Verslas

2019.03.22 17:38

Nacionalinio ekonomikos egzamino laimėtojas: pats baigė ekonomikos studijas, tačiau kitiems nerekomenduotų

LRT.lt2019.03.22 17:38

Lietuviams ekonomikos temos – vis dar sunkiai suprantamos. Šiek tiek geriau išmanome tik kasdienius finansinius dalykus, rodo tarptautiniai tyrimai.

Pernykščio Lietuvos Nacionalinio ekonomikos egzamino vienos kategorijų laimėtojas, ekonominės analizės studijas ką tik baigęs Tomas Živatkauskas sako, kad dėl ekonomikos žinių trūkumo nukenčiame kiekvienas – bent tam tikrų principų, pavyzdžiui, alternatyviųjų kaštų, išmanymas labai padėtų priimti naudingiausius kasdienius sprendimus.

– Ar tikėjaisi tapti Nacionalinio ekonomikos egzamino nugalėtoju studentų kategorijoje?

– Nujaučiau, kad atsakiau į visus klausimus teisingai, bet nesitikėjau, kad laimėsiu, nes mano laikas nebuvo pats geriausias. Tad ši žinia labai nudžiugino.

– Ekonomikos studijos visuomet tarp populiariausiųjų. Ar ir tu šias studijas pasirinkai dėl populiarumo, o galbūt buvai tvirtai apsisprendęs – ekonomika ir taškas?

– Tiesą sakant į ekonomiką stoti buvau nusprendęs jau būdamas 16 metų, nes susidomėjau rinkos judėjimais, biržomis ir panašiai. Rinka, mano manymu, yra visų žmonių pasirinkimų išraiška, tad pati idėja suprasti kaip rinkos veikia, kaip žmonės vertina dalykus, nukreipė į ekonomikos studijas. Taigi, tai buvo suplanuota iš anksto.

– Ar patartum šiuo metu dvejojančiam dėl studijų krypties pasirinkimo dvyliktokui rinktis ekonomikos studijas?

– Greičiausiai ne. Nerekomenduočiau. Šiuo metu ekonomika nėra tokia prestižinė ar tokia paklausi specialybė, kokia ji buvo prieš finansinę krizę iki 2008 metų. Mano manymu, dabar kur kas didesnė yra technologijų sektoriuje dirbančių žmonių paklausa. Žinoma, jeigu jauti, kad ekonomika yra tavo pašaukimas – taip, šias studijas rekomenduočiau, bet jeigu dvejoji – nerekomenduočiau.

– Ar į universitetą atsinešei pakankamai studijoms reikalingų ekonomikos bei matematikos žinių?

– Dėl ekonomikos žinių nežinau... Ekonomikos žinias įgavau per pačias studijas. Man asmeniškai turbūt labiausiai trūko matematikos žinių, kadangi universitete susidūriau su daug temų, prie kurių mokykloje visiškai neteko „prisiliesti“ ar apie jas išgirsti. O universitete matematiką jau mokėmės iš esmės.

– Ar universitete įgautas žinias apie ekonomiką pavyksta pritaikyti kasdienybėje? Galbūt puikiai tvarkaisi su asmeniniu biudžetu ar sėkmingai investuoji?

– Manau, kad dabartinis mano darbas ir yra iš dalies susijęs su tuo, ko aš išmokau per studijas. (aut. pastaba: Tomas šiuo metu dirba duomenų analitiku rinkos tyrimų centre). Universitete teko susidurti ir išmokti tam tikrų programavimo rūšių, pavyzdžiui vadinamojo „R“ programavimo, kuris man gelbsti vykdant duomenų analizę ir vertinant statistiką, kadangi ši programavimo rūšis padeda atrinkti reikiamą informaciją.

Tai taip, ekonometrijos žinios, kurių įgavau universitete, labai pravertė darbo rinkoje, ir turbūt reikia dėkoti tiems dėstytojams, kurie mane mokė šių dalykų. Taip pat makroekonomikos žinios ir pats suvokimas, kaip funkcionuoja ekonominė sistema tikrai praverčia kasdieniuose sprendimuose, nors iš dalies tai buvo mano paties noras ir tikslas jų išmokti, nepriklausomai nuo to ką dėstytojai dėsto universitete.

– Ką patartum žmogui, kuris dirba visai kitokioje srityje, bet nori patobulinti ekonomikos žinias? Nuo ko pradėti, kur ir kokios informacijos ieškoti?

– Aš manau, kad šiandieniniame pasaulyje yra gana daug laisvai prieinamų informacinių ir žiniasklaidos šaltinių, kurie pakankamai gerai paaiškina apie įvykius, pateikia faktus ir iš jų galima nesunkiai susidaryti bent jau apibendrintą įspūdį, nežinant paties dalyko kaip ekspertui.

– Kokias ekonomines problemas laikytum šiuo metu didžiausiomis Lietuvoje? Galbūt turi pasiūlymų, kaip jas būtų galima išspręsti?

– Lietuvoje, manau, tai būtų pensijų sistema, socialinė apsauga. Labai trūksta pagrįstumo, kodėl iš žmogaus kiekvieną mėnesį atseikėja maždaug 40 proc. nuo jo algos „ant popieriaus“, kadangi kai gauni pensiją, kuri net nesiekia algos minimumo, tai jau yra sunkiai pagrindžiamas dalykas, už ką tiek laiko mokėjai.

Žinoma, yra ir daugiau problemų, pavyzdžiui, viešasis sektorius, mano manymu, nėra labai efektyvus ir negali būti toks efektyvus kaip rinkos mechanizmas. Daug problemų kyla iš to, kad biudžeto lėšos Lietuvoje dažnai yra paskirstomos ir įsisavinamos neefektyviai, kas vėlgi nėra vien tik Lietuvos problema, bet tiesiog neišvengiamas dalykas, kada valstybėje egzistuoja perteklinis viešasis sektorius.

– Žvelgiant iš jauno ir savo karjerą dar tik pradedančios žmogaus perspektyvos, ar Lietuvos ekonominė padėtis yra palanki ir sudaranti galimybes jaunuoliams sparčiai kilti karjeros laiptais, o galbūt tam dar reikia nemažai pasikeitimų?

– Viskas priklauso nuo to, kokią specialybę tu atstovauji. Jeigu dirbi technologijų sektoriuje ar bankuose, tai darbo netrūksta. Taigi, manau, kad jeigu įsidarbini tokiose srityse, tau konkuruoti Lietuvoje yra gerokai lengviau, daug lengviau gali susirasti darbą, dirbti su duomenų analize arba programuotoju, negu galėtum Didžiojoje Britanijoje ar kažkur kitur, kadangi ten konkurencija ženkliai didesnė.

– Kokį ekonomikos principą, tavo nuomone, turėtų žinoti kiekvienas žmogus? Kokia ekonomikos pamoka būtų pati svarbiausia?

– Turbūt pats svarbiausias dalykas būtų alternatyvieji kaštai, kai priimant kiekvieną sprendimą mes kažką prarandam, bet renkamės tai, kas geriausia. Kaip pasirinkimas ką pirkti: šokoladą ar raktų pakabuką. Šokoladą labai mėgstu, bet raktų pakabukas padėtų nepamesti raktų.

– Jeigu tu organizuotum Nacionalinį ekonomikos egzaminą, kokį klausimą užduotum žmonėms?

– Grįšiu prie tų pačių ribinių kaštų. Kada įmonė nustoja gaminti? Dažniausiai pagal ekonominę teoriją atsakymas toks: kai ribiniai kaštai pasiekia ribines pajamas.

– Ar šiemet taip pat ketini dalyvauti ir pasitikrinti savo žinias Nacionaliniame ekonomikos egzamine?

– Gal kitiems reikia leisti laimėti?! Taip, turbūt dalyvausiu, jeigu egzaminas vyks man tinkamu laiku.

Tekstą parengė – Neringa Vinkevičiūtė.

Nacionalinis ekonomikos egzaminas vyks kovo 27 d. nuo 10 val. iki 19 val. Jį laikyti kviečiame internete, svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt. Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir LRT. Geriausieji bus apdovanoti piniginiais prizais.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius