Verslas

2019.03.26 10:42

2018 metais pensijų fondai patyrė nuostolių, didžiausios grąžos sulaukė investavusieji į būstą nuomai

Jonas Deveikis, LRT.lt2019.03.26 10:42

Didžiausią vertę 2018 metais lietuviams atnešė investicijos į būsto nuomą. Ši turto klasė pernai pasiekė 8,1 proc. lygį ir aplenkė 2016 ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė –5,6 proc. Pensijų fondų prieaugis 2018 taip pat buvo neigiamas, skelbia turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“

Remiantis turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ sudarytu Lietuvos investicijų indeksu, 2018 m. didžiausios grąžos sulaukė investavusieji į būstą nuomai.

Ši turto klasė pernai pasiekė 8,1 proc. lygį. Ji aplenkė 2016 ir 2017 m. tarp šalies turto klasių pirmavusias Lietuvos įmonių akcijas – pastarųjų grąža pernai buvo neigiama ir sudarė –5,6 proc. Indėlių grąža ketvirtus metus išsilaikė nuliniame lygmenyje, o Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža šiek tiek sumažėjo iki 0,3 proc., neįveikdama 2,5 proc. siekusios infliacijos

„Praėjusiais metais akcijos buvo neigiamos – 5,6 proc. Tuo metu būsto grąžą sudarė prieaugis iš būsto kainos prieaugio ir būsto nuomos. (...). Krito ne tik akcijos. Visų saugiausia laikoma investicija – auksas taip pat šiek tiek krito“, – sako „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas bei pastebi, kad anksčiau kelis metus iš eilės akcijos atnešdavo didelį pelną.

V. Rūkas taip pat teigia, kad nors lietuviškų akcijų augimas ir buvo neigiamas, nuostoliai buvo mažesni nei kitose rinkose. „Mūsų akcijų dividendai yra mažesni, investuotojų yra mažiau, todėl ir akcijų kainos yra mažesnės bei mažiau reaguoja į svyravimus“.

Pensijų fondai negeneravo pelno

Lietuvos pensijų fondų grąža 2018 metais buvo neigiama, sako V. Rūkas.

„Buvo neišvengta nuostolių, todėl kad pasaulio akcijos krito, o obligacijos neištempė fondų į viršų. Ilgesniuoju 10 metų laikotarpių, pensijų fondai išlieka pelningi. Uždirbome apie 5,4 proc. o šis rodiklis nuo fondų įkūrimo 2004 m. iki 2018 m. pabaigos sudarė 4,2 proc.“ , – sako V. Rūkas

Jis taip pat pažymi, kad praėjusiais metais šalies pensijų fondai dėl rinkų svyravimo patyrė 3,9 proc. nuostolį, tačiau kritimas buvo trumpalaikis – per pirmus tris 2019 metų mėnesius, metinį nuostolį dauguma pensijų fondų jau buvo „atidirbę“, – sako V. Rūkas.

Nuo 2019 m. Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, t. y., jų investicijų portfelis keičiasi priklausomai nuo fondo dalyvių amžiaus, derinant rizikingų bei mažiau rizikingų turto klasių santykį, atsižvelgiant į likusią šio fondo dalyvių dalyvavimo pensijų kaupime trukmę.

Grąžą užtikrina ilgalaikis investavimas ir lėšų paskirstymas

Vertinant ilgąjį laikotarpį, 1996–2018 m. visos šalies turto klasės generavo grąžą investuojantiems, viršijusią infliaciją. Didžiausia, 14 proc. siekusi vidutinė metinė grąža per 23 m. buvo iš būsto nuomai, antroje vietoje su 8,6 proc. grąža buvo Lietuvos įmonių akcijos, o šalies ilgalaikės obligacijos atnešė 6,4 proc. metinių palūkanų, indėliai – 4,6 proc.

Tuo tarpu per dešimtmetį, nuo 2009 iki 2018 m., pelningiausios buvo Lietuvos akcijos (13,2 proc.), antroje vietoje – obligacijos (5,2 proc.), trečioje – būstas nuomai (3,1 proc.), o indėliai nebeperkopė 2 proc. infliacijos lygio ir generavo 1,5 proc. metinių palūkanų.

„Būsto nuomai dešimties metų grąžai įtakos vis dar turi paskutinė krizė. Akcijos per šį laikotarpį išsiskyrė pelningumu, nes 2009 m. akcijų rinka pasiekė dugną ir nuo tada prasidėjo dešimtmetį trukusi „bulių“ rinka, kai akcijos sparčiai kilo. Taigi, šie istoriniai duomenys dar kartą patvirtina, kad ilgalaikis investavimas suteikia galimybę išvengti trumpalaikių svyravimų, o į skirtingas turto klases paskirstytos investicijos leidžia subalansuoti rizikas bei tikėtis stabilaus investicijų portfelių augimo“, – pabrėžė V. Rūkas.

Lietuvos investicijų indeksas, kurį lygiomis dalimis sudaro nuo 1995 m. kasmet vertinamos pinigų rinkos priemonės (indėliai), šalies ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (nuo 2016 m. vertinamos ir sąnaudos) bei įmonių akcijos, pernai augo jau septintus metus iš eilės.

Ilgalaikė vidutinė metinė indekso grąža 1996–2018 m. siekė 9,8 proc., jį šiuo laikotarpiu šalyje viršijo būsto nuomai grąža (14 proc.). Remiantis šiuo „INVL Asset Management“ sudaromu indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009–2018 m. siekė 6,3 proc. Per 2018 m. šio indekso grąža siekė 0,7 proc., tuo tarpu 2017 m. ji buvo 6,3 proc. Minimalų indekso kilimą 2018 m. lėmė neigiama akcijų rinkų grąža ir būsto nuomai grąžos stabilumas.

Iš ko uždirbti 2019 metais?

Pasak V. Rūko, ateityje tikėtis uždarbio galima iš akcijų bei būsto nuomai, o indėliai ir Lietuvos valstybės obligacijos liks be prieaugio.

„Trumpuoju laikotarpiu akcijos linkusios svyruoti, tačiau ilgalaike prasme jos turi perspektyvų dėl tvaraus ekonomikos augimo. Būsto kainų augimas gali būti artimas infliacijai, tikėtina didesnė grąžos komponentė iš nuomos pajamingumo. Lietuvos obligacijoms trumpuoju bei vidutiniu laikotarpiu negalime prognozuoti panašios kaip istorinė grąžos“, – sakė V. Rūkas.

Anot jo, nereikia tikėtis, kad iš indėlių 2019 metais pavyks uždirbti. Iš Lietuvos obligacijų taip pat nereikėtų tikėtis didesnės grąžos negu bus infliacija.

„Lietuvos valstybės obligacijų pajamingumas trumpuoju laikotarpiu yra žemesnis nei 1 proc. Tačiau nekalbu apie įmonių obligacijas“, – pastebi V. Rūkas.

Pasak investavimo specialisto, optimalių rezultatų ilguoju laikotarpiu yra pasiekiama išskaidant investicijas pagal rizikingumą. Vienas iš tokių įrankių – pensijų fondai, orientuoti į ilgalaikį uždarbį.