Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį atskleidė, kad dėl jo siūlomos naujosios kovos su defliacija priemonės valdytojų taryboje nuomonės išsiskyrė. Apie tai rašo „EUbusiness“.
Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį atskleidė, kad dėl jo siūlomos naujosios kovos su defliacija priemonės valdytojų taryboje nuomonės išsiskyrė. Apie tai rašo „EUbusiness“.
Sausio 22 dieną valdytojų tarybos posėdžio protokole centrinis bankas teigia, kad už naują obligacijų supirkimo programą balsavo didžioji dauguma.
Bet kai kurie nariai ją atmetė, tvirtindami, kad tokia priemonė turėtų būti naudojama tik kaip kraštutinė.
Per sausio mėnesio posėdį, pirmąjį šiais metais, ECB prezidentas Mari Draghi atskleidė planus pradėti vadinamojo kiekybinio skatinimo programą (QE), kuri padėtų paskatinti itin žemą infliacijos lygį 19-oje euro zonos šalių.
Nors buvo prieita prie vieningos nuomonės, kad tokia programa, remiantis ECB įstatais, yra teisėta, vis dėlto nesutarta, ar ji turėtų būti naudojama, dar neišsiaiškinus kiekvienos narės nuomonės.
Kai kurios narės tvirtino, kad „suverenių obligacijų supirkimas turėtų likti kaip neeilinis monetarinės politikos instrumentas, numatytas ypatingiems atvejams, naudojamas kaip kraštutinė priemonė itin nepalankaus scenarijaus atveju“, – teigiama posėdžio protokole.
ECB sausio pabaigoje paskelbė programą, pagal kurią kas mėnesį euro zonos privačioms ir vyriausybinėms obligacijoms supirkti žadama skirti 60 mlrd. eurų. Analitikai prognozavo 50 mlrd. eurų vertės programą. Iš viso per dvejus metus taip žadama įlieti į šlubuojančią Europos ekonomiką daugiau nei 1 trln. eurų.
Tačiau Vokietijos centrinio banko vadovas Jensas Weidmannas atvirai išsakė savo skepticizmą dėl tokios programos. Anot jo, užuot sutelkus dėmesį į obligacijų supirkimo programą, reiktų sutelkti dėmesį į sprendimus, kaip paskatinti ekonomikos augimą.
