Europos Parlamentas ketvirtadienį pritarė Mobilumo paketui. Tai LRT.lt patvirtino europarlamentaras Antanas Guoga. Vežėjų asociacijos „LINAVA“ vadovas Erlandas Mikėnas teigia, kad vežėjai gali būti priversti įmones iškelti iš Lietuvos.
Trečiadienį Europos Parlamentas 49 balsų persvara (269: 219) pritarė, kad Mobilumo paketas patektų į galutinę įstatymo priėmimo stadiją ketvirtadienį vykstančiame EP balsavime.
„Vakar bandėme atidėti ir nepavyko. Pritrūko balsų“, – portalui LRT.lt ryte komentavo A. Guoga bei sakė, kad dar yra galimybė, jog įstatymo paketas nepateks į ketvirtadienio balsavimą, tačiau ji labai maža. „Atrodo, kad jau eina, ženklai rodo, kad praeis (mobilumo paketo priėmimas – LRT.lt)“, – ketvirtadienį LRT.lt sakė A. Guoga.
Vėliau jis informavo, kad Mobilumo paketui Europos Parlamente pritarta.
„Darbotvarkė buvo patvirtinta 20 balsų skirtumu (290: 310) ir jau prabalsavome dėl pačio įstatymo. Buvo priimtas sprendimas balsuoti už Mobilumo paketą blokais. Priimtas Lietuvai blogiausias scenarijus“, – sako A. Guoga.
Jis teigia, kad paketui dar gali nepritarti Europos Komisija arba Europos Taryba, tačiau jie paketą palaiko.
A. Guoga siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad Mobilumo paketas Europos Parlamente buvo priimamas blokais, balsuojant po 50 nutarimų, kadangi Pakete buvo daugiau nei 1200 pataisų.
Anot A. Guogos, nėra normalu, jog tokie svarbūs įstatymai buvo priimti balsuojant tokiu būdu: „Mes net nežinome, neįmanoma žinoti, už ką balsuojame“, – komentavo jis.
Europarlamentaras Petras Auštrevičius LRT.lt po balsavimo teigė, kad bent jau mūšis Europos Parlamente yra pralaimėtas.
„Deja, balsavimą vertinu kaip nemalonų faktą ir reikia pripažinti, kad balsavimuose mes pralošėme, nors dėl kai kurių blokų balsavimo skirtumai nebuvo stulbinančiai dideli. Vis dėlto tai parodė, kad didžiosios valstybės, kurios norėjo suvaržyti vežėjus iš periferinių ES valstybių, taigi ir mus, pasiekė savo.
Šioje stadijoje patyrėme pralaimėjimą, tačiau tai negalutinis pralaimėjimas, nes dabar vėl iš naujo prasideda diskusija su Europos Komisija ir Europos Taryba. Akivaizdu, kad ji neprasidės šios kadencijos parlamentui esant. Žinant visą šio dokumento sudėtingumą, vidines peripetijas, prognozuočiau, kad susitarimas gali būti pasiektas tik 2020 m. pradžioje“, – sako jis.
EP pranešė, kad įstatymo projektui dėl vairuotojų poilsio laiko pritarė 394 EP nariai, nepritarė 236, o susilaikė 5.
Pranešimui dėl vairuotojų komandiravimo pritarė 317 EP narių, nepritarė 302, o susilaikė 14.
Pranešimui dėl kabotažinių pervežimų pritarė 371 EP narys, nepritarė 251, o susilaikė 13.
Patvirtinęs savo poziciją, EP toliau derėsis su ES Taryba dėl galutinės šių teisės aktų versijos.
Mikėnas: situaciją galima apibūdinti vienu žodžiu – žiauru
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ vadovas Erlandas Mikėnas portalui LRT.lt teigė, kad vežėjai tikėjosi, jog trečiadienį klausimas bus išimtas iš darbotvarkės.
„Jei Mobilumo paketas bus priimtas, prognozuoju pasimetimą ir šoką. Siūlymai nelogiški, nekalbama apie vairuotojų socialines garantijas. Čia tik profsąjungos kelia šį klausimą, tačiau Mobilumo pakete socialinių garantijų nėra“, – dar ketvirtadienio rytą LRT.lt teigė E. Mikėnas.
Jis teigia, kad asociacija tai vertina neigiamai: „Transporto įmonės turėtų išsikelti iš Lietuvos tam, kad tas paketas mažiausiai paveiktų jų verslą. Suprantame, kad mokesčiai bus išnešti iš Lietuvos, bet sprendžiame šį klausimą“. E. Mikėnas ir pridūrė, kad didžiosios transporto įmonės jau atidarinėja filialus kitose šalyse.
E. Mikėnas taip pat nuogąstauja, kad didžiausią nuostolį patirs mažieji vežėjai, kurie neturi galimybių ar resursų atidarinėti padalinius kitose šalyse.
Lietuvai nenaudinga pozicija turi daugiau šalininkų
Portalo LRT.lt žurnalistams ketvirtadienio ryte susisiekus su europarlamentaru Valentinu Mazuroniu, jis teigė, kad 12 val. Lietuvos laiku EP bus balsuojama, ar pritarti dabartinei darbotvarkei, ar ją atidėti. Jeigu bus pritarta, prasidės balsavimas dėl paties paketo, kuriame daugiau nei tūkstantis pasiūlymų. LRT.lt primena, kad balsavimas įvyko.
„Man labai gaila ir manau, kad tai yra labai neteisingas EP ir ES žingsnis. Senosios valstybės prastūminėja ir bando prastumti (Mobilumo paketą – LRT.lt) buldozerio būdu“ , – sako V. Mazuronis. Jis pastebi, kad įstatymą palaikančios didžiosios valstybės turi daugiau narių EP, taip pat „kai kurioms valstybėms (kurios buvo prieš Mobilumo paketą – LRT.lt), buvo pasiūlytos įvairios išimtys ir jos išdavė arba pabėgo“.
V. Mazuronis teigia, kad įstatymas yra labai nenaudingas ne tik Rytų Europos valstybėms, bet ir pačiai ES, kadangi tai tik dar labiau sustiprins euroskeptiškas nuotaikas.
Lietuvos BVP galėtų netekti iki 6 prov.
R. Masiulis portalui LRT.lt anksčiau teigė, kad EP siūlomas Mobilumo paketas galėtų neigiamai paveikti šalies ūkį. Jis taip pat minėjo, kad paketas šalies vežėjams ir ekonomikai padarytų negrįžtamą žalą, kuri galėtų siekti net 6 proc. valstybės BVP.
„Visų pirma, didelė dalis Lietuvos vežėjų turėtų mažinti veiklos apimtis Europoje ir tai tiesiogiai galėtų atsiliepti jų finansiniams rezultatams, darbo vietų kūrimui“, – sakė jis.
Vilkikai bus priversti grįžti į registracijos šalį
Europos Parlamentas (EP) skelbia, kad Mobilumo paketu siekiama pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų padėtį. Tačiau kai kurie pakete esantys punktai Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos vežėjams yra itin nepalankūs.
Esminis reikalavimas, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys – periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį. Šis reikalavimas yra nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms.
Kitas siūlymas – kabotažo ribojimas. Vadinasi, priėmus paketą, bus ribojama galimybė teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų.
Dar vienas siūlymas – vairuotojų savaitinio poilso kabinoje draudimas.
Dėl šių punktų Mobilumo paketas skaldo ES šalis į priešingas stovyklas. Nors jis turėtų pagerinti vairuotojų padėtį, tačiau, kaip tikina Susisiekimo ministerija, sumažintų mūsų šalies transporto sektoriaus konkurencingumą.
Taip pat kai kurie Lietuvos ekspertai ir politikai atkreipia dėmesį, kad šis paketas – tai didžiųjų šalių bandymas apsaugoti savo rinkas nuo konkurencingų Lietuvos vežėjų.
