Lietuva – viena iš kelių ES šalių, neturinti PVM lengvatos būtiniausiam maistui. Latvija jau daugiau nei metai taiko 5 proc. lengvatinį tarifą vaisiams ir daržovėms – jie skaičiuoja, kad produkcija atpigo keliais procentais. Toks kaimynės pavyzdys vėl paskatino viltis, kad ir Lietuvos augintojai bei vartotojai sulauks panašios PVM lengvatos. Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto vadovo Andriejaus Stančiko, Lietuvoje irgi būtų galima pradėti nuo 9 proc. lengvatos vietinėms daržovėms bei ekologiškai produkcijai. Finansų ministras tokius siūlymus vadina populistiniais.
Vešliai žaliuoja agurkai ir pomidorai Anykščių rajono šiltnamių ūkyje. Tai vienas iš stambesnių prekinių ūkių Lietuvoje, kasmet parduodantis beveik keturis tūkstančius tonų daržovių.
Lietuvos augintojams tenka konkuruoti su atvežtine produkcija, pirmiausia iš Lenkijos, kur PVM 4 kartus mažesnis, o pas mus jis siekia 21 procentą.
„Jei priimtų įstatymą lengvatiniam PVM daržovėms, manau, kad produkcija atpigtų. Mes atiduotume pardavimui pigiau tuo skirtumu, kurį sudarytų tie PVM procentai“, – sako Anykščių r. šiltnamių ūkio savininkė Rūta Juškienė.
Augintojų viltis skatina Latvijos pavyzdys – daugiau nei metai vaisiams ir daržovėms ji taiko 5 proc. lengvatinį tarifą. Nors buvo nuogąstauta, kad dėl to biudžetas praras 17 milijonų eurų, buvo surinkti 5 milijonai.
„Kainos visoje Europoje daržovių ir bulvių buvo išskirtinai aukštos, o latvių vartotojams buvo 2 proc. mažesnės. Mes norėtumėme daugiau daržovių, bulvių parduoti vidaus rinkoje, o iš prekyviečių, turgaviečių lietuviška produkcija yra išstumta. Ten lenkiška, dažnai ji į Lietuvą patenka neapskaityta“, – LRT TELEVIZIJAI kalba Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.
Sumažinti šį mokestį siūlyta jau ne kartą ir dabar keli Seimo nariai įregistravo siūlymą PVM sumažinti iki 9 procentų.
„Mes tik laimėtume ir baigtųsi tas spekuliavimas, kad čia bus blogai, jei sumažinsime PVM, kad šalyje įvyks tragedija. (...) Pabandome daržininkystėje, o toliau – galbūt, šviežia mėsa“, – mano Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
Optimistinius užmojus tramdo finansų ministras. Esą dėl tokios lengvatos maistui biudžetas netektų daugiau nei trijų šimtų milijonų eurų.
„Galiausiai tai dažnai tik padidina pelną pardavėjui. Kai konkrečiai paskaičiuoji, kad nebūtų didelių praradimų viešiesiems finansams, žmonės turi pradėti vartoti 2–3 kartus daugiau, kas skamba absurdiškai. Tai dėl to populistinių pasiūlymų neremiame ir neremsime“, – LRT TELEVIZIJAI sako finansų ministras Vilius Šapoka.
„Lengvatos nėra efektyvios, praradimai biudžete vis tiek yra. Reikėtų iš tų surinktų mokestinių pajamų skirti paramą tam, kam labiausiai reikia: tai vaiko pinigai, bazinių pensijų didinimas nepasiturintiems žmonėms. Kad jie galėtų įpirkti tas prekes ir paslaugas“, – antrina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Anot S. Jakeliūno, daugelyje ES valstybių, kur taikomi lengvatiniai mokesčiai maistui, tai, ką biudžetas praranda, kompensuoja nekilnojamojo turto, automobilių ir kiti mokesčiai. Lietuva – viena iš keturių ES šalių, kaip ir Bulgarija, Danija, Estija, neturinti PVM lengvatos maisto produktams.
