Verslas

2019.04.03 05:30

Pensijų reforma atnešė pokyčių kaupimo bendrovėms: kaip bus investuojami gyventojų pinigai

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.04.03 05:30

2019 metais įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, iki šiol egzistavusius pensijų kaupimo fondus pakeičia gyvenimo ciklo fondai, kur perkeliamos gyventojų santaupos. LRT.lt aiškinosi, kas yra gyvenimo ciklo fondai ir kurį pasirinkti geriausia.

II–ojoje pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujantys šalies gyventojai savo pinigus patiki kaupimo bendrovėms, kurios sukauptas lėšas reinvestuoja. Taip siekiama užtikrinti didžiausią finansinę grąžą.

Iki 2019 metų kiekvienas fondo valdytojas galėjo rinktis skirtingas investavimo strategijas. Vieni fondai investavo į akcijas, kiti į obligacijas ar kitus aktyvus. Buvo ir tokių, kurie diferencijavo portfelį ir investavo tiek į akcijas, tiek į obligacijas.

Tačiau 2019 metais įgyvendinus pensijų kaupimo reformą, gyventojų sukaupti pinigai perkeliami į vieną iš 7 gyvenimo ciklo fondų, atsižvelgiant į jų amžių. Tai bus atlikta automatiškai. Kitaip tariant, jaunų gyventojų kaupiami pinigai investuojami rizikingiau, todėl grąža gali būti didesnė, tačiau įvykus didesniems svyravimams – didesni bus ir nuostoliai. Tuo metu vyresnių gyventojų pinigai investuojami į konservatyvesnius fondus, siekiant kuo labiau sumažinti galimų nuostolių riziką.

Portalo LRT.lt žurnalistai aiškinosi, kuo skiriasi gyvenimo ciklo fondai ir kurį geriau pasirinkti: ar likti automatiškai pagal amžių priskirtame fonde, ar rinktis rizikingesnį, tačiau tikėtis didesnės grąžos?

Į kokį fondą papuls pinigai priklauso nuo gyventojo amžiaus

Remiantis nauja tvarka, nuo 2019 metų liepos 1 dienos kiekviena pensijų valdymo bendrovė privalės turėti septynis atskirus fondus, kur bus kaupiami bei investuojami gyventojų pinigai.

Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Algirdas Prapiestis portalui LRT.lt teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas, kadangi apie 70 proc. asmenų II pakopos pensijų fonduose iki šiol kaupė jiems pagal jų amžių netinkamos rizikos pensijų fonde, taip nepasinaudodami finansų rinkų teikiamomis didesnės grąžos galimybėmis arba prisiimdami per didelę investicijų riziką.

„Atsižvelgiant į tai, buvo nuspręsta įdiegti gyvenimo ciklo fondų principą – nuo šiol visi kaupiantieji yra priskiriami gyvenimo ciklo fondams pagal savo gimimo metus, siekiant subalansuoto investicijų grąžos ir rizikos santykio“, – portalui LRT.lt komentavo A. Prapiestis.

Lietuvos bankas pastebi, kad fondai bus sudaryti pagal žmonių amžių. Kol kas jie suskirstyti į tokias gimimo metų grupes: 1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002. Šalia jų veiks dar vienas  – turto išsaugojimo pensijų fondas, skirtas jau pensinio amžiaus žmonėms. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys portalui LRT.lt teigė, kad kai kurios kaupimo paslaugas teikiančios bendrovės jau perkelinėja senuosiuose fonduose esančius pinigus į gyvenimo ciklo fondus, remiantis kaupiančiųjų amžiumi.

Pavyzdžiui, jei kaupiančiajam yra 50 metų, jis bus automatiškai perkeltas į 1954–1960 gimimo metų fondą, papildomai pačiam asmeniui nieko daryti nereikės.

Š. Ruzgys pastebi, kad kai kurie fondų valdytojai jau perkėlė senuosiuose fonduose laikytus pinigus. „INVL jau sumigravo, „Luminor“ lėšas perkels balandžio 12 dieną, SEB tai pat panašiu metu. „Aviva“ ir „Swedbank“ žada lėšas perkelti gegužę“, – sako Š. Ruzgys ir priduria, kad po to senieji fondai bus likviduoti.

Kuo skirsis gyvenimo ciklo fondai?

Š. Ruzgys pabrėžia, kad priklausomai nuo to, kuriame gyvenimo ciklo fonde atsidurs kaupiantysis asmuo, priklausys ir investavimo rizikingumas.

Kuo žmogus bus jaunesnis, tuo jo portfelyje esantys investavimo aktyvai bus rizikingesni. Juose bus didesnė dalis akcijų bei mažesnė dalis obligacijų.

Artėjant išėjimo į pensiją datai, fondo portfelyje esančių rizikingesnių aktyvų dalis mažės, pavyzdžiui, mažės akcijų dalis, ir didės saugesnių aktyvų, pavyzdžiui, obligacijų dalis. Vis dėlto, verta pastebėti, kad mažėjant tokio fondo rizikingumui, kartu mažės ir pelningumas.

„Kol žmogus bus iki penkiasdešimties metų, tol beveik visas turtas bus priskirtas akcijų turto klasei. Priartėjus prie 50 metų fondas pradės mažinti akcijų dalį, o priartėjus pensijai, akcijų dalis fonde sudarys tik apie 10–15 proc.“,  – komentuoja Š. Ruzgys.  

Anot jo, turto klasių dalys gyvenimo ciklo fonduose taip pat priklausys ir nuo fondo valdytojo.

A. Prapiestis pažymi, jog gyvenimo ciklo fondai sumažins rizika, kad gyventojai nepakankamai sukaups dėl netinkamo rizikos pasirinkimo kaupimo pradžioje arba rizikuos prarasti svarbią dalį sukauptų lėšų investuodami rizikingai priartėję prie pensinio amžiaus.

Ji taip pat primena, kad pensijų fondų valdytojai lėšas galės investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą.

Fondą bus galima keisti, tačiau nepatariama

Š. Ruzgys pažymi, kad gyventojus neramina klausimas, ar gyvenimo ciklo fondus bus galima keisti nepriklausomai nuo gimimo metų. 

Ekspertas pažymi, kad kaupiantiesiems niekas netrukdys perkelti pinigus į kitą fondą: „Niekas jam neribos tos teisės, tiesiog reikės susipažinti su rizikomis ir pasirašyti, kad jis supranta, ką daro.“ Jis spėja, kad  kad tokių žmonių, kurie pasirinks keisti fondą bus tik 1–2 proc.

Š. Ruzgys taip pat tikina, kad gyventojai tarp gyvenimo ciklo fondų galės migruoti neribotą kiekį kartų, o tokia paslauga bus nekomama Tuo metu A. Prapiestis

primena, kad keičiant gyvenimo ciklo fondą, pensijų fondų valdytojas privalės gyventoją supažindinti su papildomomis rizikomis, kylančiomis dėl pensijų įmokų kaupimo ne jo amžių atitinkančiame gyvenimo ciklo pensijų fonde. 

Pasiteiravus, ar žmogui reikėtų pasilikti jam automatiškai priskirtame fonde ar rinktis rizikingesnius, tačiau pelningesnius Š. Ruzgys teigė, kad Lietuvos bankas, sudarinėdamas gyvenimo ciklo modelius atsižvelgė į galimas rizikas, todėl apie investavimą ir riziką mažai išmanantiems gyventojams jis siūlo pasilikti automatiškai priskirtame fonde.

Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas taip pat pritaria, kad didžioji dalis kaupiančiųjų turėtų pasilikti jiems priskirtame fonde bei teigia, kad tik itin finansiškai išprusę gali bandyti keisti fondus pagal savo skaičiavimus ar įsitikinimus.

„Sistema turėtų suveikti už jį, ir žmogus galvos dėl to sukti neturėtų“, – portalui LRT.lt komentavo M. Dubnikovas. Jis pridūrė, kad ši nauja gyvenimo ciklo fondų sistema yra pažangesnė, kadangi anksčiau didelė dalis žmonių pinigus rinkdavosi arba per daug, arba per mažai rizikingus fondus.

„Pensijų produktai nėra ta tema, kuria mes domimės, todėl naujai įdiegta sistema pasirūpins visais skaičiavimais už žmogų“, – teigė M. Dubnikovas.

Geriausiai sekėsi rizikingiausiems fondams

Nors Š. Ruzgys gyventojams pataria likti jiems priskirtame fonde, galima pastebėti, kad per pastaruosius 10 metų didžiausią grąžą atnešė akcijų pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis sudarė iki 100 proc.

Tokie fondai per pastarąjį dešimtmetį kasmet vidutiniškai generuodavo po 7,42 proc. grąžos, penkerių metų laikotarpiu po 5,58 proc., trejų metų laikotarpiu – 3,71 proc.

Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai (iki 70 proc. akcijų), atitinkamai per dešimtmetį generavo 5,92 proc., per penkerius metus – 3,39 proc., o per trejus metus – 1,68 proc. Mažos akcijų dalies pensijų fondai (iki 30 proc. akcijų), atitinkamai 4,66 proc., 2,63 proc., ir 0,70 proc.

Patys konservatyviausi pensijų kaupimo fondai generavo mažiausią pelną – per dešimtmetį po 2,63 proc. kasmet, per penkerius metus 1,03 proc., o per trejus metus fondo prieaugis buvo neigiamas, po – 0,05 proc. kasmet.

Verta pastebėti, kad beveik visi pensijų kaupimo fondų grąža 2018 metais buvo neigiama. Didžiausią nuosmukį patyrė akcijų fondai. Vidutiniškai, juose buvo prarasta – 6,33 proc. Vidutinės akcijų dalies pensijų fondai prarado – 4,27 proc. mažos akcijų dalies pensijų fondai – 2,48 proc., o patys konservatyviausi pensijų kaupimo fondai prarado mažiausiai – 0,40 proc.

M. Dubnikovas teigia, kad investicijos į vertybinius popierius yra rizikingos, tačiau ilguoju laikotarpiu jos turėtų atsipirkti.

„Vienų ar kelerių metų pokytis nėra toks aktualus, o žiūrėti reiktų į 15–20 metų laikotarpį, per kurį jau tikėtina, kad žmogus gaus finansinę grąžą“, – sako M. Dubnikovas.

Tuo metu Š. Ruzgys tikina, kad šių metų rezultatai akcijų rinkose yra geresni, o neigiamos normos fonduose jau yra atstatytos.