Verslas

2019.03.21 11:23

Šimonytė ir Nausėda apie Rusijos grėsmę Lietuvai: turime vertinti rimtai, bet ne isteriškai

Jonas Deveikis, LRT.lt 2019.03.21 11:23

Lietuvos Respublikos prezidento posto siekiantys Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda Lietuvos ekonomikos konferencijoje ketvirtadienį diskutavo apie globalius iššūkius, kurie galėtų suvienyti Lietuvą. Jie išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvos pasienyje yra telkiamos Rusijos karinės pajėgos. Saulius Skvernelis, nors ir buvo kviestas, į šią diskusiją neatvyko.

Renginio moderatorius diskusijos dalyviams pateikė klausimą, kokia yra kandidatų reakcija į tai, kad Estijos žvalgyba pranešė, jog Rusija rengiasi didelio mąsto karui su NATO.

I. Šimonytė teigė, kad tokią informaciją turime labai rimtai vertinti, tačiau ko neturėtume daryti – į reaguoti isteriškai.

„Mes ir patys puikiai žinome, mums nereikia Estijos žvalgybos, kad tai metytume“, – sako I. Šimonytė bei priduria, kad yra gynybos planai ir reikia stengtis, kad jie būtų pilnai įgyvendinti.

Kalbant apie Europos kariuomenės idėją, I. Šimonytė mano, kad yra sprendimų, kurie galėtų papildyti NATO. Pavyzdžiui, karinio Šengeno idėja. Anot jos, reikia stengtis, kad Lietuvai reikalingos karinės pajėgos, karinio konflikto metu, galėtų mus pasiekti kaip galima greičiau be jokių suvaržymų, o Lietuva išvengtų izoliacijos.

Tuo metu G. Nausėda sutinka su mūsų bei Estijos žvalgybos duomenimis, rodančiais, kad Kaliningrade situacija nėra gera.

„Rusijos žiniasklaidoje yra skatinamas isteriškas požiūris į Baltijos valstybes ir tai kelia nerimą“,– sako G. Nausėda ir priduria, kad mūsų tikslas šiuo metu labai glaudžiai bendradarbiauti tiek su NATO, tiek su JAV.

„Noriu pasiekti, kad JAV turėtų Lietuvoje dislokavusi 1500 – 3500 karių. Kitas svarbus dalykas, kad NATO oro policija virstų oro erdvės apsauga. Taip pat labai svarbu, kad būtų užtikrinta bendra ES sienos sauga“, – sako G. Nausėda bei pastebi, kad yra nemažai žmonių, sakančių, kad mes Rusijai esame neįdomūs ir kad jų nedomina mūsų prezidento rinkimai. „Norėčiau pasakyti, kad esame po padidinamuoju stiklu“, - sakė jis.

„Brexitas“ bus pamoka,  o didžiausia problema – demokratijos mažėjimas

G. Nausėda konferencijoje pažymėjo, kad „Brexito“ klausimas yra didelis tautos kančios klausimas. „Tai kas atsitiko, nebeatitinka britų lūkesčių. Jei politikai įtikinėjo, kad be Europos bus geriau, šiandien jie slapstosi“, – sako G. Nausėda bei pažymi, kad „Brexitas“ bus gera pamoka „karštoms galvoms“, kurios yra prieš ES.

Jis taip pat pastebi, kad Europos Sąjungoje egzsituoja dvi skirtingos Europos idėjos. Pirmoji yra Emmanuelio Macrono požiūris, kad ES turi būti dar labiau centralizuota, o kitas požiūris, kad valstybės Europoje turi eiti nacionaliniu keliu. Vis dėlto, G. Nausėda nesiryžo atsakyti, kokiu keliu turėtų pasukti Lietuva.

„Lietuva turi būti patenkinta dabartine padėtimi ES. Turime komisarą, turime parlamento narius, savo atstovą Europos centriniame banke. (...) Reikia ir toliau stiprinti savo pozicijas ir turėti savo nuomonę ES“, – pažymi G. Nausėda.

Tuo metu I. Šimonytė siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad pasaulyje demokratija praranda populiarumą.

„Kalbant apie globalias problemas, manau, kad svarbiausia yra demokratija prieš žmones. Daugelyje valstybių matome tendencijas, kad žmonės yra linkę atsisakyti liberalios demokratijos kaip vertybės“,– sako I. Šimonytė bei pažymi, kad tai yra klaidinga koncepcija.

Pasigyrė vyriausybės darbais

Nors diskusijoje nedalyvavo, premjeras S. Skvernelis į konferenciją atvyko, o jos dalyviams pristatė vyriausybės nuveiktus darbus.

S. Skvernelis minėjo, kad vyriausybei pavyko pasiekti, kad į Lietuvą grįžtų daugiau žmonių, nei išvažiuoja iš šalies. Be to, mokesčių reforma prisidėjo prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, darbo užmokestis didėjo 10 proc., o viešajame sektoriuje, pasak jo, atlyginimai didėjo net 12 proc. iki 1020 eurų.

„Praėjusiais metais jautėme nemenką šalies ekonomikos augimą. BVP padidėjo 3,4 proc., tai yra daugiau, nei buvo prognozuota“, – sako S. Skvernelis.

Premjeras taip pat minėjo, kad vyriausybė praėjusiais metais pristatė šešias struktūrines reformas skirtingose srityse: švietimo, sveikatos apsaugos, mokesčių, pensijų ir kovoje su šešėliu. Dėl jų visuomenėje buvo kilusių labai daug abejonių, ar jos bus įgyvendintos. 

Anot S. Skvernelio, visi vyriausybės žadėti darbai buvo įgyvendinti, išskyrus vieną sritį. „Užstrigome, kalbant apie gyventojų gerovės augimą. Buvo nerimo, užšalimo 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio lygyje“, – sako premjeras bei priduria, kad yra ir kitų problemų Lietuvoje: demografinė padėtis, maža gerovė vertinat BVP vienam gyventojui, didelė emigracija.

Vis dėlto, S. Skvernelis pažymi, kad gerovės augimas šalyje didėja, o kitais metais tikimasi pasiekti dar geresnių rezultatų.