Lietuvos ekonomikos konferencijoje pranešimą skaitęs Ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sako besitikintis, kad 2020 metais turėsime 1000 startuolių, o keli iš jų bus įvertinti milijardu doleriu. Tuo metu verslininkas ir investuotojas Ilja Laursas sako, kad socialiai nėra teisinga, jog startuoliai gauna daug pinigų iš valstybės.
„Lietuva turi unikalų šansą atsistoti ant starto linijos ir pasistumdyti su didžiosiomis ekonomikomis, kurios jau seniai yra užėmusios geriausias startines pozicijas“, – sako V. Sinkevičius.
Anot jo, mums tą šansą sukuria technologijos ir mūsų didžiausias pranašumas – žmonės.
„Lietuva turi tapti 1000 startuolių valstybe. Tai leistų mums tapti viena iš lyderiaujančių valstybių Europoje. 1000 mums leistų pasakyti, kad Lietuva performuoja savo ekonomiką į kuriančią aukštą pridėtinę vertą“, – sako V. Sinkevičius.
V. Sinkevičius pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 520 startuolių, o jų skaičiaus augimas pastaraisiais metais siekė 58 proc.
„Jei tokį tempą išlaikysime ir toliau, 2020 metais turėsime virš 1000 startuolių“, – pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministras ir priduria, kad startuoliai Lietuvoje jau pritraukė per 70 mln. eurų investicijų, todėl įmonių potencialas yra didžiulis.
Reikalinga valstybės pagalba
V. Sinkevičius sako, kad norint sukurti startuolį, kuris būtų įvertintas milijardu eurų, valstybė turi suteikti joms pasitikėjimo, o dėmesys turi būti skiriamas pagal įmonių potencialą.
Antras dalykas yra teisinis reglamentavimas. „Labai daug žinome, kas yra startuolis, tačiau neturime teisės akto, kuris apibrėžtų šią sąvoką“, – sako V. Sinkevičius ir priduria, kad startuolis turi būti globalus.
Anot jo, vyriausybės programa buvo numačiusi, kad iki 2020 metų Lietuvoje veiks 720 startuolių. Ministras minėjo, kad to pasiekti nepavyks, tačiau „mums geriau raudonuoti neįgyvendinus ambicingo tikslo, negu užsibrėžti tikslą, kurį įgyvendinsime, bet didelių pastangų į tai nebus įdėta“.
Pranešime taip pat buvo pastebėta, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija paleido akseleravimo fondą, kuriame – 75 mln. eurų verslo ir mokslo projektams. Iš jų 11 mln. eurų bus skirta startuoliams.
„Pirmi 20 tūkst. bus investuoti į 70 startuolių, jų pagrindinėms idėjoms įgyvendinti. Vėliau, dvidešimčiai idėjų, turinčių sparčiausią augimo potencialą, bus skirta 40–80 tūkst. Paskutinėje stadijoje 7–10 startuoliai galės gauti 300 tūkst. eurų finansavimą“, – vardino V. Sinkevičius.
Startuoliai paramos turi ieškotis kitur
Tačiau verslininkas Ilja Laursas sako, kad nėra socialiai teisinga, jog valstybė skiria pinigus startuoliams. Anot jo, gavę valstybės paramą, startuoliai gali juos išnaudoti neefektyviai, o pagrindinis tikslas tampa paramos įsisavinimas.
„Socialiai neteisinga, kad kai kurie startuoliai gauna labai daug pinigų iš valstybės. Tikiu, kad valstybė turėtų būti reguliatorius, bet ne donoras“, – sako I. Laursas bei priduria, kad tai visiškai iškraipo rinką, o finansavimas yra atliekamas mokesčių mokėtojų pinigais. „Tai yra labai neefektyvus pinigų išleidimas“.
Jis taip pat pažymi, kad reikia sukurti sistemą, jog ne valstybė remtų startuolius, bet pažangią „Angelų“ sistemą, kada juos galėtų remti fiziniai asmenys.
„Joks asmuo neleis, kad jo pinigai būtų įsisavinami ar kitaip iššvaistyti. Jeigu aš, kaip mentorius, esu suinvestavęs savo pinigus, tai aš būsiu suinteresuotas, kad startuoliui sektųsi“, – svarsto verslininkas.
Lietuva prieštarauja pati sau
I. Laursas mato ir daugiau spragų. Anot jo, kalbame apie startuolius, jiems palankią aplinką, tačiau nei vienas bankas Lietuvoje neleidžia turėti sąskaitos banke, jeigu startuolis vykdo veiklą, susijusią blokų grandinėmis ar kriptovaliutomis.
„Ar tai yra normalu inovacijų bei finansinių technologijų šalyje?“, – retoriškai klausė jis.
I. Laursas duoda pavyzdį: „Į Lietuvą buvo atvykęs startuolis, kuris norėjo čia vystyti verslą, bet sužinojęs, kad nei viename Lietuvos banke negali atsidaryti sąskaitos, jei dirbama su blokų grandine, jis apsisuko ir išvažiavo atgal.“
Anot jo, Lietuvos verslininkai per pradinius kriptovaliutų siūlymus pritraukė daugiau nei70 mln. eurų, tačiau dėl mūsų reguliacinės sistemos pinigai atgulė kitų šalių bankuose.
Sukritikavo lietuviškus įmonių pavadinimus
24–iose valstybėse Europoje leidžiama įmonės pavadinimą įregistruoti anglų kalba, tačiau Lietuva į šį sąrašą nepatenka.
„Lietuvoje negalima įregistruoti įmonės pavadino anglų kalba. Jums tą padaryti galima Latvijoje, Estijoje. Advokatų kontora tai sutvarkys už 300 eurų. Jūs galite susirasti partnerį Latvijoje, bet Lietuvoje to padaryti negalima“, – sako V. Sinkevičius ir priduria: „Absurdas, bet toks galiojantis įstatymas“.
Vis dėlto, V. Sinkevičius mini, kad Seime jau skinasi kelią įstatymo pataisa, kad įmonių pavadinimus būtų galima registruoti anglų kalba.
„Aš myliu lietuvių kalbą, bet startuolis, įregistruotas užsienio kalba, gali būti daug sėkmingesnis nei lietuviški pavadinimai ir gali orientuotis į užsienio ir eksporto rinktas“, – sako V. Sinkevičius.
