Viena iš didžiausių grėsmių rubliui yra Rusijos bendrovių prievolė grąžinti skolas užsienio kreditoriams – joms dėl to vien vasarį teks nusipirkti 10,2 mlrd. JAV dolerių, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, cituodama RBK ir „Bloomberg“.
Viena iš didžiausių grėsmių rubliui yra Rusijos bendrovių prievolė grąžinti skolas užsienio kreditoriams – joms dėl to vien vasarį teks nusipirkti 10,2 mlrd. JAV dolerių, rašo Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, cituodama RBK ir „Bloomberg“.
Vasarį įmonių skolos, kurias jos turės grąžinti užsienio kreditoriams, bus didžiausios per visus metus. Grąžintinos skolos sudaro ketvirtadalį visų metų mokėjimų užsienio kreditoriams.
Ekspertų teigimu, kompanijos, neturinčios eurų ir dolerių rezervo, pardavinės rublius, ir taip spaudimas Rusijos nacionalinei valiutai tik augs. Kadangi daugeliui Rusijos kompanijų yra uždarytos Vakarų kapitalo rinkos, jos yra priverstos kaupti rezervus.
„Būtinybė sumokėti skolas vasarį gali išaugti į naują pasitikėjimo rubliu krizę. Jeigu skolų mokėjimai sutaps su naftos kritimu, situacijos aštrėjimu Ukrainoje ir griežtesnių sankcijų grėsme, tai Rusijos rinkos gali tapti labai pažeidžiamos, nepastovios“, – „Bloomberg“ cituoja SEB atstovą Stokholme.
Vieną iš didžiausių mokėjimų vasarį turi atlikti „Rosneft“ – bendrovei reikia grąžinti 7,1 mlrd. dolerių, o per visus metus teks atiduoti 19,5 mlrd. dolerių skolos. Gruodį „Rosneft“ išleido obligacijų už 625 mlrd. rublių. Sausį įmonė pritraukė dar 400 mlrd. rublių.
Analitikai teigia, kad sausio 26 dieną, kai rublis pigo 6,6 proc., valiutos silpnėjimą sukėlė baimė, kad didžiausia Rusijos naftos kompanija savo rezervus pakeis į užsienio valiutą, jog galėtų sugrąžinti skolas. „Rosneft“ patikino, kad fondai liks rubliais, kad būtų galima atsiskaityti su tiekėjais, rangovais ir kreditoriais.
Sausį rublis, palyginti su JAV doleriu atpigo 20 proc. ir tai buvo didžiausias nuosmukis per 16 metų. Pastarąjį kartą rublis tokius kritimo tempus demonstravo 1998 metais.
