Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, Lietuva Europos Komisijai priekaištavo ne dėl kiaulienos, o dėl pieno produktų ir jautienos eksporto.
Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos, teigia žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, Lietuva Europos Komisijai priekaištavo ne dėl kiaulienos, o dėl pieno produktų ir jautienos eksporto.
„Jeigu kalbėti dėl to vieningumo, tai aš nesureikšminčiau kiaulienos klausimo, nesieju to su mūsų pareiškimais. Kita vertus, jeigu visada galvosime, kad turime tylėti, tai tik parodys, kad tikrai priklausom nuo vienos šalies“, – BNS sakė V. Baltraitienė.
Pasak jos, Baltijos šalys ir Lenkija neprieštaravo Rusijos susitarimams dėl kiaulienos, nes dėl afrikinio kiaulių maro bet kuriuo atveju negali eksportuoti jos į Rusiją. Tačiau šios šalys priekaištavo dėl pieno ir jautienos produkcijos, kuri buvo minima EK atstovų susirašinėjime su Rusija.
„Jei būtų kalbama tik apie kiaulieną, turbūt nebūtų jokių klausimų, nes turime Lietuvoje, Latvijoje, šiek tiek Estijoje, taip pat Lenkijoje afrikinį kiaulių marą. Tačiau buvo kalbama ir apie pieno produktus, ir apie jautieną“, – aiškino ministrė.
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) pranešė stabdanti planuotus patikrinimus Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Danijos, Vengrijos ir Nyderlandų įmonėse.
Ankščiau Rusija paskelbė, kad techniniuose pokalbiuose sutarė su kai kuriomis ES valstybėmis (Prancūzija, Vokietija, Italija, Danija, Nyderlandai bei Vengrija) atnaujinti prekybą. Prancūzija pranešė, kad pasiekė preliminarų susitarimą dėl kiaulienos eksporto atnaujinimo.
Tačiau Baltijos valstybių ir Lenkijos nepasitenkinimą sukėlė Europos Komisijos generalinio direktorato vadovo Ladislavo Miko laiškas „Rosselchoznadzor“ vadovui Sergejui Dankvertui, kuriame, anot Lietuvos pareigūnų, Rusijai siūloma tartis su atskiromis šalimis.
Už maisto saugą ir sveikatą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, kad jo kritikai laišką interpretuoja neteisingai. Anot jo, Briuselis griežtai netoleruotų, kad Rusija pati galėtų pasirinkti ES valstybes nares, kurioms panaikinti maisto produktų embargą.
Interviu LRT Televizijai komisaras teigė, kad laiške minima, jog „jei Rusija nuspręstų atšaukti apribojimus, tuomet reikėtų grįžti į padėtį, kai visos 28 valstybės eksportavo produkciją į Rusiją“.
„Kalbant apie dvi aukščiau paminėtas kategorijas, manome, kad siekiant grąžinti padėtį, buvusią iki draudimo, prekyba galėtų būti atnaujinta, remiantis ES lygmens veterinarijos sertifikatais ir importuojančios šalies patikra. Techninės detalės dėl sąlygų, susijusių su ES ir MS (Muitų sąjungos) reikalavimais, ir įgyvendinimo detalės tarp ES šalies narės ir importuojančios šalies galėtų būti patikslintos ryšium su/kartu su patikra“, – rašoma L. Miko laiške S. Dankvertui, kuris sukėlė daugiausia diskusijų.
Politologė: atšaukdama planus įsileisti kiaulieną, Rusija bando skaldyti ES
Atšaukdama planus įsileisti kiaulieną iš kai kurių Vakarų Europos valstybių, Rusija taip bando sukiršinti Baltijos šalis su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis, mano politologė Dovilė Jakniūnaitė. Pasak jos, Rusijos pareiškimą galima sieti ir su ketvirtadienį pratęstomis ES sankcijomis Rusijai.
„Kai yra akivaizdžiai išskiriama šalių grupė – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – ir priešpastatoma Vakarų valstybėms, labai aiškiai tiesmukiška strategija. Net jeigu ir techninės priežastys kažkokios yra nepriimti mėsos, tai jau vien jų vardijimas yra toks politinis veiksmas – labai akivaizdu. O kad tai padaryta iš karto po to, kai vakar vakare paskelbta apie sankcijų atnaujinimą, o šiandien pranešama, kad mes svarstėme, jog bus leista eksportuoti, o dabar pagalvosime, tai irgi, manau, labai nesunkiai galima susieti su politiniu Europos Sąjungos sprendimu“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja D. Jakniūnaitė.
Tačiau, jos nuomone, bent jau politiniu lygiu toks bandymas supriešinti valstybes nebus sėkmingas. Kita vertus, galima tikėtis, jog tai sukels verslininkų nepasitenkinimą.
„Čia turbūt politiniame lygmenyje nėra paveiki – nesupriešins Lietuvos su Danija, bet daugiau mažiau gali sukelti, įtariu, tarp verslininkų, kurie suinteresuoti. Sukiršinti, leisti pagalvoti, kad dėl mūsų valdžios sprendimų mums nelabai gerai. Tai nėra kiršinimas aukščiausiame lygmenyje, bet tam tikrą grupę suneraminti, padaryti įtampą gali“, – aiškino D. Jakniūnaitė.
Praėjusį pirmadienį Pracūzijos žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, jog pasiektas preliminarus susitarimas su Rusija dėl kiaulienos produkcijos eksporto atnaujinimo. D. Jakniūnaitės teigimu, galima spėti, jog dabar Rusija žaidžia su žemdirbiais.
„Galime spėti, kad žaidžiame su prancūzų, danų žemdirbiais ar verslininkais, kurie galbūt buvo pasiruošę eksportuoti, o sustabdoma, kad kažkas iš Lietuvos, Lenkijos ar panašių valstybių paprieštaravo, o rusai atsižvelgė“, – BNS teigė politologė.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
