Verslas

2019.03.24 22:06

Stasys Kropas apie pinigų plovimo skandalą: tai nemaloniausia žinia bankų sektoriui per dešimtmetį

Irma Janauskaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2019.03.24 22:06

Penktadienį Švedijos bankas „Swedbank“, vietoje lauktų vidaus audito rezultatų dėl galimo pinigų plovimo paskelbė pirminę ataskaitą ir išreiškė pasitikėjimą banko generaline direktore. Duomenų apie galimas įtartinas operacijas nepateikta. Švedijos visuomeninio transliuotojo teigimu, „Swedbank“ teikė paslaugas Rusijos oligarchams bei buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui.

Skandalas, į kurį įsipainiojo seniausias Švedijos bankas, buvusio Lietuvos bankų asociacijos vadovo vertinimu, yra nemaloniausia, kas bankų sektoriui nutiko per dešimtmetį. Žinia, kad į aferą buvo įsivėlę skandinavų etalonu laikyti bankai, prilygo sprogimui.

Finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas sako, nenustebtų, jeigu paaiškėtų, kad į pinigų plovimą buvo įsipainioję ir daugiau bankų. Bet visi sutartinai kartoja: reikia atsakymų be nutylėjimų ir taip sustiprinti prevenciją, kad ateityje naujos nusikalstamos schemos būtų neįmanomos. Bet ir senos bankų nuodėmės gali pridaryti žalos Lietuvos ekonomikai ir kainuoti gyventojams.

Penktadienį laukta vidaus audito žinių iš seniausio Švedijos banko „Swedbank“. Bet kaltinimų pinigų plovimu jis nei paneigė, nei patvirtino, tik paskelbė, kad auditą tęsia ir kad visų įtartinų 50 klientų sąskaitos uždarytos. Taip pat pažadėjo įkurti finansinių nusikaltimų žvalgybos skyrių. Švedijoje dirbanti LRT RADIJO bendradarbė sako – šalyje svarstoma, ar audituojamojo užsakytą auditą galima vadinti nešališku.

„Dar viena tokia detalė – SVT žurnalistai, kurie atrado, išviešino, sakykime, tą skandalą, jie turėjo prieigą prie daug daugiau informacijos, negu kad audito įmonė. Ir „Swedbank“ save pateisina klientų duomenų apsaugos įstatymu. Tad auditui net nepateikti tie duomenys“, – atkreipia dėmesį LRT RADIJO bendradarbė Vaida Meidutė-Strazdauskienė.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalyse dirbantis Švedijos „Swedbank“ – vienas iš tų, kurių vardai nuskambėjo, teigiama, plataus masto pinigų plovimo skandale – šalia Danijos „Danske Bank“ ir Švedijos „Nordea“, kuri, susijungusi su Norvegijos „DNB“, Lietuvoje tapo „Luminor“ banku. Skelbta, kad įtartini pinigai keliavo ir per „Ūkio banką“.

„Tai didelė bėda bankams. Turbūt tai nemaloniausia žinia per galbūt ir dešimtmetį, kad skandinaviški bankai [plovė pinigus] per filialus Baltijos šalyse. Ir pasaulyje tokia žinia sklinda. Nors Lietuvoje gal faktiškai nieko nebuvo, galbūt purslai tik to, bet mes esam viename Baltijos laive“, – LRT TELEVIZIJAI sako buvęs Bankų asociacijos vadovas Statys Kropas.

Švedijos visuomeninis transliuotojas prieš mėnesį paskelbė, kad nuolatinis pinigų plovimas per „Swedbank“ ir skandalo centre pirmiausia atsidūrusį „Danske“ galėjo vykti 2007–2015 m. Lietuvoje Bankų asociacijai nuo 2008 m. vadovavęs S. Kropas sako, kad visą laiką dėta pastangų įtartinų operacijų prevencijai. Ir to, ką paviešino švedų žurnalistai, bankai Lietuvoje galėjo tikrai neaptikti, mat, kai vienas jų klientą identifikuoja, kitas to jau nedaro – pasitiki. Galbūt būta procedūrų klaidų.

Įtarimų buvo kilę rinkos prižiūrėtojui Lietuvos bankui. Jis pernai ir užpernai atliko 13 patikrinimų, susijusių su pinigų plovimo prevencija. Tarp jų – ir „Swedbank“. Duoti nurodymai pažeidimus ištaisyti.

„Turime automagistralę ir joje važiuoja automobilių srautas. Vieni jų be techninės apžiūros, kiti – vogti. Taip įsivaizduokim, kiek mokėjimų praeina per bankų sąskaitas ir apskritai per visą mokėjimų sistemą. Natūralu, kad visko pasitaiko“, – tvirtina Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas.

„Tos įtartinos transakcijos, apie kurias yra diskutuojama žiniasklaidoje, daugeliu atvejų vyko vos ne prieš dešimtmetį. Tai, kiek kas turi skeletų spintoje, sunku būtų nuspėti. Bet kuriuo atveju, reikia žvelgti į priekį“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Latvijos ir Estijos tarnybos pareiškė esančios susirūpinusios, kad skandinavų bankai gali pasitraukti iš jų šalių, kaip tai padarė „Danske“. Lietuvos banko vadovas sako, kad „Danske“ apie išėjimą pranešė anksčiau, nei kilo pinigų plovimo skandalas. Kodėl taip nusprendė, esą galima spėlioti. Bet dėl rizikos Lietuvoje likti be švedų bankų, Vitas Vasiliauskas pripažįsta – nėra ramu.

V. Šapoka taip pat sutinka, kad tai – viena iš galimų rizikų: „Žinoma, kad tai viena iš rizikų, nes bankų indėlis į ekonomikos raidą tikrai labai svarbus. Iš kitos pusės, tuščia vieta ilgai nebūna.“

Bankai pasitraukia, anot pašnekovų, ne per naktį. Klientai – kreditų ir indėlių turėtojai – esą būtų perpirkti kokio nors kito banko, bet tai užtruktų ir tai kuriam laikui pristabdytų skolinimą. O tai – verslo plėtrą ir, savo ruožtu, ekonomikos augimą.

Be to, tokie skandalai mažina pačių bankų akcijų vertę ir gauti pelnai bankų savininkams neatperka nuosavybės vertės sumažėjimo. Galiausiai tai gali pajausti bankų paslaugų vartotojai.

„Dėl to pinigų plovimo skandalo daugelis geriau visiškai atsisako korespondentinės bankininkystės ir teikti paslaugas kitose šalyse. Jeigu bankas neturi korespondentinės sąskaitos tiesiogiai doleriais, vadinasi, jis turi ieškoti kažkokių dar papildomų, galbūt rizikingesnių partnerių, kurie operacijas tais doleriais atlieka. Vadinasi, jie negali atlikti ir keitimo operacijų, mokėjimo operacijų negali, kur yra pagrindinė pasaulio valiuta atsiskaitant. Vadinasi, bankai turi didesnius kaštus. Vadinasi, jų paslaugos brangsta. Ir tai atsiliepia tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims“, – sako S. Kropas.

„Šitos problemos, kurios kyla dėl įvaizdžio, lemia, kad pačios finansų įstaigos ateityje bus daug atsargesnės. Tai reiškia priežiūros sugriežtinimą, priežiūros sugriežtinimas reiškia pasiūlos mažėjimą, paklausa išlieka pakankamai didelė ir tai gali sąlygoti tų pačių palūkanų augimą ateityje“, – atkreipia dėmesį  Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas.

Lietuvos banko teigimu, būsto paskolų palūkanos didėjo ne dėl pinigų plovimo skandalo, o dėl to, kad realiai dabar jas diktuoja du bankai. Bankų asociacijos vadovas nesutinka, kad konkurencija – per maža.

„Paskolas duoda ir fizinius asmenis aptarnauja šeši Lietuvoje veikiantys bankai. Dar yra išduotos trys specializuotų bankų licencijos, veikia tuzinas kredito unijų ir 77 elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimų įstaigos. Tai, kalbant apie konkurenciją, sakyti, kad bankų arba tokių įstaigų yra per mažai... Na, tai nėra visiškai tiesa, kadangi faktai rodo ką kita. Konkurencinė aplinka yra ypatingai konkurencinga“, – tikina Bankų asociacijos vadovas Mantas Zalatorius.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Statys Jakeliūnas sako – būtent ir dėl naujokų svarbu susitvarkyti pinigų plovimo prevenciją.

„Kadangi pinigų plovimo skandalai didžiąja dalimi susiję su Rusijos įmonėmis, Rusijos klientais ir Magnickio byla, turbūt, paminėtina, tai, pavyzdžiui, „Revolut“ banko atėjimas į Lietuvą ir licencijos suteikimas jam taip pat sukelia didelę riziką, nes klientų jie prisirinkę labai daug, kelis milijonus. Tarp tų klientų yra visokių“, – sako S. Jakeliūnas.

Lietuvos bankas sako, dabar bankai jau turi įsidiegę stiprias kontrolės priemones. Bet pinigų plovimo skandalas, anot įsigijimų specialistų, gali turėti įtakos „Luminor“ pirkimo ir pardavimo sandoriui. Vieną didžiausių Baltijos šalyse bankų perka didžiausia privataus kapitalo fondų, tarp jų – amerikiečių pensijų – valdytojų „Blackstone“. Jos atstovai sandorio eigą naujienų agentūrai BNS atsisakė komentuoti.

Savaitė