Verslas

2019.04.02 05:30

Tolimųjų reisų vairuotojas pateikė savo versiją: atlyginimai dideli tik „ant popieriaus“, į namus – kas šešias savaites

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.04.02 05:30

Dažniau grįžti į namus ir gauti didesnius atlyginimus vairuotojai norėtų, tik nesutiktų kassavaitiniam poilsiui vykti į viešbutį – mieliau pasiliktų nakvoti automobilio kabinoje. Taip LRT.lt sako kalbintas vairuotojas. Tačiau asociacijos „Linava“ vadovas įsitikinęs – vairuotojų atlyginimai ir taip nėra maži, o siūlomais pakeitimais paprasčiausiai siekiama mažųjų šalių vežėjus išstumti iš rinkos.

Europos Parlamente (EP) pateiktas Mobilumo paketas, kaip skelbia pats parlamentas, turėtų pagerinti vairuotojų darbo sąlygas. Tačiau kai kurie punktai sukėlė diskusijų. Pavyzdžiui, siūloma, kad kas keturias savaites vilkikas turėtų sugrįžti į savo registracijos šalį, o kassavaitiniam poilsiui vairuotojas negalėtų pasilikti automobilio kabinoje. Taip pat siūloma vairuotojams mokėti konkurencingus atlyginimus, prilygstančius Vakarų Europos atlyginimams.

Jau anksčiau penkių šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos ir Bulgarijos – transporto ministrai pakartotinai kreipėsi į EP prezidentą Antonio Tajanį su prašymu atsižvelgti į EP svarstomus Mobilumo paketo trūkumus ir siūlymus  spręsti realias sektoriaus problemas. Susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, kad jei Mobilumo paketas būtų priimtas, Lietuvos vežėjams ir šalies ekonomikai būtų padaryta negrįžtama žala. Anot jo, Lietuvos BVP galėtų netekti apie 6 proc. 

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl Mobilumo paketo, į LRT.lt kreipėsi vienas tolimųjų reisų vairuotojas, pateikęs savo versiją, kaip siūlomus pakeitimus vertina patys vairuotojai.

Tolimųjų reisų vairuotojas mieliau ilsėtųsi kabinoje nei viešbutyje

LRT.lt kalbintas tolimųjų reisų vairuotojas Darius (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt) pasakoja su kai kuriais Mobilumo paketo pasiūlymais sutinkantis, kiti atrodo nepriimtini ir netgi sunkiai įgyvendinami praktiškai.

Paklaustas apie siūlymą kas keturias savaites transporto priemonę sugrąžinti į jos registracijos šalį, pašnekovas tvirtina, kad toks pasiūlymas vairuotojams būtų naudingas, nes dauguma jų į Lietuvą grįžta tik kas maždaug šešias savaites.

„Man toks pasiūlymas atrodo visiškai neblogas – jeigu atidirbi keturias savaites, tai bent kartą per mėnesį grįžti namo. Gal tai neaktualu ukrainiečiams ar baltarusiams, kurie dirba Lietuvoje. Jie išvažiavo pusei metų ir tiek, o lietuviams, manau, tai aktualu“, – LRT.lt sako Darius.

Vis dėlto reikėtų pastebėti, kad naujoji tvarka nurodo, jog bent kartą per keturias savaites transporto priemonė turi sugrįžti į savo registracijos šalį, bet nenurodoma, kad vairuotojas privalo sugrįžti į namus.

Pasiūlymą, kad kassavaitinio poilsio laiko vairuotojas negali praleisti kabinoje, Darius vertina neigiamai. Jo aiškinimu, tai sunkiai įgyvendinama, nes ne kiekvienoje aikštelėje ar degalinėje yra viešbutis. O, jeigu viešbutyje ir apsistojama, vairuotojams paprastai nuomojamas ne kambarys, o lova kambaryje, kuriame apgyvendinami ir kiti žmonės.

„Manau, kad dabar yra normalu – atidirbai, sustojai ir eini miegoti. Kolonėlėje yra tualetai, dušai – viskas, visi patogumai. O jeigu nori pakliūti į viešbutį... Sustoji aikštelėje, kur ne visada yra viešbutis, [...] tai didžiulė problema, kiek girdėjau iš kitų vairuotojų. Nuvažiuoji į viešbutį, pakliūvi su kitų tautybių vairuotojais – žmonės skirtingi, skirtingi ir santykiai. Išsinuomoti dvivietį ar vienvietį kambarį brangu. Niekas neleidžia to daryti. Paprastai būna keturviečiai kambariai“, – LRT.lt sako Darius.

Pats su tokiu apgyvendinimu jis teigia kol kas nesusidūręs, tačiau atkreipia dėmesį, kad paprastai vairuotojai stovėjimo aikštelę renkasi pagal savo darbo laiką – kai artėja laikas baigti darbą, jie stoja artimiausioje aikštelėje, todėl pasirinkti patogesnės, turinčios viešbutį nėra galimybės.

„Kaip sustojus Vokietijoje, autobane, pakliūti į viešbutį? Taip, kažkur šalia yra miestelis, bet juk jis ne už tvoros. Reikia pavažiuoti 5 km, 10 km... Vadinasi, privalai kviesti taksi, pasiimti kažkokius drabužius persirengti, turi nuvažiuoti, užsisakyti viešbutį, po to – grįžti“, – sako Darius.

Jis priduria, kad vairuotojas lieka atsakingas už stovėjimo aikštelėje be priežiūros likusį automobilį ir krovinį, todėl jau dabar teko girdėti istorijų, kad po poilsio grįžę vairuotojai randa pavogtus degalus, išvogtą krovinį ar net automobilio kabiną.

„Nors mašiną palieki kolonėlėje, juk niekas jos nesaugo. Čia irgi yra problema. Su viešbučiais patiems žmonėms, vairuotojams, yra problema. Aš daug lengviau, patogiau išsimiegosiu mašinoje, negu kažkur belsiuosi, važiuosiu į tuos viešbučius“, – įsitikinęs Darius.

Atlyginimų subtilybės: pervedama oficiali suma, o tada dalis grąžinama darbdaviui

Darius teigia girdėjęs vairuotojus aptariant, kad kai kurie darbdaviai bando priversti vairuotojus pačius susimokėti už nakvynę viešbutyje.

Su tokiais bandymais gudrauti, pastebi Darius, dažniau susiduria Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai ar baltarusiai, tačiau gudraujama ir kitaip. Pavyzdžiui, vairuotojų atlyginimas „ant popieriaus“ smarkiai skiriasi nuo tikrojo.

Kaip nurodo pašnekovas, kadangi įstatymai darbdavius įpareigoja mokėti atlyginimą ir dienpinigius, paprastai darbo sutartyje įrašomas minimalus atlyginimas ir dienpinigiai, tačiau iš tiesų vairuotojams mokama pagal nuvažiuotus kilometrus (kas yra neleistina), išdirbtų parų skaičių arba mokama krovinio pervežimo kaina.

Paprastai Lietuvos įmonėse, teigia Darius, už parą vairuotojui mokamas 60–70 eurų atlyginimas. Jeigu žmogus per mėnesį dirbo 20 dienų, jis turėtų gauti 1200–1400 eurų dienpinigių ir algą, kuri nurodyta jo darbo sutartyje, tačiau paprastai tai telieka formalumu.

„Įmonė pagal įstatymus turi mokėti atlyginimą ir dienpinigius. Ji tai paskaičiuoja ir viskas parodoma popieriuose – minimumas ir dienpinigiai, banko pavedime taip nurodoma, o iš tikrųjų mes rašome ataskaitą ir pasiskaičiuojame. Jeigu sumokėta per daug, vairuotojas grąžina šefams. Atlyginimas – visai kitoks, nei nurodoma, ir taip yra visiems vairuotojams“, – sako Darius.

Pašnekovas akcentuoja – tai ne tik Lietuvos, bet viso transporto sektoriaus problema. Jis pateikia pavyzdį – kaimyninėje Latvijoje dienpinigius vairuotojui, remiantis įstatymu, privaloma mokėti pagal tos šalies, kurioje vairuotojas tuo metu yra, tvarką. Tačiau dienpinigiai Latvijoje ir, pavyzdžiui, Švedijoje, gerokai skiriasi, todėl ataskaitose nurodoma, kad vairuotojas daugiau laiko praleido Latvijoje.

„Tai būtent transporto sektoriaus bėda. Užtat visi vairuotojai gauna minimumą ir todėl bus mažos pensijos. Su socialinėmis garantijomis viskas gerai. Minimumas rodomas, todėl su tuo viskas gerai. Tik problema dėl pensijos ir tokios įmonės valstybei sumoka mažiau mokesčių. Jie vagia ne tik iš žmonių, bet ir iš valstybės“, – sako Darius.

Įžvelgia tikruosius pasiūlymo tikslus: norima išstumti mažųjų šalių vežėjus

Susisiekimo ministerija jau ne kartą išreiškė poziciją, kad vairuotojų darbo sąlygas būtina gerinti, tačiau taip pat pabrėžė, kad Mobilumo paketo priėmimas sužlugdytų vežėjus Lietuvoje. Kaip tvirtina susisiekimo ministras Rokas Masiulis, jeigu bus priimtas dabartinis Mobilumo paketo variantas, krovinių pervežėjų Lietuvoje neliks.

„Girdėdamas netylančias aistras dėl Mobilumo paketo, dar kartą pasikartosiu. Susisiekimo ministerija tikrai yra už tai, kad socialinių garantijų vairuotojams būtų daugiau. Tačiau, jei bus pritarta dabartiniam Mobilumo paketo variantui, bet kokias socialines garantijas galima pamiršti – tų verslų Lietuvoje tiesiog nebeliks“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė ministras.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas laikosi pozicijos, kad pagrindinis, nors ir užslėptas, Mobilumo paketo tikslas – išstumti iš bendros Vakarų Europos rinkos mažesnių šalių vežėjus.

„Ilgą laiką Rusijai būnant mūsų didžiausia transporto paslaugų eksporto šalimi, jau 2017 metais įvyko istorinis lūžis ir pirmą kartą nuo nepriklausomybės atgavimo, didžiausia eksporto rinka Lietuvai tapo Vokietija. Natūralu, kad vietos verslininkams tokia konkurencija nepatiko, todėl, prisidengiant gražiais motyvais, buvo sukurtas Mobilumo paketas“, – komentare savo poziciją dėstė E. Mikėnas.

Jo tvirtinimu, motyvai vairuotojams mokėti didesnes algas, kurios prilygtų Vakarų Europos valstybėse mokamoms algoms, gražūs, tačiau neatitinka realybės. Kaip skaičiuoja E. Mikėnas, vairuotojams mokamas ne minimalus atlyginimas, nes yra nustatytas koeficientas, todėl, skaičiuojant mokamą algą ir dienpinigius, tvirtina E. Mikėnas, vairuotojo rankas pasiekia 1500–2500 eurų.

„Sutikite, kad tai nėra taip jau mažai. Dienpinigių praktika egzistuoja ir pas mūsų konkurentus Rumunijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje. Mūsų atlyginimas, lyginant su pagrindiniais konkurentais, yra didžiausias. Reikia suprasti, kad jeigu mes būsime priversti jėga mokėti dar didesnius atlyginimus mes tapsime nekonkurencingi“, – komentavo E. Mikėnas.

Kaip jis teigė LRT.lt, atlyginimai gali skirtis, atsižvelgiant į darbo specifiką. E. Mikėno žiniomis, vairuotojams, dirbantiems su specializuotu pervežimu, pavyzdžiui, lengvųjų automobilių, gali būti mokamas didesnis atlygis, nes toks darbas sudėtingesnis.

E. Mikėnas dar kartą pabrėžė, kad vairuotojų pajamos susideda iš dviejų dalių: minimalaus atlyginimo, padauginto iš 1,3 koeficiento, ir dienpinigių, kurie švenčių dienomis privalo būti 1,5 karto, o naktį – 2 kartus didesni.

Atkreipus dėmesį, kad LRT.lt kalbintas vairuotojas dalijasi kita patirtimi ir tvirtina, jog dažnai mokamas tik atlyginimus, E. Mikėnas tikino neįsivaizduojantis, kaip taip galėtų būti: „Yra vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu nemokamas atlyginimas, rekomenduočiau tam vairuotojui kuo skubiau kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Ji ir yra sukurta tam, kad būtų greičiau sprendžiamos vairuotojų, darbuotojų ir darbdavių problemos.“

Pasitikslinus, ar gali būti taip, kad darbuotojui sumokami dienpinigiai ir atlyginimas, kurį jis vėliau turi grąžinti, E. Mikėnas teigė tokios informacijos neturintis: „Vairuotojai į mus nesikreipė. Jeigu jie kreiptųsi, mes gal pasidomėtume savo nariais, bet aš tik galiu pasakyti, kad Darbo ginčų komisija labai greitai išsprendžia visas problemas. Tas sprendimas yra kaip teismo – jis vykdomas be jokių skundų, jeigu pripažįstama darbdavio klaida. Dar kartą rekomenduočiau tam vairuotojui kreiptis į Darbo ginčų komisiją.“

Jo teigimu, taip pat klaidingas manymas, kad Lietuvoje didelę dalį darbo vietų transporto sektoriuje užima užsieniečiai iš trečiųjų šalių. Kaip teigė E. Mikėnas, nors jie sudaro apie 40 proc. visų darbuotojų, tai tėra tos darbo vietos, kurių neužpildo Lietuvos vairuotojai.

„Patikėkite, Lietuvos transporto įmonių vadovai mielai priimtų vairuotojus lietuvius. Deja, jų nėra. Užsieniečiai neužima lietuviams skirtų darbo vietų, jie tik užpildo ir taip laisvas darbo vietas“, – sakė E. Mikėnas.

Jo tvirtinimu, siūlymas vairuotojus kassavaitiniam poilsiui apgyvendinti viešbutyje taip pat sunkiai įgyvendinamas, nors yra visiškai logiškas: „Tik neprotingas darbdavys galėtų nenorėti, kad darbuotojas kartą per savaitę ar dvi, kaip siūloma Mobilumo pakete, dėl 45 val. poilsio negalėtų ilsėtis viešbučiuose, bet šiuo atveju infrastruktūra – katastrofiška.“

Kaip pastebėjo E. Mikėnas, daugelis bendrovių neturi galimybių vilkikų palikti saugomosiose aikštelėse, todėl, net ir įvykus vagystei, jie žalos kompensacijos negautų, nes transporto priemonė buvo palikta be priežiūros.

„Susidaro užburtas ratas, nes infrastruktūros su viešbučiais ir saugomomis aikštelėmis nėra, o miegoti kabinose draudžiama. Reikia nepamiršti, kad ir vilkikai šiais laikais jau ne tokie kaip prieš 20 metų. Juose atsirado ne tik erdvios kabinos, patogios lovos, bet ir šaldantys bei šildantys kondicionieriai, šaldytuvai maistui ir gėrimams, kitos komforto priemonės. Stovėjimo aikštelėse taip pat pasikeitė, jose yra ir poilsio kambariai, ir dušai su tualetais, interneto ryšys. Ne kartą iš vairuotojų esu girdėjęs, kad jie ir patys mieliau nakvoja savo naujų vilkikų kabinose nei nelabai jaukiuose viešbučiuose“, – tvirtino E. Mikėnas.

Jo nuomone, EP ginčai kilo būtent dėl tokio reikalavimo keblumo. Kaip E. Mikėnas sakė LRT.lt, reikalavimas likti viešbutyje būtų garbingas ir teisingas, tačiau Europoje iki šiol nėra sukurta infrastruktūra, kuri leistų tokį reikalavimą įgyvendinti.

Reaguodamas į vairuotojo pasidalintą patirtį ir pastebėjimus, E. Mikėnas LRT.lt taip pat pabrėžė – dalis ginčų tarp darbdavių ir darbuotojų kyla ir dėl nesąžiningų darbuotojų: „Esu įsitikinęs, kad bent jau 80 proc. visų konfliktų dažniausiai iniciuojama dėl nesąžiningo darbo. [...] Neatmetu galimybės, kad yra nesąžiningų darbdavių, bet valstybės pareiga yra juos surasti ir paviešinti. Jeigu nemokamas atlyginimas, jeigu pagal vyriausybės nustatytą tvarką neapmokamas naktinis arba šventinis darbas, tai tokie darbdaviai iškraipo rinką ir mums labai sunku su jais konkuruoti.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt