Verslas

2019.03.21 09:46

Finansų ministerija mažina šalies augimo prognozę, tačiau po poros metų prognozuoja 1500 „ant popieriaus“ siekiančią algą

Finansų ministerija sumažino Lietuvos ekonomikos augimo prognozę. Tačiau, akcentuojama, kad mūsų šalies augimas yra vis dar spartesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, o vidutinis darbo užmokestis per kelerius metus jau turėtų perkopti 1500 eurų „ant popieriaus“.

Ketvirtadienį Finansų ministerija atnaujino ekonominės raidos scenarijų 2019-2022 metams ir pristatė, kas mūsų laukia.

Lietuvos ekonomika auga sparčiau nei ES

Nors pastarieji metais Lietuvos ekonomikai buvo labai sėkmingi, sumaišties pasaulio ekonomikoje pakanka, todėl ministerija sumažino šalies augimo prognozę.

„Neturime prabangos būti nei optimistais, nei pesimistais. Siekiame prognozuoti realiausią situaciją, ir mūsų prognozės paprastai būna tiksliausios. Noriu patikinti, kad stengiamės neįlieti jausmų į savo prognozes – tam, kad jos būtų maksimaliai tikslios“, – sakė finansų ministras V. Šapoka.

Tuo metu finansų viceministrė Miglė Tuskienė paminėjo faktorius, kurie nulėmė prognozių pokyčius: „2018 m. buvo stipraus ir tvaraus ekonomikos augimo metai, ji augo 3,4 proc. – tiek, kiek ministerija ir prognozavo.

Atnaujinant prognozes mes rėmėmės naujausiomis išorės prielaidomis ir matome, kad dalis rizikų realizuojasi. Dėl geopolitinės situacijos, „Brexito“, Kinijos sulėtėjusio augimo, sumažinome Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Prognozuojame, kad ji augs 2,6 proc., t. y. 0,2 proc. mažiau, nei prognozavome rudenį.“

2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. – 2,3 proc., 2022 m. – 2,3 proc.

Vidaus paklausa ir toliau bus esminiu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau dėl mažėjančios išorės paklausos reikės suklusti eksportuotojams.

„Jie turės pagalvoti apie diversifikavimą, technologinį atsinaujinimą, nes eksportas augs mažiau, nei prognozavome“, – sakė M. Tuskienė.

2019 m. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas 1 procentiniu punktu augs lėčiau nei buvo numatyta 2018 metų rudenį.

„Brexito“ įtaka privers galvoti apie išeitis

Praėjusiais metais, nepaisant bendro eksporto augimo tempo sulėtėjimo, prekių eksportas augo į visas pagrindines rinkas, o sparčiausiai – į Jungtinę Karalystę (15,4 proc.), Lenkiją (8,5 proc.), Švediją (8,4 proc.).

2018 m. prekių eksporto vertė į JK išaugo 15,4 proc. – dvigubai sparčiau nei bendro eksporto. Tačiau, kaip akcentuoja M. Tuskienė, šis augimas yra laikinas ir galimai grįstas JK atsargų kaupimu artėjant jos išstojimo iš ES datai.

„Matyti, kad 2018 m. eksporto rodiklis į JK buvo gerokai didesnis, bet tai yra laikina ir susiję su atsargų kaupimu kitoje pusėje. Sausio mėnesį eksporto rodiklis į JK jau stipriai smuko. Pagrindinės prekių grupės, kurios keliauja į JK, – tai baldai, chemijos pramonės gaminiai, paruošti maisto produktai. Šioms rinkoms reikės galvoti, kaip prisitaikyti prie sąlygų“, – sakė viceministrė, paminėdama „Brexito“ įtaką.

Be „Brexito“ įtakos, daugumoje ne euro zonos valstybių stiprės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumą mažinantis veiksnys – valiutų nuvertėjimas.

Darbo užmokestis perkops 1500 eurų – 2 kartus didesnis nei prieš krizę

Nuo 2017 m. spalio metinė infliacija Lietuvoje mažėja, o 2018 m. pabaigoje sudarė 1,8 proc. ir buvo mažiausia per pastaruosius 2 metus.

„Infliacijos prognozę dar kartą mažiname, ir tai vėlgi yra gera žinia, nes kainų augimas bus nuosaikesnis“, – sakė M. Tuskienė. Ji pridūrė, kad darbo užmokestis toliau augs.

„Atlyginimai didėja daugiau nei dvigubai. Sprendimai, didinantys darbo užmokestį – tai minimalios algos didinimas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas. Metinė infliacija atlyginimų augimą truputį apvalgo, bet tikrai ne per daugiausiai. Darbo užmokestis gerokai sparčiau auga nei infliacija“, – sako ji.

Finansų ministerija padidino darbo užmokesčio augimo prognozę iki 8 proc. Tai 0,5 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Tuo metu 2020-2022 m. darbo užmokestis augs vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus.

Nuo 2019 m. darbuotojui perkėlus 28,9 proc. dydžio socialinio draudimo tarifą, atitinkamai padidėjo bruto darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai numatoma, kad vidutinė alga 2019 m. šalyje sudarys 1283 eurus. Viešajame sektoriuje darbo užmokestis augs sparčiau nei privačiame sektoriuje.

Apskritai 2019-2022 m. numatoma geriausia pokriziniu laikotarpiu gyventojų finansinė padėtis – vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ 2022 m. šalyje perkops 1500 eurų (atitikmuo iki reformos sudarytų 1180 eurų) ir palyginamosiomis sąlygomis bus 2 kartus didesnis nei prieškriziniu laikotarpiu.