Verslas

2019.03.26 20:06

Nacionalinis ekonomikos egzaminas jau rytoj: ekonominių žinių trūkumas šiais laikais – ne pasiteisinimas

LRT.lt2019.03.26 20:06

Neužtenka žinoti, kad ekonominiai procesai vyksta, būtina suprasti, kokią įtaką jiems turime mes. Tuo labiau, kad ekonomika kiekviename žingsnyje lydi kiekvieną – nuo vaiko ir senjoro.

Apie ekonomikos principus ir tai, kodėl Lietuvos visuomenei vis dar trūksta žinių apie šią sritį, pokalbis su Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadove, vadovėlio „Ekonomika per 31 val.” bendraautore, Nacionalinio ekonomikos egzamino organizatore Marija Vyšniauskaite.

– Visų pirma, kaip paprastai paaiškinti, kas yra ekonomika?

– Paprastai kalbant, su ekonomika žmogus susiduria, kai nori ledų ir limonado, bet turi tik 50 ct, arba kai nori naujo automobilio, nors uždirba tiktai dviračiui. Iš esmės ekonomika yra neribotų norų susidūrimas su ribotomis galimybėmis. Ir tai apima ne tik pinigus, bet ir mūsų laiką bei pastangas. Išmanant ekonomikos principus daugelį sprendimų priimti tampa gerokai paprasčiau.

– Kodėl reikalingas Nacionalinis ekonomikos egzaminas?

– Laikyti Nacionalinį ekonomikos egzaminą kviečiame žmones ne norėdami juos egzaminuoti ar parašyti pažymį, ne siekdami patikrinti, ko jie nežino. Mūsų tikslas –  skatinti domėjimąsi ekonomika, jos reiškiniais ir principais. Galbūt kažkas sudalyvavęs egzamine susidomės ekonomika, suvoks, kad ji mus lydi kiekviename žingsnyje, ir tai jam padės priimti asmeninius sprendimus. Tai, kad praėjusiais metais 7000 žmonių prisijungė prie egzamino, rodo, kad žinutė apie ekonomikos svarbą pasiekė labai daug žmonių, nuo moksleivių iki senjorų. Tikiu, kad tarp jų tikrai yra tokių, kurie anksčiau neturėjo jokio ryšio su ekonomika, bet atsakinėjo į klausimus, pasitikrino savo žinias ir pradėjo daugiau ekonomikos pastebėti kasdienybėje, galbūt net ieškojo informacijos apie jos principus ir veikimą.

– Kam skirtas egzaminas – kas jį turėtų laikyti?

– Egzaminas yra skirtas visai visuomenei – tiek penktokui, tiek programuotojui, tiek bankininkui. Apdovanojimus teiksime trijose skirtingose kategorijose: rinksime ekonomiškai raštingiausią moksleivį, studentą bei apdovanosime žmogų, kuris geriausiai pasirodys piliečio kategorijoje.

– Jei aš niekada nesimokiau ekonomikos, ar man nebus per sunku?

– Ne. Klausimus konstruojame taip, kad kiekvienas į juos galėtų atsakyti, tiesiog šiek tiek pamąstydamas. Kartais net ir pačioje sąlygoje gali būti atsakymas, tereikia pasitelkti ekonominį mąstymą, ekonominę logiką ir tą atsakymą bus visai nesudėtinga „išmąstyti“. Neklausime apibrėžimų – apibrėžimus pateikiame patys, tad nereikės įvardinti faktų ar sąvokų, užteks tiesiog vadovautis logika.

– Kokios bus pagrindinės egzamino temos?

– Egzaminas apims visas svarbiausias ekonomikos temas. Klausime apie pamatinius ekonomikos principus, tokius kaip konkurencija, pinigai, mainai. Klausime ir apie asmeninius finansus, asmeninio biudžeto planavimą. Aišku neapleisime tų klausimų, kurie susiję su verslumu, kai reikia paskaičiuoti ar sudaryti finansinį planą tam tikrai pateiktai įmonei. Taip pat apimsime tarptautinės prekybos, verslumo temas ir ekonominę politiką, t.y. valdžios ekonomiką, biudžetą ir mokesčius. Iš tikrųjų tai – tokie klausimai, kuriuos tikrai kiekvienas sutinkame kasdien.

– Ar egzaminui reikia kažkaip specialiai ruoštis?

– Egzaminui specialiai ruoštis tikrai nebūtina, bet jei tik yra noro, galima jau dabar treniruotis. Yra bent 60 klausimų internetinėje svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt, kur kiekvienas gali išmėginti, kaip jam sektųsi šiais metais. Taip pat turime parengę ir sudėtingiausių klausimų paaiškinimus. Žinoma, galima paskaityti šiek tiek knygų, jeigu yra noro kiek plačiau suprasti ekonomikos principus. Čia į pagalbą ateina ir mūsų instituto nemokamos elektroninės knygos apie visus ekonomikos principus, pradedant nuo verslo ciklo ir pinigų, baigiant moralės santykiu su ekonomika.

– Egzaminas organizuojamas antrą kartą, kas žmonėms buvo sunkiausia pernai?

– Pernai daugiausiai žmonių suklupo ties klausimu apie neigiamas palūkanas. Mes klausėme, kas būtų, jeigu vyriausybė norėtų pasiskolinti už neigiamas palūkanas. Daugelis žmonių manė, kad taip skolintis negalima arba manė, kad tikrai neatsirastų, kas norėtų tokiomis sąlygomis skolinti. Iš tikrųjų, tai nėra tiesa. Skolinimasis neigiamomis palūkanomis vyksta ir Lietuvos vyriausybė taip pat tai daro. Bendrai kalbant, sudėtingiausi klausimai buvo apie bendrinius ekonomikos principus, mainus, palūkanas ir kitus panašius dalykus.

– Ką jūsų nuomone svarbiausia išmanyti apie ekonomiką kiekvienam?

–Ekonomikos reikia kiekvienam ir visai nesvarbu, tu dar tik mokaisi mokykloje, ar jau dirbi. Žinoti ekonomikos principus svarbu tiek mokiniui, tiek namų šeimininkei ir visiems kitiems, kurie galbūt dirba net visai su ekonomika nesusijusį darbą.

Esminis principas, kurį aš manau, kad reikėtų žinoti, tai kad ištekliai yra riboti ir kiekvieną kartą, kai darome pasirinkimą, tai prarandame galimybę padaryti visus kitus pasirinkimus. Pavyzdžiu galėtumėme laikyti tai, ką aš renkuosi ateinančią valandą nuveikti – galiu miegoti, mokytis naujos kalbos, skaityti arba sportuoti. Viskas priklauso nuo mano asmeninių prioritetų. Jeigu mano prioritetas yra iki vasaros atostogų išmokti prancūzų kalbos, tai aš, aišku, suprasiu, kad ta valanda, kada aš miegosiu, man paprasčiausiai atims galimybę išmokti 10 naujų žodžių.

Šis principas yra svarbus, galvojant už kokius politikų pažadus balsuoti. Ekonomikoje šį principą vadiname alternatyviosiomis sąnaudomis. Dažnai girdime, kad įmanoma ir pensijas pakelti, ir mokytojų atlyginimus padidinti, bet labai retai politikas pasakytų, kokia yra to kaina, kokios yra alternatyviosios sąnaudos: ar bus sumažinti atlyginimai gaisrininkams, bus pakelti mokesčiai ir panašiai. Taigi, jeigu kiekvieną kartą mąstysime, kad kiekvienas pasirinkimas kainuoja ir įvertinsime ir kainą, ir naudą, kurią galime gauti, tai galėsime ir efektyviau tvarkytis su savo asmeniniais finansais, ir racionaliau elgtis prie balsadėžės.

– Kaip jums pačiai ekonomikos žinios praverčia kasdien?

– Kai tu žinai, kad kiekvienas pasirinkimas kainuoja, gali jį pasverti. Tad jeigu esi sau išsikėlęs kažkokius asmeninius tikslus, gali aiškiau ir logiškiau numatyti seką, kaip link jų judėti. Negali tikėtis, kad miegosi ar naršysi telefone, o tą naują kalbą tiesiog savaime imsi ir išmoksi, ar kad pinigus savo svajonių pirkiniui iš kažkur gausi. Aišku, ekonomikos žinios praverčia mąstat ir apie procesus visuomenėje, politikų veiksmus.

– Tyrimai rodo, kad lietuvių ekonomikos žinios palyginti su kitų vakarų šalių  žiniomis yra gerokai prastesnės. Kaip manote, kodėl susiklostė tokia situacija?

– Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad tiek Lietuvos penkiolikmečių, tiek suaugusiųjų ekonomikos žinios yra prastos. O viskas prasideda nuo mokyklos. Mokykloje mes turime tik vieną savaitinę ekonomikos pamoką ir tik vienerius metus iš visų 12 mokslo metų. Taigi, nieko keisto, kad yra susiklosčiusi tokia situacija. Taigi, pirmiausia, ekonomikai mokykloje yra skiriama per mažai dėmesio, taip pat svarbu tai, kad suaugusieji ekonomikos neišmano, tai jiems perduoti žinias savo vaikams ar šiaip jaunimui yra beveik neįmanoma. Aišku ir tai, kad kalbėjimas apie pinigus ar ekonomiką yra tabu ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Atlikti tyrimai atskleidžia, kad kalbėti su vaikais apie pinigus yra didesnis tabu, nei kalbėjimas apie politiką, religiją, narkotikus ir visus kitus dalykus.

– Koks būtų receptas, nuo ko pradėti keisti šią situaciją, kaip užpildyti spragas?

– Visų pirma reikėtų atsižvelgti į mokyklos sistemą – reikėtų skirti daugiau valandų ekonomikos pamokoms, nei dabar yra skiriama; reikėtų investuoti į mokytojų paruošimą, nes nemažai mokytojų nėra ekonomikos specialistai, neturi universitetinio ekonomikos išsilavinimo. Juos reikia paruošti. Šeimose reikėtų skatinti atsakomybę už finansus ir kalbėjimą, aiškinimą vaikams, kad pinigai neatsiranda iš bankomato dėžės, kad pinigai yra sukuriami darbu. Galima ir paprastesnių pratimų duoti vaikams tiesiog jų kasdienybėje. Pavyzdžiui, paprašyti vaiko, kad jis turėdamas 10 eurų biudžetą nupirktų šeimai visus pieno produktus, kuriuos ji vartoja. Tokiu atveju vaikas svarstys ar imti brangesnį pieną ir pigesnę varškę, ar kažkaip kitaip sutilpti į tą biudžetą. Tokie dalykai praktikoje tikrai labai puikiai veikia.

– Jeigu aš jaučiu, kad man trūksta  ekonomikos žinių, ir norėčiau jų įgyti, kaip jūs man patartumėte tai padaryti?

– Visų pirma, skatinu pasitikrinti, kokioje srityje, kokių konkrečių ekonomikos žinių tau stinga, o tai galima padaryti kovo 27 d. Nacionaliniame ekonomikos egzamine. Kai įsivertinsi kur tu stringi – ar tai valstybės finansai, asmeninis biudžetas, ar tai yra klausimai susiję su verslumu, tada jau gali ieškoti, kur tų žinių gali gauti. Šiais laikais, kai yra gausybė internetinių platformų su internetiniais kursais, ekonominių žinių neturėjimas pasiteisinimo neturi, nes kiekvienas žmogus dabar gali studijuoti pas geriausius ekonomikos profesorius, geriausiuose pasaulio universitetuose. Šiuo atveju pasaulis yra labai sumažėjęs ir mes turime labai daug galimybių.

LRT.lt atsiųsto teksto autorė – Neringa Vinkevičiūtė.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su LRT Nacionalinį ekonomikos egzaminą kviečia laikyti jau kovo 27 d., bet kuriuo metu nuo 10 val. iki 19 val. Jį laikyti galima internete, svetainėje. Geriausieji bus apdovanoti piniginiais ir kitais prizais.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius