Verslas

2019.03.26 05:30

Bandomasis vilnietei pasibaigė karčiai: įdiegusi įmonei reikalingą programą tapo nereikalinga

Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt2019.03.26 05:30

Perspektyvios karjeros pažadas, užtikrinimas, kad darbuotoja viską daro puikiai, o tada – atleidimas paskutinę bandomojo dieną popiet. Su tokia situacija susidūrusi vilnietė Lina įsitikinusi – ja paprasčiausiai buvo pasinaudota – įdiegus programą, kuria iš kolegų mokėjo naudotis tik ji, Lina buvo paprasčiausiai atleista.

LRT.lt aiškinosi, kokios yra atleidimo per bandomąjį laikotarpį sąlygos ir kaip savo teises gali apginti darbuotojai.

Apie atleidimą sužinojo paskutinės bandomojo laikotarpio dienos popietę

Vilnietė Lina (vardas pakeistas, tikrasis vardas redakcijai žinomas – LRT.lt) pasakoja įsidarbinusi vienoje tarptautinėje bendrovėje. Moteriai buvo patikėta įdiegti naują programą, kurią iš tuo metu įmonėje dirbusių žmonių išmanė tik ji. Buvo nustatytas trijų mėnesių bandomasis laikotarpis.

„Per tą bandomąjį buvo viršvalandžių, bet viskas atrodė gerai. Kai klausdavau, ar viskas gerai, ar gerai darau, nebuvo jokių nusiskundimų. Dar, kadangi ten dirbo mano draugė, jos paklausdavau. Ji sakė – iki šiol, jeigu per bandomąjį laikotarpį kažkas kažką blogai darydavo, pavyzdžiui, ne taip bendraudavo su klientu, darydavo klaidas, su tuo žmogumi būdavo du ar tris kartus šnekama, patariama, kaip geriau elgtis“, – pasakoja pašnekovė.

Ji tvirtina pati inicijavusi pokalbius, norėdama įsitikinti, ar vadovė neturi priekaištų jos darbo kokybei. Per visus pokalbius, pasakoja Lina, būdavo užtikrinama, kad viskas yra gerai ir darbas atliekamas puikiai.

„Kaip tik tuo metu įdiegėme naują programą, kurios niekas kitas nemokėjo, mokėjau tik aš. Tada prižadėjo – įdiegsi programą, tai labai perspektyvu, galėsi visus apmokyti. Taip ėjo tas bandomasis laikotarpis. Viskas atrodė gerai. Paskutinę bandomojo laikotarpio dieną atėjau į darbą ir priešpiet mane pakvietė pasišnekėti. Vadovė pasakė: „Mes nusprendėme, kad mums tavo paslaugų nereikia“. Buvo pasakyta labai įdomiai: „su visu kolektyvu apšnekėjome“, – pasakoja Lina.

Anot pašnekovės, jai buvo paaiškinta, kad sprendimas priimtas pasitarus su visu bendrovės kolektyvu ir nutarta, kad ji netenkina iškeltų lūkesčių. Kokie lūkesčiai liko neišpildyti, tvirtina Lina, paaiškinta nebuvo: „Nebuvo konkrečiai įvardinta, ar aš darau klaidas, ar kažkas netiko. [...] Buvo paaiškinta, kad tai yra paskutinė bandomojo laikotarpio diena, todėl jie turi teisę mane atleisti. Labai pasimečiau. Sakiau, jeigu mano darbas netenkina, pasakykite, ką ne taip darau, aš pasitaisysiu. [...] Man konkrečiai buvo pasakyta taip – tai ar tu nori dirbti labai daug viršvalandžių, kone po 12–14 valandų per dieną, ir savaitgaliais? Atsakiau, kad, jeigu tai yra laikina, taip.“

Lina prisimena vadovei pasakojusi apie tai, kad labai daug viršvalandžių teko dirbti ankstesnėje darbovietėje, todėl, pakviesta į šią, ji sutiko palikti ankstesnę darbo vietą. Vis dėlto ji teigia sutikusi viršvalandžius dirbti ir naujojoje darbovietėje, jeigu tai būtų laikina situacija, susiklosčiusi dėl darbuotojų trūkumo ar padidėjusio darbo krūvio.

„Sakiau, jeigu tai pastovu, galima kažką galvoti, gal kažkaip optimizuoti darbą. Aš nepasakiau „ne“. Sakiau, kad galiu pamėginti kažkaip kitaip įgyvendinti tikslus, kitaip dirbti. Prašiau pasakyti konkrečius pavyzdžius, ką dariau blogai. To pasakyta nebuvo. Kadangi aš turiu du vaikus... Tiesiog man tas darbdavys atrodė labai aukšto lygio, todėl klausiau – gal galite mane palikti pagal kažkokį susitarimą, kad dirbsiu jums, kol susirasiu kitą darbą, nes turiu mažų vaikų. Man pasakė, kad pagalvos“, – sako Lina.

Vis dėlto praėjus valandai po pokalbio, tvirtina pašnekovė, ji buvo pakviesta pasirašyti atleidimo dokumentų. Moteris teigia buvusi tokia sukrėsta dėl susiklosčiusios situacijos, kad su visomis atleidimo sąlygomis tiesiog sutiko ir jai pateiktus dokumentus pasirašė.

Kadangi tame pačiame skyriuje dirbo jos draugė, Lina tvirtina pasiteiravusi, kas konkrečiai neįtiko kolektyvui, tačiau kolegė paaiškino, kad su kolektyvu vadovė iš tiesų nesikalbėjo.

„Man vadovė sakė, kad su visu kolektyvu nutarė, kad aš netinku. Draugė sakė, kad to nebuvo, kad su niekuo nebuvo šnekėta, o, kiek ji apie mane kalbėjosi su kitais, viskas buvo gerai ir nebuvo nusiskundimų. Kolegos sakė, kad gerai dirbu, esu draugiška. Absoliučiai niekas neturėjo nusiskundimų“, – tvirtina moteris.

Ji teigia taip ir neišgirdusi konkrečių priežasčių, kodėl buvo atleista, o kolegos, su kuriais teko bendrauti, jokių pastabų taip pat nenurodė: „Manau, kad manimi buvo tiesiog pasinaudota. Kito paaiškinimo nematau. Jeigu žmogus blogai dirba, tu jam sakai. [...] Ta vadovė gal skaičiavo kažkokius pinigus, gal per brangu mane samdyti? Bet, kita vertus, jeigu per brangu, tu tokio žmogaus nesamdai, samdai praktikantus, samdai darbuotojus į žemesnę poziciją.“

Net ir bandomuoju laikotarpiu atleidimą privaloma pagrįsti

Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėja, vyriausioji darbo inspektorė Irina Janukevičienė, LRT.lt komentuodama situaciją, pabrėžia – visais atvejais, jeigu darbuotojas jaučiasi atleistas nepagrįstai, jeigu mano, kad buvo įžeista jo garbė ir orumas, jis gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Specialistė taip pat primena – išbandymo laikotarpis gali būti nustatomas tik sudarant darbo sutartį. Anot jos, skirtingai nuo anksčiau galiojusios tvarkos, dabar išbandymas nustatomas abiejų šalių sutarimu – tiek darbdavio, kad jis galėtų patikrinti, ar darbuotojas tinkamas eiti pareigas, tiek darbuotojo, kad jis galėtų įsitikinti, kad jam patiks pats darbas ir sąlygos.

„Be abejo, jeigu darbdavys nustato, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos jis gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, tačiau privalo apie tai raštu įspėti darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pabaigos. Vis dėlto jeigu darbdavys mato, kad darbuotojas netinkamas atlikti darbą pagal darbo sutartį, jis turi įspėti darbuoją apie tai raštu: pateikti įspėjimą prieš tris dienas iki išbandymo pabaigos“, – atkreipia dėmesį I. Janukevičienė.

Skirtingai nei kartais manoma, atleisdamas darbuotoją bandomojo laikotarpio metu, darbdavys negali to padaryti be jokios pagrįstos priežasties. Argumentus, kodėl darbuotojas negali toliau dirbti, jis turi pateikti pačiam darbuotojui. Jeigu pastarasis su išsakytais argumentais nesutinka, jis turi teisę su atleidimu nesutikti.

„Jeigu darbuotojas su tuo nesutinka, mano, kad dirbo gerai, tuo labiau, jeigu jokių prieštaravimų, pretenzijų darbuotojui tuo išbandymo metu pareikšta nebuvo, darbuotojas visada turi nesutikti su tokiu atleidimu. Jeigu buvo pasirašyta darbo sutartis, jis turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos“, – sako I. Janukevičienė.

Ji priduria – kreiptis į komisiją darbuotojas privalo per mėnesį. Kreipdamasis jis turi raštu išdėstyti savo reikalavimus, apibūdinti situaciją ir pateikti argumentus, kodėl nesutinka su tokiu atleidimu. Nagrinėjant tokį ginčą, gali būti pareikalauta ir darbdavio argumentų, kodėl darbuotojas nepraėjo išbandymo, kokių reikalavimų neatitiko.

„Tas darbdavio ir darbuotojo pasikalbėjimas visada gali būti. Tai neuždrausta, bet, kai jau numatytas atleidimas iš darbo dėl netinkamo išbandymo, [įspėjimas ir argumentacija] turi būti pateikta raštu ir ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki atleidimo“, – teigia I. Janukevičienė.

Nors Darbo kodeksas nereikalauja pačiame įspėjime nurodyti konkrečių priežasčių, tačiau, akcentuoja specialistė, priežastys vis tiek turi egzistuoti ir darbdavys privalo tas priežastis nurodyti. Jeigu jis to nepadarys, gali tekti aiškintis Darbo ginčų komisijoje.

Jeigu komisija įvertina, kad darbuotojas buvo atleistas be pagrindo, jis gali prašyti jį grąžinti į darbą arba reikalauti kompensacijos: „Žinote, būna įvairios situacijos, konfliktai ir darbuotojas mato, kad nėra vietos toje darbovietėje, nes nesusitaria ir nesutaria su darbdaviu, tai jis gali prašyti ne grąžinti į darbą, o sumokėti kompensaciją už neteisėtą atleidimą. Taip pat gali reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo, jeigu mano, kad buvo neteisėtai, nepagrįstai įžeistas ir tai sukėlė jam stresą, jis turėjo neigiamas emocines pasekmes.“

Tikina: atvejai, kai atleidimo priežastis nenurodoma, reti

Personalo atrankos bendrovės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė pastebi, kad vis dėlto tokie atvejai, kai darbdavys darbuotoją atleidžia per bandomąjį laikotarpį ir nenurodo priežasties, nėra dažni. Pašnekovės teigimu, jų įmonėje per dešimt metų tokių atvejų tebuvo du, tačiau vėliau darbdaviai situaciją paaiškino patiems personalo atrankos specialistams.

„Vienu atveju, paprasčiausiai žmogus buvo gana konfliktiškas ir darbdaviai nenorėjo aiškintis, kad nekeltų konflikto. Jie nematė prasmės toliau kartu darbuotis. Kitu atveju, tai buvo strateginis įmonės sprendimas, apie kurį negalėjo būti komunikuojama, nes tai buvo konfidencialus vadybos sprendimas naikinti tam tikrą poziciją, apjungti skyrius. Kadangi į vieną skyrių buvo priėmę naujų darbuotojų, taip išėjo, kad turėjo nutraukti darbo santykius iki bandomojo laikotarpio pabaigos, kad būtų paprasčiau tai padaryti“, – komentuoja J. Lemešiūtė.

Jos aiškinimu, pastaruoju atveju darbuotojos situacija buvo panaši – priekaištų bandomuoju laikotarpiu ji nesulaukė, tačiau galiausiai buvo atleista be paaiškinimo. Tačiau tokie atvejai, kaip rodo personalo atrankos bendrovės praktika, itin reti.

„Negalėčiau išskirti kažkokios vienos priežasties, dėl ko darbdaviai taip kartais elgiasi. Turbūt tai gali būti ir tikrai kažkokie to darbuotojo nepateisinti lūkesčiai, bet pati asmeniškai manau, kad visais atvejais būtina darbuotojui pasakyti, kodėl tas sprendimas priimtas ir ką jis galbūt turėtų daryti kitaip“, – sako J. Lemešiūtė.

Ji priduria – Darbo kodeksas leidžia sudaryti laikinas sutartis, norint įgyvendinti projektą ar atlikti laikiną darbą, todėl darbdaviai neturėtų griebtis tokių priemonių, kai žmogus pasamdomas tik bandomajam laikotarpiui.

„Jeigu situacija tikrai tokia, sakyčiau, labai neskaidru taip elgtis, o darbuotojams tas skaidrumas tikrai labai svarbus. Manau, kad tokiam darbdaviui ta grąža grįš, nes tas neskaidrus elgesys pasireikš ir kitose jo veiklose, srityse. [...] Iš kitos pusės, visą laiką žmonių santykiuose, darbuotojų ir darbdavių santykiuose mes turime įvairiausių situacijų ir visą laiką sakau, kad tiesa visada yra kažkur per vidurį“, – atkreipia dėmesį J. Lemešiūtė.

Jos teigimu, vykdant darbuotojų atranką, pasitaiko atvejų, kai kandidatai situaciją pateikia vienaip, o vėliau, susisiekus su buvusiais darbdaviais, paaiškėja, kad buvo kitaip: „Žmogus sako, kad jis išėjo iš darbo, nes nebuvo teisingai įvestas į darbo aplinką ar nebuvo suteikti kažkokie darbo įrankiai, o kalbant su darbdaviu pasirodo, kad tas darbuotojas nebuvo motyvuotas, nerodė jokio aktyvumo ir todėl jam buvo suteikta mažiau informacijos.“

Pašnekovė apibendrina – bet kokiu atveju derėtų atkreipti dėmesį į skaidrumą, nes, pabrėžia J. Lemešiūtė, įstatymai suteikia galimybę darbuotojus motyvuoti, juos įdarbinti tik konkrečiam projektui ar terminuotam laikotarpiui: „Tikrai vertėtų akcentuoti tą skaidrumo svarbą, nes tikrai yra įvairiausių būdų pasamdyti darbuotojus [...]. Tikrai nereikia taip daryti: priimti žmogų ir atleisti paskutinę bandomojo laikotarpio dieną.“

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius