Verslas

2019.03.27 15:10

Europos Parlamente verda aistros: kas tas Mobilumo paketas, kuriam taip priešinasi Lietuva

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.27 15:10

Po Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos europarlamentarų ir vyriausybių veiksmų, Europos Parlamento pirmininkas Antonio Tajanis išėmė Mobilumo paketą iš trečiadienio plenarinės sesijos darbotvarkės, todėl balsavimas nukeliamas į kitą savaitę. LRT.lt aiškinosi, kas tas Mobilumo paketas, kuriam taip priešinasi Lietuva, ir kaip jis pakeistų vežėjų padėtį.

Prieštaringiausi punktai

Europos Parlamentas (EP) skelbia, kad Mobilumo paketu siekiama pagerinti tolimųjų reisų vairuotojų padėtį. Tačiau kai kurie pakete esantys punktai Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Bulgarijos vežėjams yra itin nepalankūs.

Esminis reikalavimas, kuriam priešinasi Lietuva ir kitos šalys – periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį. Šis reikalavimas yra nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. 

Kitas siūlymas – kabotažo ribojimas. Vadinasi, priėmus paketą, bus ribojama galimybė teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. 

Dar vienas siūlymas – vairuotojų savaitinio poilso kabinoje draudimas.

Dėl šių punktų Mobilumo paketas skaldo ES šalis į priešingas stovyklas. Nors jis turėtų pagerinti vairuotojų padėtį, tačiau, kaip tikina Susisiekimo ministerija, sumažintų mūsų šalies transporto sektoriaus konkurencingumą.

Taip pat kai kurie Lietuvos ekspertai ir politikai atkreipia dėmesį, kad šis paketas – tai didžiųjų šalių bandymas apsaugoti savo rinkas nuo konkurencingų Lietuvos vežėjų.

Trečiadienį mūšis Strasbūre neįvyko

Trečiadienį Mobilumo paketas turėjo būti svarstytas Europos Parlamente. Vis dėlto balsavimas neįvyko, taigi paketas grąžinamas svarstyti komitete, ir, EP pirmininko teigimu, greičiausiai į plenarinę sesiją jis bus grąžintas balandžio 3–4 d. Briuselyje.

Sustabdyti balsavimą dėl paketo siekė ir Lietuva. Antradienį Lietuvos EP nariai išsiuntė laišką EP vadovui, prašydami persiųsti visas naujas pataisas lietuvių kalba.

„A. Tajanis išėmė klausimą iš darbotvarkės, tačiau tai nieko nereiškia. Tai reiškia, kad mes šiandien nebalsuosime, – LRT.lt sakė europarlamentaras A. Guoga. – Argumentų girdėjome įvairių. Aš visiškai sutinku, kad dažnai vairuotojų darbo sąlygos ir atlygis už darbą yra neadekvatūs. Šią problemą taip pat reikia spręsti. Bet grubiuoju būdu bandyti pašalinti iš konkurencinės kovos Lietuvą, Latviją, Lenkiją, Vengriją, Bulgariją ir kitas šalis yra mažų mažiausiai nesąžininga.“

Jo nuomone, EP pirmininko A. Tajanio sprendimas, remiantis procedūrinėmis taisyklėmis, atšaukti skubotą balsavimą dėl Mobilumo paketo yra itin svarbus, o tokį pasirinkimą iš dalies lėmė tai, kad Mobilumo peketas nebuvo išverstas į kitas užsienio kalbas.

„Nors pasiekta laikina pergalė, dar reikės daug pokalbių, daug argumentų, daug pareigūnų įtikinti, bet nesustosime ir eisime pirmyn. Pervežimų sektorius Lietuvai nepaprastai svarbus. Čia yra didelis gabalas mūsų BVP pyrago, šimtas tūkstančių darbo vietų“, – papildo A. Guoga.

Jis informavo, kad nėra aišku, ar iki įstatymo priėmimo užteks laiko apsvarstyti visus Mobilumo paketo įstatymo pasiūlymus, kurių šiuo metu užregistruota apie 1240, todėl, anot jo, iš tikrųjų esama labai toli iki galutinio paketo priėmimo.

Jo tikinimu, Mobilumą paketą EP palaiko Vokietija, Prancūzija, Belgija, Olandija ir kitos Vakarų Europos valstybės.

„Visoms turtingoms ES šalims yra naudinga pašalinti Lietuvos vežėjus, kurie yra labai stiprūs“, – sako jis.

Lietuvai smogtų skaudžiai, tačiau pagerintų vairuotojų sąlygas 

R. Masiulis portalui LRT.lt teigia, kad EP siūlomas Mobilumo paketas galėtų neigiamai paveikti šalies ūkį, o anksčiau yra minėjęs, kad, jei paketas ateityje bus priimtas, Lietuvos vežėjams ir šalies ekonomikai būtų padaryta negrįžtama žala. Lietuvos BVP, jo tikinimu, galėtų netekti apie 6 proc.  

„Visų pirma, didelė dalis Lietuvos vežėjų turėtų mažinti veiklos apimtis Europoje, ir tai tiesiogiai galėtų atsiliepti jų finansiniams rezultatams, darbo vietų kūrimui“, – sakė jis.

Tačiau yra ir kita medalio pusė – jei Mobilumo paketas nebūtų priimtas, nepagerėtų vairuotojų padėtis.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus pažymi, kad nors Mobilumo paketas neigiamai paveiktų šalies ūkį, jis padėtų išspręsti tam tikras socialines problemas.

„Būtų pagerintos sąlygos vairuotojams“, – sako G. Šimkus. Tačiau jis pastebi, kad tokie reikalavimai, kaip privalomas transporto priemonės grįžimas į registracijos šalį, stipriai paveiktų Lietuvos konkurencingumą, kadangi Lietuva yra ES periferinė šalis.

Be to, jis atkreipia dėmesį, Lietuvos transporto sektoriaus svarba yra padidėjusi, šis sektorius – itin svarbus šalies ekonomikai.

„Šis sektorius sukuria apie 10 proc. šalies BVP. Jame taip pat dirba apie 10 proc. Lietuvos gyventojų“, – pažymi jis.

Įžvelgia Vakarų valstybių bandymą susidoroti su Lietuvos vežėjais

Eksporto skatinimo agentūros „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas portalui LRT.lt teigia, kad Mobilumo paketas yra didžiųjų Vakarų valstybių bandymas apsisaugoti nuo konkurencingų Lietuvos vežėjų.

„Natūralu, kad jos (Vakarų Europos valstybės – LRT.lt) tokiu būdu bando apsaugoti savo vidaus rinką“, – sako V. Ivanovas bei teigia, kad dėl mažesnių vairuotojų atlyginimų Lietuvoje, šalis turi didesnį konkurencinį pranašumą, todėl gali pasiūlyti transportavimo paslaugas pigiau. 

V. Ivanovas pastebi, kad Didžiosios Vakarų valstybės nesugeba konkuruoti su Lietuvos ir kitų Centrinės Europos šalių vežėjais, o vietoje to, kad bandytų didinti savo transporto sektoriaus konkurencingumą ar šį sektorių perorientuotų į kitus, eina paprastesniu – draudimų – keliu.

Ekspertas yra įsitikinęs, kad jei Mobilumo paketas ateityje nebus priimtas, Vakarų valstybės bandys remtis savo nacionaline teise ir vis tiek sieks apriboti Lietuvos ir kitų Centrinės Europos šalių vežėjų konkurencingumą.

Jei Mobilumo paketas ateityje ir bus priimtas, Lietuvos ūkis susidurs su rimtais iššūkiais.

„Transporto sektorius yra stambiausias iš mūsų ekonomikos, kuris sukuria apie 12 proc. BVP. Didžiausią paslaugų eksporto dalį sudaro transporto sektorius. Mobilumo paketo įsigaliojimas, nepaisant to, kad jis įvyktų po 2 metų, būtų labai neigiamas veiksnys Lietuvos transporto sektoriui ir visai ekonomikai“, – sako jis. 

Teigiama, kad Mobilumo paketas nutolo nuo pirminių tikslų 

Spaudai išplatintame pranešime Susisiekimo ministerija rašė, kad vienu didžiausių rūpesčių Mobilumo pakete išlieka reikalavimas periodiškai grąžinti krovininę transporto priemonę į registracijos šalį, kuris yra itin nepalankus ES pakraščiuose esančioms valstybėms. Tai ne tik varžytų vežėjų lankstumą organizuojant krovinių pervežimą, taptų našta verslui, bet ir apribotų paslaugų teikimo laisvę.

Lietuva, Latvija, Lenkija, Vengrija, Bulgarija taip pat nesutinka su siūlymu riboti kabotažą, t. y. galimybę teikti transporto paslaugas kitose šalyse, nustatant reikalavimą daryti kelių dienų pertrauką tarp kabotažo operacijų. Ministrų teigimu, taip siekiama apriboti konkurenciją tarp užsienio ir nacionalinių vežėjų. Prisidengiant tokiais siūlymais norima apginti nacionalinių vežėjų interesus, į antrą planą nustumiant vieningą Europos transporto rinką.

Siūlymas uždrausti vairuotojų savaitinį poilsį kabinoje taip pat kelia didelį nerimą, kadangi Europos kelių tinklo infrastruktūra nėra pakankamai išvystyta ir nepritaikyta tinkamam vairuotojų poilsiui: trūksta saugių aikštelių, viešbučių, dušų ir pan. Europos Komisijos skaičiavimais, Europos keliuose poilsiui tinkamų aikštelių užtenka vos 7 tūkst. vilkikų, nors keliuose kasdien juda apie 400 tūkst. vilkikų. Esant tokiam aikštelių trūkumui, šis reikalavimas akivaizdžiai prilygsta draudimui dirbti kitose šalyse.

Susisiekimo ministerija teigia, kad dabartinės Mobilumo paketo nuostatos nutolo nuo pirminių tikslų – pasirūpinti socialine vairuotojų gerove. Jei būtų pritarta naujam Mobilumo paketui, vos 20 proc. visų ES vairuotojų galėtų būti komandiruojami. Ministerija skelbia, kad nesubalansuotos sąlygos skaudžiai paliestų ir daugiau nei 3 mln. darbuotojų, dirbančių transporto sektoriuje visoje Europoje.