Verslas

2019.03.29 10:15

Vilnietės nenoras subjauroti buto sienos daugiabučio gyventojus net 11 dienų paliko be karšto vandens

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.29 10:15

Trūkęs vandentiekio vamzdis 11 dienų vieno sostinės daugiabučio gyventojus paliko be karšto vandens. Būstą administruojanti įmonė „Mano būstas“ teigia, kad gedimo nepavyko pašalinti iš karto, nes moteris, kurios bute buvo trūkęs vamzdis, atsisakė, kad jos siena būtų griaunama.

LRT.lt aiškinosi, ką tokiu atveju reikėtų daryti gyventojams, jeigu kaimynas ar kaimynė atsisako griauti sieną tam, kad būtų likviduotas gedimas. Pasirodo, daugelis gyventojų, norintys padailinti butą, dureles, už kurių yra svarbūs vandentiekio vamzdžiai, tiesiog paslepia gipskartonio siena, nors tokia savavališka veikla nėra galima. Daugiabutyje įvykus gedimui vamzdynuose, tokiais atvejais paprastai sieną tenka griauti, o už tai turi susimokėti pats buto gyventojas. 

Atsisakė įsileisti darbininkus

Į portalą LRT.lt kreipėsi Vilniaus miesto Naujamiesčio mikrorajono gyventoja nuogąstavo patekusi į padėtį be išeities.

Anot vilnietės Agnės (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), kovo 15 dieną viename iš Vilniaus daugiabučių dingo karštas vanduo. Pasirodo, trūko karšto vandens vamzdis, o jį sutvarkyti galima tik per moters, kuri gyvena penktame daugiabučio aukšte, buto sieną. Bent taip gyventojams pasakė gedimą turėję likviduoti darbininkai.

Žurnalistams Agnė teigė, kad koridoriuje pasikalbėjo su gedimą šalinti atvykusiu darbininku ir šis prasitarė, jog remonto darbai gali užtrukti. Pasirodo, kad penktame aukšte gyvenanti moteris atsisako, jog būtų griaunama jos buto siena. Kaimynė argumentavo, kad bute beveik negyvena ir karšto vandens jai nereikia. Taip pat ji pridūrė, kad bute buvo atliktas remontas, todėl atsisakė, kad jos siena būtų griaunama.

Taip gyventojai liko be karšto vandens net vienuolika dienų. 

Išgriovė kito buto sieną

Portalo LRT.lt žurnalistams nuvykus į įvykio vietą, paaiškėjo, kad vamzdis buvo trūkęs ne penktame, bet ketvirtame aukšte. Tačiau tai išsiaiškinti gedimą turėjusiems likviduoti darbuotojams prireikė net 11 dienų.

Buto duris atidariusi ketvirto aukšto gyventoja pasakojo, kad kovo 15 dieną atvykę darbininkai paprašė griauti sieną jos bute, mat penktame aukšte gyvenanti moteris nesutinka įsileisti darbininkų. 

„Penktadienį darbininkams niekaip nepavyko susisiekti su penktame aukšte gyvenančia buto savininke, todėl jie užsuko karštą vandenį visam savaitgaliui. Pirmadienį buvo sutarta, kad jie atvyks 8 val. sutvarkyti vamzdžio, tačiau penktame aukšte gyvenusi kaimynė nesutiko, kad pas ją būtų griaunama siena“, – situaciją aiškina vilnietė.

Ji pasakoja, kad viskas ilgai užsitęsė, nes vis dar buvo tikimasi įkalbėti užsispyrusią penkto aukšto kaimynę, be to, jai buvo pasakyta, kad nesutikus įsileisti darbininkų, įsikiš anstoliai. 

„Tuomet laukėme nuo pirmadienio iki sekmadienio, bet pirmadienį darbininkai turbūt negalėjo susisiekti su buto šeimininke arba ji atsisakė, todėl darbininkai pradėjo griauti sieną mano bute. Pasirodo, kad būtent vamzdis buvo trūkęs būtent ties mano butu. Tuomet tą pačią dieną ir sutvarkė vamzdį“, – aiškino vilnietė.

„Mano būstas“: vamzdžiai turi būti prieinami

Daugiabutį, kuriame įvyko gedimas, administruojantis „Mano būstas“ pažymi, kad tokios situacijos buvo galima išvengti, jeigu gyventojai, įsirenginėdami būstą, neuždengtų bendro naudojimo vamzdžių.

„Prieš remontuojant ar įrenginėjant butą, gyventojai turėtų apgalvoti viską taip, kad apdaila neuždengtų bendro naudojimo vamzdynų ir būtų paliktas priėjimas bei galimybė patikrinti jų būklę ar operatyviai likviduoti inžinerinės įrangos avarijas. Remontuojant būstą, priėjimą prie vamzdynų galima palikti įtaisius revizines dureles“, – portalui LRT.lt teigė „Naujamiesčio būsto“ vadovas Raimondas Lisauskas.

Anot jo, viename iš Naujamiesčio daugiabučių įvykusi vandentiekio avarija yra puikus pavyzdys, kaip žmonės apsunkina kelią šalinti gedimus.

„Kovo 15 d. trūko karšto vandens vamzdis perdangoje tarp ketvirtame ir penktame aukšte esančių butų. Reikėjo patekti į penkto aukšto butą, tačiau jame bendro naudojimo vamzdynai buvo uždengti apdailos medžiagomis, kurių buto savininkai ardyti nesutiko. Vamzdynai šiame name yra ne sienoje ir jie turi būti atviri“, – situaciją komentuoja R. Lisauskas.

Vis dėlto, ketvirtame aukšte gyvenanti mergina pastebi, kad, jei darbininkai būtų iš karto patikrinę jos butą, o ne laukę, kol penktojo aukšto savininkė sutiks, kad jos siena būtų išgriauta, gedimą būtų buvę galima pašalinti ir greičiau. 

Už remontą tenka susimokėti pačiam gyventojui

„Mano būstas“ atstovas spaudai Paulius Ugianskis komentuoja, kad tokie atvejai, kai, norint pasiekti vamzdį, reikia griauti sieną – pasitaiko gana dažnai, o žmonės yra nelinkę, kad būtų atliekamas remontas jų sąskaita.

„Niekas nenori, kad pas jį būtų mosuojama plaktukais, kai nėra planuoto remonto. Žmonės nesupranta, kad per jų butus eina bendros nuosavybės sistemos, ir, jeigu kažkur įvyksta gedimas, deja, bet taip, reikia daryti (griauti sieną – LRT.lt)“, – sako P. Ugianskis.

„Naujamiesčio būsto“ klientų asmeninė vadybininkė Agnė Šlajienė pastebi, kad, jei trūko bendro naudojimo vamzdynas – žala padalinama visiems daugiabučio gyventojams, tačiau už apdailos darbus teks susimokėti iš savo kišenės.

Tačiau, jei vamzdynų remonto darbai buvo atliekami ne konkrečiame bute, o bendro naudojimo patalpose, po remonto darbų viską privalome palikti taip, kaip tai atrodė prieš pradedant darbus. „Taigi, jei tenka išdaužyti betoną grindyse, kad pasiektume vamzdyną, po remonto darbų tą ertmę turime užtaisyti (užbetonuoti)“, – sako A. Šlajienė

Specialistė pataria, kad, norint išvengti nesusipratimų, bendra namo inžinerinė įranga turi būti atvira ir lengvai prieinama, o buto šeimininkas, remiantis Civiliniu kodeksu, privalo leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jo bute esančią bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą.

Taigi penktojo aukšto gyventoja privalėjo įsileisti darbuotojus ir turėjo leisti griauti buto sieną.