Verslas

2019.03.27 10:16

Lėtėjant pasaulio ekonomikos apsukoms, lėtėja ir Lietuva: Lietuvos bankas pristatė, kaip gyvensime šiemet

Justina Ilkevičiūtė, LRT.lt2019.03.27 10:16

2019 m. pasaulio ekonomika juda žemesne pavara nei praėjusiais metais, o tai lėtina ir Lietuvos augimą, kyla šalies ekonominė temperatūra. Vis dėlto atlyginimai šalyje vis dar augs sparčiai, taigi didės gyventojų perkamoji galia.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus apžvelgė Lietuvos ekonomikos tendencijas ir pristatė naujausias Lietuvos banko ekonomikos prognozes.

Įtampa pasaulyje didėja

Lietuvos bankas sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nestipriai – 0,1 proc. punktu. Prognozuojama, kad šiemet šalies bendras vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc. Palyginimui, pernai šalies ekonomika augo 3,4 proc.

Lėtesnį ekonomikos augimą lemia išaugęs neapibrėžtumas pasaulyje, kuris šiuo metu yra rekordinėse aukštumose. Neigiamas nuotaikas stiprina ir geopolitiniai neramumai, įtampa tarptautinėse rinkose, prekybos karai, neapibrėžtumas dėl „Brexito“. 

„Turime daug tektoninių lūžių, pvz. „Brexitas“, kuris vis dar neaišku, ar įvyks, ar ne. Italijos vyriausybės ginčas su Europos Komisija dėl Italijos biudžeto, neaiškumas dėl žemų palūkanų normos aplinkos, „Geltonųjų liemenių protestai“ Prancūzijoje, Kinijos neapibrėžtumas – visa tai atsispindi ekonomikoje per besikeičiančius verslo lūkesčius, o tai matyti ekonomikos augimo tempuose“, – sako G. Šimkus. 

G. Šimkus pažymi, kad tiek euro zona, tiek Kinija, JAV ir kiti regionai taip pat judės lėtesne pavara. 

Tačiau investicijų poreikis Lietuvoje šiuo metu yra didelis, nes įmonių turimi gamybos įrenginiai veikia maksimaliu pajėgumu. Vis dėlto negalima atmesti, kad ekonominės politikos ir geopolitinis neapibrėžtumas neigiamai paveiks ir investicijas šalyje. Tikėtina, kad prie nuosaikesnio jų augimo, šiemet prisidės ir ne taip sparčiai kaip pernai didėsiantys ES paramos lėšų srautai. 

G. Šimkus pripažįsta, kad šios prognozės yra „geriausias spėjimas pagal turimą informaciją“ ir atskiri reiškiniai pasaulyje esminės neigiamos įtakos Lietuvai neturėtų padaryti.

„Tačiau jei visos rizikos pradėtų pildytis vienu metu ir susilietų į vieną upę, tai reikšmingai pablogintų ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio prognozes“, – sakė G. Šimkus. 

Dėl to gyventojai turėtų būti visuomet budrūs ir taupyti, turėti bent 6 mėnesių darbo užmokesčių rezervą. Tačiau, pažymi G. Šimkus, itin atsakingai turėtų elgtis ir pati valstybė. 

„Kiekvienas visuomenės narys turi pasirūpinti savo ateitimi, bet labiausia tai veiktų, jei šalies politika būtų tvarkinga. Problema ta, kad jei atsitinka krizė, žmonės, pavyzdžiui, netenka darbo, o grįžti į darbo rinką yra sudėtinga, darbo galima nerasti ir ilgesnį laikotarpį nei 6 mėnesius. Tie turimi rezervai žmogų gelbsti, bet, mano galva, būtent atsakinga valstybės ekonominė politika turėtų gelbėti, kad praradusieji darbą galėtų jį rasti ir uždirbti pajamas“, – sako jis. 

Atlyginimai vis dar augs kone dešimtadaliu

Tačiau kitaip nei euro zonoje, verslo ir vartotojų optimizmas Lietuvoje – vis dar aukštumose, o mūsų namų ūkių vartojimo augimą skatina jau kurį laiką sparčiai didėjantys atlyginimai. 

Jie, pastebi G. Šimkus, auga vis dar sparčiau nei kainos, todėl gyventojams nėra dėl ko nusiminti. 
Prognozuojama, kad 2019 m. atlyginimai vis dar augs 8,1 proc., didės gyventojų perkamoji galia, nes infliacija turėtų siekti 2,4 proc. 

„Atlyginimų augimo tempai šiek tiek sulėtėjo (palyginus su praėjusiais metais), bet turime atsižvelgti į tai, kad kai kurių valdžios sprendimų įtaka blėsto, pvz. „Sodros“ grindų įtaka. Tačiau įtampa darbo sektoriuje išlieka, ir manome, kad darbo užmokečio augimas turi būti spartesnis nei 8 proc.“, – sakė jis.

Tuo metu kainos turėtų augti panašiu tempu kaip ir praėjusiais metais. Pagrindiniu kainų didėjimo kaltininku ir toliau išlieka būtent paslaugų kainų augimas. Tačiau apskritai infliacijos lygis, taigi kainų augimas, kaip pabrėžia G. Šimkus, yra pakankamai stabilus. 

Esminis veiksnys, auginantis atlyginimus, darbuotojų trūkumas. 

„Darbuotojų trūkumų skundžiasi apie penktadalis įmonių. Šiuo metu su tuo susiduriančių įmonių dalis truputį prislopo, tą galima sieti su prislopusiu emigracijos balansu“, – sako G. Šimkus. 

Jis taip pat pabrėžia, kad darbo rinka Lietuvoje yra segmentuota, o tai kelia iššūkių. „Vienoje pusėje stovi didmiesčiai, kitoje – likusi Lietuva, likę regionai, kuriuose nedarbo lygis yra 9 proc. ir tai nėra vieninteliai skirtumai“, – sakė jis, pabrėždamas, kad migracija iš periferinių apskričių į didmiesčius didėjo, o darbuotojų juose nuo krizės nepaudaugėjo. 

Taigi bendram nedarbo lygiui šalyje toliau mažėjant, pamatinės demografinės bėdos išlieka, o užimtųjų skaičiaus augimas 2019 m. bus lėtėsnis nei pernai. Prognozuojama, kad 2019 m. nedarbo lygis sieks 6 proc., 2020 m. – 5,9 proc. 

Eksporto augimas lėtėja

Nors Lietuvos eksporto augimas ir sulėtėjo, jis vis dar yra gana spartus. 2018 m. eksporto augimas siekė 4,9 proc., 2019 m., kaip prognozuoja Lietuvos bankas, jis bus lėtėsnis ir sieks 4 proc. 

„Kelios to priežastys – tarptautinė aplinka, kuri veikia Lietuvos eksporto prekybos partnerių aktyvumą, kita priežastis – Rusija, nes reeksportas rytų kryptimi iš esmės nepadidėjo. Taip pat turime pakankamai vangų mineralinių produktų eksportą“, – sakė G. Šimkus. 

Šiemet eksporto plėtrą ribos lėtesnis užsienio paklausos augimas, o pagrinidinis šalies ekonomikos augimo variklis ir toliaus bus privatus vartojimas. 

Taigi šiuo metu yra ir teigiamų, ir neigiamų rizikų dėl šalies ekonominės raidos. 

Palankesni migracijos srautai, intensyvesnis ES lėšų panaudojimas darys teigiamą įtaką. Neigiamą įtaką darys – didėjantys tarptautinės prekybos suvaržymai, kietasis „Brexitas“, mažesnis ekonomikos augimas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt