Verslas

2019.04.02 11:10

Po Jakeliūno pažertos kritikos Lietuvos bankui, Skvernelis neatmeta galimybės kreiptis į prokuratūrą

Jonas Deveikis, LRT.lt, BNS2019.04.02 11:10

Po antradienį Seime surengtos spaudos konferencijos, kurioje Seimo biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas paviešino Lietuvos Banko (LB) vadovo Vito Vasiliausko susirašinėjimus bei išreiškė susirūpinimą, kad pokriziniu laikotarpiu lietuviai permokėjo už paskolas, savo poziciją išreiškė premjeras Saulius Skvernelis.

S. Skvernelis, reaguodamas į S. Jakeliūno išsakytas mintis, teigia, kad yra dėkingas S. Jakeliūno atliktam tyrimui, kuris rodo, kad yra pagrindo nerimauti.

„Kelia nerimą, kad valstybinės institucijos, kurios turi atstovauti visuomenę, jų požiūris į parlamentinės kontrolės procesą, nebendradarbiavimas, galimai labai svarbios informacijos nepateikimas ar slėpimą, kurios pagrindu, mūsų gyventojai turėjo paskolas ir galėjo patirti didžiulius nuostolius. Gaila, kad institucijos, kurios turi ginti ir saugoti mūsų žmones, nežinau kodėl tokius sprendimus priėmė“ , – nuogąstauja S. Skvernelis bei teigia, kad papildomai svarstys galimybę kreiptis į Lietuvos banką.

„Galbūt ir į Generalinę prokuratūrą, įvertinti, ar tinkamai atstovaujamas viešasis interesas, ar nėra pagrindo įsijungti į viešojo intereso gynimą“, – sako S. Skvernelis.

Paklaustas, kaip vertina V. Vasiliausko galimybes likti poste, jis atsakė, kad, pirma, norėtų išgirsti atsakymus į S. Jakeliūno pateiktus klausimus bei pridūrė, kad institucijos, kurios yra svarbios, turi prižiūrėti „finansų sistemos stabilumą, galiausia teikti rekomendacijas valstybei su ekonominėmis įžvalgomis ir prognoziniais siūlymais, abejonių neturi jokių kilti apie vadovą ir pačią vadovybę.“

S. Skvernelis taip pat pažymėjo, kad jei parlamentinė komisija, tirianti krizės priežastis, išsiaiškins, jog gyventojams buvo padaryta žala (permokant palūkanas), bus taikomos atitinkamos priemonės tai žalai išieškoti.

Tuo metu žurnalistai S. Jakeliūno pasiteiravo, ar paklausimas dėl VILIBOR buvo pateiktas V. Vasiliauskui. S. Jakeliūnas pažymėjo, kad dabartinė informacija, kurią pristatė antradienį, nebuvo pateikta LB vadovui.

„Tačiau aš spėju, kad LB po palūkanų šuolių 2008 – 2009 metais, o taip pat po LIBOR tarptautinio skandalo, turėjo įvertinti visus tuos procesus. Informacija, kurią pavyko gauti vėliau, rodo, kad tokią prielaidą dariau neklysdamas“, – sako S. Jakeliūnas.

Jis taip pat teigia, kad pastarosiomis savaitėmis plinta informacija, jog SEB bankas netinkamai skaičiavo palūkanų normas, todėl dabar žmonėms teikia kompensacijas.

Parlamentinio tyrimo grupei 2008 metų finansų krizės pasekmėms išsiaiškinti vadovaujantis S. Jakeliūnas išreiškė susirūpiną, kad LB vengia atsakinėti į tyrimų grupės pateiktus klausimus

Jis teigė, kad 2018 metais kovo 29 dieną, Biudžeto ir finansų komitetas kreipėsi į LB, kad būtų pateikti preliminarūs atsakymai į krizės tyrimo klausimus.

„Iš Lietuvos banko po 2 savaičių buvo gautas atsakymas, kuriame LB siūlo inicijuoti diskusiją, ko siekiama šiuo tyrimu, ir nukreipia į 2010 metų Lietuvos banko pateiktus atsakymus į tuo metu vykdytą tyrimą“, – sakė S. Jakeliūnas bei pastebėjo, kad toks atsakymas rodo, jog LB nenori bendradarbiauti.

Protokolas su išrašu, kad LB vengia bendradarbiauti buvo nusiųstas dar kartą į Lietuvos banką. „Po keliolikos dienų buvo atsiųsti tinkamesni atsakymai į visus tyrimo klausimus“, – sakė S. Jakeliūnas.

Konferencijoje jis taip pat minėjo, kad kriziniu laikotarpiu dėl neteisingai nustatyto VILIBOR indekso, šalies gyventojai už būsto paskolas galėjo permokėti iki 10 tūkst. eurų. Tuo metu Lietuvos banko pateiktose išvadose buvo teigiama, kad palūkanos buvo keliamos teisėtai. 

M. Zalatorius: S. Jakeliūnas kaltinimus bankams turėtų pagrįsti įrodymais

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pareiškęs, jog Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per 2009–2010 metų ekonominę krizę galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų indeksu „Vilibor“, tokius kaltinimus turėtų pagrįsti įrodymais ir kreiptis į teisėsaugą, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.

„Norime atkreipti dėmesį, kad S. Jakeliūno minimas galimas manipuliavimas finansine informacija yra baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl S. Jakeliūnui viešai išsakius šiuos pareiškimus ir turint įrodymų, reikėtų kreiptis su jais į teisėsaugą“, – komentare BNS sakė Mantas Zalatorius.

Pasak jo, S. Jakeliūnas, kalbėdamas apie „Vilibor“ rodiklio šuolį 2009–2010 metais, visiškai pamiršo tuometinį kontekstą.

„Pasaulyje tuo metu nelikvidžiais tapo keli didžiuliai bankai. Finansų rinka buvo paralyžiuota ne tik likvidumo, bet ir pasitikėjimo krizės. Be to, ore kybojo Lietuvos lito devalvavimo rizika. Kaimyninės Lenkijos valiuta zlotas buvo devalvuotas. Natūralu, kad toje aplinkoje tarpbankinė palūkanų norma galėjo radikaliai keistis“, – aiškino M. Zalatorius.

Jis taip pat kritikavo S. Jakeliūno antradienį išsakytą mintį, kad už visą padidėjusią riziką Baltijos šalyse ekonominės krizės metu iš esmės buvo atsakingi čia veikiantys bankai ir jų priežiūros institucijos.

„Vadovaujantis šia logika, nei banko „Lehman Brothers“ žlugimas, nei mažėjanti eksporto rinkų paklausa, nei kiti globalūs veiksniai neturėjo įtakos Baltijos šalių ekonomikos susitraukimui. Tarptautinio konteksto ignoravimas, kalbant apie ekonomikos krizės priežastis, nepadės išmokti praėjusios krizės pamokų“, – pabrėžė M. Zalatorius.

Populiariausi

Gitanas Nausėda apsilankė LNM

Verslas

2021.04.16 12:45

Šimonytė: nežinau, su kuo kalbėjo prezidentas, bet EK priekaištų dėl Ekonomikos gaivinimo plano Lietuvai neturi

EK: rengiant planą būtina tartis su socialiniais partneriais; atnaujinta 15.24