Verslas

2019.03.27 16:05

Lietuvoje vykstant Nacionaliniam ekonomikos egzaminui – pokalbis su Žilvinu Šilėnu apie ekonomiką ir lietuvių žinias

LRT.lt2019.03.27 16:05

Visi norintys kviečiami pasitikrinti savo ekonomikos žinias šiandien visą dieną vykstančiame Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Kam apskritai reikalinga ekonomika, ir ką daryti, kad Lietuva nebūtų tarp prasčiausiai ją išmanančių – pokalbis su egzaminą kartu su LRT organizuojančiu Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentu Žilvinu Šilėnu.

– Kaip ekonomikos principų išmanymas padeda kasdieniame gyvenime? 

– Daugybė žmonių iš tikrųjų išmano ekonomiką, nors niekada jos nesimokė. Galima juokauti, kad ekonomikos dėsniai yra ne sukurti, o atrasti. Pavyzdys – gravitacijos dėsnis. Kai kurie žmonės puikiai žinojo, kad paleidus akmenį jis nukris ant žemės, tūkstančius metų iki tol, kol gravitacija buvo aprašyta ar teorizuota. Lygiai taip pat ir su ekonomika – žmogus gali būti jos nesimokęs, tačiau jis puikiai žino, kas yra kaina ar vertė. O galbūt jis nesimokė ekonomikos, bet puikiai supranta, kas yra alternatyvieji kaštai. Ekonomika tuo ir smagi, kad ji kiekvieną dieną aplink mus, o ne kokiuose nors teoriniuose pavyzdžiuose. 

Klausėte, kuo man asmeniškai ji padeda, tai, visų pirma, visada prisimenu alternatyviuosius kaštus – ar reikia man kažkokio menkniekio, ar nereikia. Viena vertus, aš jį galiu nusipirkti ir tai tikrai man nesudarys finansinių sunkumų, kita vertus, smagu save pagauti, sudrausminti ir pagalvoti, ką už tuos 20 eurų galėtum padaryti, ar nusipirkti ką kita. Toks pastovus alternatyvų lyginimas padeda išvengti nereikalingų ar mažai reikalingų pirkinių. Tai veikia kaip gera disciplina, verčianti savęs paklausti, ar tikrai maksimaliai gerai išleidi savo pinigus. 

Lygiai taip pat alternatyvieji kaštai veikia galvojant apie laiką, ar jį praleidau tinkamai. Smagu yra padrybsoti ant sofos žiūrint televizorių, bet kitas dalykas yra, kai pagalvoji, kad tą laiką galėjai panaudoti naudingiau. Taigi, visada mąstau apie alternatyvas ir apie tai, ar padariau geriausius pasirinkimus. 

– Kuri ekonomikos šaka jums pati įdomiausia? Kodėl?

– Yra daug įdomių ekonomikos šakų. Man dar nuo studijų laikų gana įdomus dalykas yra elgsenos ekonomika. Jeigu esi austrų ekonominės krypties ekonomistas, tai, kad žmonės kartais pasielgia ne jiems naudingiausiai, tau nėra joks siurprizas. Kalbant iš mokslinės perspektyvos, labai dažnai kai kurie ekonomistai sukuria vaizdinį, neva žmogus yra tobula ekonominė mašina, o vėliau sako, jog žmogus kartais elgiasi netobulai, todėl ekonomika neveikia. Tai yra prastas mąstymas. Iš tikrųjų, žmogus yra ekonominė mašina, bet kartais ta mašina veikia netobulai ar su tam tikromis išankstinėmis nuostatomis.

Taigi elgsenos ekonomika nepaneigia racionalumo, o tik išplečia suvokimą apie tai, koks yra žmogus. Štai čia galima ieškoti atsakymų į klausimus: kodėl žmogus elgiasi vienaip, nors teoriškai atrodytų, jog jis turi elgtis kitaip? Kodėl žmogus tingi nunešti batus į parduotuvę ir susigrąžinti už juos pinigus, nors turi tam visas teorines teises? Kodėl žmogus elgiasi taip, kaip elgiasi? Žvelgti į save per tokią ekonominės elgsenos pusę labai įdomu. 

Antras dalykas – rinkos netobulumai. Čia susiduria teorija ir praktika, kai kažkas ateina ir sako, kad žino, kaip idealiai turėtų veikti rinka, tada labai įdomu „išnarstyti“ tą argumentą ir pasvarstyti, ar tikrai valdžios įsikišimas tą rinkos netobulumą ištaiso. Pavyzdžiui, akcizas, kurį visi mes mokame už kurą. Vienas iš argumentų, kodėl yra akcizas kurui – sumažinti benzino vartojimą, priartinti prie socialiai optimalaus taško. Šiuo aspektu  visada kyla klausimų: koks yra socialiai optimalus benzino vartojimas, kaip nustatyti, ar būtent tokio dydžio akcizo mokestis dabartinę situaciją priartina prie socialiai optimalios ir pan. Man patinka „narstyti“ oponentų argumentus. Kai kurie iš jų rimti, kai kurie – niekuo nepagrįsti.

– Kaip manote, kokios ekonomikos žinios svarbiausios kiekvienam žmogui?

– Viena vertus, norisi sakyti, kad finansinis raštingumas. Kita vertus, ekonomika yra daug daugiau negu finansai ir finansinis raštingumas, turbūt neįmanoma būti žmogumi, kuris neturi visiškai jokių ekonominių žinių, ir tuo pačiu būti visaverčiu piliečiu. Ekonomika nėra tik palūkanų ar paskolos apskaičiavimas, tai – tik maža buhalterinė detalė.

Mano suvokimu, ekonomika apima daug daugiau, pavyzdžiui: iš kur atsiranda nuosavybės teisės? Kodėl žmonės turi nuosavybės teises? Kodėl šis telefonas, kuriame kas dieną skaitau naujienas, priklauso man? Galų gale, kodėl nuosavybės teises reikia gerbti? Tai jau yra ekonomikos, filosofijos ir teisės dalis. Taigi, neišskirčiau atskiros srities, visa ekonomika yra svarbi. Jeigu reikėtų pasakyti kokį nors labai paprastą principą, sakyčiau – neprisiimkite per didelės rizikos už per mažą pelną. Tai tarsi argumentas, kodėl investicija į loterijos bilietus nėra pati protingiausia.

Aišku, jeigu norite pirkti loterijos bilietus, tai nieko blogo, tai jūsų pinigai, jūsų teisė rinktis, ką su jais norite daryti, tačiau pamąstykite ir apie alternatyvas – kiek per metus jūs išleidžiate loterijos bilietams ir, jeigu būtumėt investavę į akcijas ar kitas priemones, galbūt būtumėte uždirbę daugiau. Visada galvokite apie alternatyvas. 

– Tyrimai rodo, kad lietuvių ekonomikos žinios gerokai prastesnės palyginti su daugelio kitų Vakarų šalių gyventojų. Kaip manote, ko reikėtų pasimokyti Lietuvai iš Vakarų šalių, kad taptumėme ekonomiškai raštingesne šalimi?

– Tokius tyrimus reikia vertinti atsargiai, galbūt jie klausia to arba taip, kaip mūsų moksleiviai ar brandesni žmonės nesupranta. To paties klausimo gali paklausti tiek labai lengvai, tiek sudėtingai. Jeigu manęs klaustumėte, kaip padidinti ekonominį raštingumą, tai visų pirma sakyčiau, kad reikia nebijoti kalbėti apie pinigus. Labai dažnai daugelyje kontekstų žmonės apie pinigus kalba taip, lyg kalbėtų apie kokius nors nemalonius dalykus, lyg tai būtų kažkas ne iš šio pasaulio ar nederama tokioje kompanijoje. 

Pinigai, ekonomika, mainai yra gyvenimo dalis ir mes dažnai savo prekes ar paslaugas mainome į pinigus. Atsikratyti minties, kad kalbėjimas apie pinigus yra blogo tono ženklas, yra pirmas dalykas, antras – žmonėms reikėtų duoti daugiau teisės apsispręsti, ką daryti su savo pinigais. Kad ir toks elementarus dalykas kaip mokesčiai.

Kai gauname atlyginimą, visi mokesčiai jau būna atskaityti –  gyventojų pajamų mokestis, socialinio draudimo įmoka, sveikatos draudimo įmoka. Žmogus to momento net nepamato. Sakyčiau, kad geriausia finansinio raštingumo pamoka būtų ta, jog darbdavys tuos pinigus pervestų žmogui į sąskaitą, o tuomet jis pats susimokėtų savo mokesčius. Manau, kad tai labai padidintų žmonių suvokimą apie tai, kur tie pinigai panaudojami valstybėje, kiek jis mokesčių sumoka.

– Viena iš populiariausių Lietuvos laisvosios rinkos instituto organizuojamų iniciatyvų yra Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Kaip kilo šio egzamino idėja? 

– Iš noro populiarinti ekonomiką, tikime, kad tai įtraukiantis ir kiekvienam patogus būdas pasitikrinti savo žinias, savotiškai pažaisti. Padėti žmonėms suprasti, kad ekonomika – tai ne apibrėžimai ir skaičiai, o žmonės ir bendradarbiavimas ribotų išteklių pasaulyje. Taigi, siekiame populiarinti ekonomiką, paskatinti ja domėtis.

– Kokį klausimą užduotumėte Ekonomikos egzamino dalyviams?

– Yra daug pasakų, kuriose yra višta, dedanti auksinius kiaušinius. Iš to kiltų teorinis klausimas: jeigu vištos dėtų auksinius kiaušinius, ar iš tikrųjų jie būtų vertingi? Ir ar tokiu atveju paprasti vištos kiaušiniai nebūtų vertingesni? Arba, dažnai girdime posakį „pinigai ant medžio neauga“, todėl galime klausti – kiek būtų verti pinigai, jeigu jie augtų ant medžio? 

Tekstą parengė Neringa Vinkevičiūtė.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyksta šiandien iki 19 val. Jį laikyti kviečiame internete, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt . Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir LRT. Geriausieji bus apdovanoti piniginiais ir kitokiais prizais.