog būtų galima nustatyti, kas yra pardavėjas ir kokia yra prekės kaina“, – LRT.lt sako N. Jarmulkovič.
Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai perkamos kelios prekės, bet po kurio laiko grąžinti norima tik vieną. Tokiu atveju galutinė suma, pavyzdžiui, banko išraše ir vienos prekės kaina nesutaps. Tačiau, tvirtina N. Jarmulkovič, dėl to problemų kilti neturėtų.
„Praktikoje, bent jau mano žiniomis, nėra pasitaikę, kad galbūt [pardavėjas grąžinimą dėl to] ginčytų, bet gali būti tokių atvejų. Todėl, jeigu vartotojui su pardavėju nepavyksta susitarti ir pardavėjas kažką ginčija, siūlytume kreiptis į mūsų tarnybą“, – rekomenduoja specialistė.
Jos aiškinimu, pirkimo kvitus turi saugoti ir patys pardavėjai, todėl žmogaus pateiktą pirkimą įrodantį dokumentą jie turi palyginti su savo turimais duomenimis.
N. Jarmulkovič taip pat primena, kad vartotojas turi teisę per dvejus metus, jeigu pardavėjas nenumato ilgesnio garantinio termino, kreiptis dėl prekės kokybės ir pasirinkti, ar jis norėtų, kad prekė būtų pataisyta, pakeista į kokybišką, kad jos kaina būtų sumažinta arba pirkėjui būtų grąžinti už nekokybišką prekę sumokėti pinigai.
„Teisę pasirinkti vieną iš tų keturių reikalavimų turi vartotojas. Jeigu tai kažkoks labai smulkus trūkumas, pardavėjas turi teisę atsisakyti grąžinti pinigus ir tada jau reikia tartis dėl trijų likusių alternatyvų, bet šiaip teisė pasirinkti yra vartotojo“, – LRT.lt sako N. Jarmulkovič.
Jeigu dėl prekės grąžinimo ar pakeitimo susitarti vis dėlto nepavyksta, vartotojas privalo į pardavėją kreiptis raštu, nurodydamas, dėl kurių trūkumų jis kreipėsi ir koks yra jo reikalavimas. Pardavėjas privalo išnagrinėti vartotojo prašymą ir per 14 dienų pateikti motyvuotą atsakymą, kodėl jis atsisako ar neatsisako vykdyti vartotojo reikalavimo. Jeigu ir tuomet nepavyksta susitarti, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT.
Į tarnybą kreiptis derėtų ir tuomet, kai pardavėjas nesutinka grąžinti pinigų ar pakeisti nekokybiškos prekės, nes vartotojas pateikia ne pirkimo kvitą, o kitą pirkimą patvirtinantį dokumentą.
