Seime siūlomas naujas Lobistinės veiklos įstatymo variantas. Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio – įrašymo į lobistų sąrašą – ir nustatyti, kad lobistu būtų tas asmuo, kuris vykdo lobistinę veiklą.
Seime siūlomas naujas Lobistinės veiklos įstatymo variantas. Apibrėžiant lobisto sąvoką siūloma atsisakyti šiuo metu privalomo lobisto požymio – įrašymo į lobistų sąrašą – ir nustatyti, kad lobistu būtų tas asmuo, kuris tiesiog vykdo lobistinę veiklą.
Aiškinama, kad esama atvejų, kai į lobistus neįrašyti asmenys siekia daryti poveikį valstybės politikams, pareigūnams bei tarnautojams ir taip realiai vykdo lobistinę veiklą.
Seimo valdybos sudarytos specialistų darbo grupės parengtas įstatymo projektas užregistruotas parlamento posėdžių sekretoriate.
Siūloma įpareigoti lobistus ne tik vieną kartą per metus, kaip yra dabar, teikti lobistinės veiklos ataskaitą, bet ir per dvi darbo dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto pradžios deklaruoti lobistinę veiklą.
Taip pat siūloma nustatyti trijų kategorijų lobistus: laisvai samdomus asmenis, kurie atlieka lobistinę veiklą už atlygį užsakovo pavedimu ir interesais, įmonių lobistus, kurie būtų įmonės valdymo organų nariai ar darbuotojai ir atliktų lobistinę veiklą išimtinai šios įmonės interesais bei nevalstybinių organizacijų lobistus.
Numatoma patikslinti lobistinės veiklos užsakovo sąvoką ir leisti įmonėms lobistine veikla užsiimti ne tik savo darbuotojams, bet ir savininkams ar vadovams - jiems pavedimas vykdyti lobistinę veiklą būtų duodamas ne sutarties pagrindu, o pasirašant įsakymą, nustatant funkciją pareigybės aprašyme ar instrukcijoje arba pagal darbo sutartį.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
