Nors žmonių vidutinės pajamos per metus padidėjo, jie neskuba išlaidauti – dovanoms per Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo šventes ketina išleisti po 181 litą. Pernai šis skaičius buvo 178 litai.
Nors žmonių vidutinės pajamos per metus padidėjo, jie neskuba išlaidauti – dovanoms per Kalėdų ir Naujųjų metų sutikimo šventes ketina išleisti po 181 litą. Pernai šis skaičius buvo 178 litai.
Ketvirtadalis suaugusių Lietuvos gyventojų dovanoms per būsimas šventes žada skirti nuo 50 iki 100 litų, maždaug tokia pati dalis – mažiau nei pusšimtį litų.
7 procentai žmonių (daugiausia tarp tokių – pensininkų, bedarbių, kaimo gyventojų) apskritai neketina pirkti jokių dovanų.
Tai atskleidė tradicinė apklausa, kurią atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”.
Dovanų ieško ir bedarbiai
Tarp atskirų socialinių grupių, kaip ir anksčiau, išsiskiria vadovai ir nuosavo verslo savininkai, jie dovanoms vidutiniškai ketina skirti po 309 litus. Bet tai mažiau nei prieš metus (384 litai).
Mažiau išlaidauti nusiteikę ir jaunimas, kaimiečiai, bedarbiai. Vis dėlto pastarieji planavo dovanoms paskirti vidutiniškai po 131 litą, o besimokantys jaunuoliai – po 94 litus.
Šiemet ne tokie taupūs kaip pernai bus 30–49 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, darbininkai, specialistai, tarnautojai.
Pajamos nekėlė optimizmo
Beje, lietuviai jau penktus metus iš eilės išlaidas šventėms mažina labiau, nei per tą patį laiką keitėsi jų realios pajamos.
Šiemet žmonės dovanoms planavo skirti tik 19 proc. savo mėnesio pajamų.
Tai žemiausias kada nors užfiksuotas rodiklis.
Pavyzdžiui, 2005–2007 metais išlaidų tokioms dovanoms dalis sudarė apie 29 procentus vieno šeimos nario vidutinių pajamų.
2012 metų lapkritį vidutinės namų ūkio pajamos per mėnesį buvo 2346 litai, o vidutinės pajamos vienam šeimos nariui – 930 litų. Prieš metus šie rodikliai buvo atitinkamai 2108 ir 878 litai.
Iš to, kokią dalį gaunamų pinigų žmonės pasiryžę skirti dovanoms, galima daryti išvadą, jog jie dar nėra tokie dideli optimistai, kad tikėtų tolesniu stabiliu gyvenimo gerėjimu.
Aktyvių piliečių – nedaug
Palyginti su praėjusių metų tyrimu, faktiškai nesikeitė apklaustųjų įpročiai sutikti Naujuosius metus.
Net 41 proc. 15–74 metų gyventojų 2013-uosius numatę sutikti namuose – su savo šeima, vieni arba su svečiais.
Tokia tendencija išlieka stabili nuo 2000 metų.
Tarp atskirų socialinių grupių kaip didžiausi namisėdos išskiria pensininkai (septyni iš dešimties švęs vieni namuose) ir lenkų tautybės piliečiai (46 proc.).
Beveik penktadalis gyventojų Naujuosius metus ketina sutikti svečiuose su draugais ar giminėmis.
Kaip ir anksčiau, labiausiai į svečius eiti linkęs jaunimas iki 30 metų, specialistai ir tarnautojai, taip pat didžiausias pajamas turintys žmonės.
Maža dalis žmonių planavo metų sandūrą atšvęsti užsienyje, restoranuose arba gamtoje.
Tiesa, lapkričio mėnesį, kai buvo atliekama ši apklausa, trečdalis gyventojų dar nebuvo apsisprendę, kur bus Naujųjų metų naktį.
