Verslas

2019.03.30 07:00

Pigumas turi savo kainą: kaip gyventi 27 kv. metrų būste

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.03.30 07:00

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai klientams siūlo vis mažesnius būstus. Nors jie teigia sudarantys galimybę pirkėjams įgyti nuosavą būstą už prieinamą kainą, tačiau taip laimi ir patys vystytojai: po vienu stogu sutalpinus daugiau butų – didesnis ir jų pelnas.

Naujamiestyje 1,6 tūkst. kv. m. ploto pastate NT valdymo įmonė „Build me“ ketina įrengti 48 loftus. Klientams jie pasiūlys 11 skirtingų lofto tipų, kurių plotas svyruos nuo 21 iki 75 kvadratinių metrų. Tačiau didžioji dalis būstų bus 22–30 kv. metrų.

Įmonės „Build me“ vadovas Martynas Samauskas teigia, kad vidutinė kvadrato kaina sieks 1650 eurų, o būstas su daline apdaila vidutiniškai kainuos apie 43 tūkst. eurų.

Šiuo metu pastato paskirtis yra administracinė, tačiau planuojama, kad darbų pabaigoje 49 proc. pastato bus gyvenamosios paskirties, o 51 proc. – administracinės. Numatoma, kad pirmuose pastato aukštuose galėtų atsirasti kavinės ar restoranai.

Statybos darbus planuojama pabaigti 2019 metų rugsėjo mėnesį, projekto vertė sieks 2,2 mln. eurų.

Įmonės vadovas neatskleidė, už kokią sumą NT vystytojams pavyko įsigyti pastatą, tačiau teigia, kad nuo derybų pradžios kaina gerokai išaugo.

„Sunkumų kilo siekiant ir įsigyti pastatą. Jame buvo apie 50 nuomininkų, todėl užtruko, kol pavyko su visais susitarti“, – pastebi M. Samauskas.

Jis pastebi, kad loftai yra labai populiarūs tarp investuotojų, kurie būstą nuomoja trumpalaikei nuomai. Tačiau įmonės tikslas – parodyti vartotojui, kad loftas yra tinkama vieta gyventi.

NT vystytojo strategija, kad 60 proc. būsto pirkėjų būtų 22–27 metų amžiaus, o 40 proc. būsto būtų parduota investuotojams.

Būstas vidutiniam Lietuvos gyventojui?

M. Samauskas skaičiuoja, kad vidutinis loftas kainuos apie 43 tūkst. eurų. Dar apie 10–11 tūkst. galėtų kainuoti pilnas būsto įrengimas.

Tokio būsto paskolos įmokos kaina banke galėtų siekti 160 eurų per mėnesį, skaičiuojant, kad pradinis įnašas sieks 15 proc., o rekomenduojamas minimalus atlyginimas, norint gauti paskolą, turėtų siekti 750 eurų į rankas. Taigi orientuojamasi į vidutines ir mažesnes pajamas gaunančius Lietuvos gyventojus. 

LRT primena, kad turto valdymo bendrovės „INVL Asset Manegement“ atlikta analizė parodė, kad būsto nuoma 2018 m. iš visų turto klasių generavo didžiausią pelną – 8,1 proc.

Vis dėlto vertinant 10 metų laikotarpį (2009–2018 metus), būsto nuoma kasmet generavo tik 3,1 proc. pelno, o 1996–2018 metų laikotarpiu, būsto nuomos vidutinė metinė grąža buvo 14 proc. (įskaitant ir būsto kainos pabrangimą).

Nors NT vystytojai kaip vieną iš loftų pranašumų įvardija mažesnę kainą, įmonės plėtros direktorius Paulius Dubickas teigia, kad antrinėje rinkoje dėl interjero sprendimų loftų kaina Lietuvoje yra didesnė nei butų.

Vietos užtenka, bet antresolėje ankšta

Vis dėlto pigumas turi savo kainą, mat mažame tokio tipo būste patiktų gyventi ne visiems. Žurnalistams apsilankius viename iš pavyzdinių loftų, buvo galima pastebėti, kad mažoje 27 kv. metrų patalpoje buvo įrengti visi būtiniausi buto elementai. Trūko tik valgomojo stalo. Tačiau M. Samauskas pažymi, kad jų atliktas tyrimas parodė, jog žmonės vis mažiau laiko praleidžia valgydami prie stalo.

Pavyzdinio lofto aukštis – 3,7 metro, vonioje apie 2,1 metro, o antresolė – 2 metrų. Visgi 1.91 metro aukščio antresolėje ne vienas žurnalistas galva jau beveik lietė lubas. 

Visame lofte bus įrengtas grindinis – dujinis šildymas, o dėl storų pastato sienų šildymas šalčiausiu mėnesiu galėtų kainuoti iki 15 eurų, teigia vystytojai.

Naujakuriams aktualu, ar lofte buvusios gamyklos neužteršia patalpų, tačiau M. Smauskas tikina, kad iki nuperkant pastatą, jame veikė administracinės patalpos, o iki tol patalpose buvo surinkinėjamos radijo imtuvų detalės, todėl patalpos yra švarios.

NT vystytojų žurnalistai pasiteiravo, ar jie nemano, kad mažų būtų pasiūla vartotojui yra įmonių bandymas po vienu stogu sutalpinti kuo daugiau būstų, taip didinant NT vystytojų pelnus. M. Samauskas sutiko, kad didesnio būsto kvadrato kaina yra mažesnė, tačiau jų tikslas buvo pasiūlyti klientui likvidų turtą už patrauklią kainą.

Tikinas, kad loftų pasiūla ateityje mažės

P. Dubickas mano, kad ateityje loftų pasiūla gali mažėti. Anot jo, nors Vilniuje yra daug apleistų gamyklų, centrinėje miesto dalyje tikrus loftus galima išvysti tik Vytenio arba Ševčenkos gatvėse.

Jis taip pat pastebi, kad pasatyti loftą NT vystytojui kainuoja daugiau nei paprastą daugiabutį, todėl naujų pastatų loftams NT vystytojai nestatys. P. Dubickas pažymi, kad mažą loftų pasiūlą lemia ir tai, kad dėl administracinių rūpesčių labai sudėtinga gamyklos pastatą paversti loftu. Neretai pastatas turi daugybę savininkų, todėl sunku įsigyti visą objektą. 

P. Dubickas mano, kad būtent dėl šių priežasčių loftų pasiūla ateityje mažės.